Paskelbta
1 metai prieš-
Valdemar Fiodorovič, „Enefit“ Rinkos tyrimų ir analitikos skyriaus vadovas
Atkeliavęs kalendorinis ruduo šiek tiek atvėsino elektros rinką – rugsėjį kainų kreivė pirmą kartą nuo balandžio mėnesio vėl patraukė žemyn. Didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse mažėjo 22 proc. iki 10,11 ct/kWh. Visgi ant nosies – šaltasis metų periodas, kurį vėl pasitiksime daug neapibrėžtumo įnešančių karinių konfliktų Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose akivaizdoje.
Rudens pradžia – sunkiai nuspėjama
Rugsėjis šįkart nepašykštėjo staigmenų ir tam tikromis dienomis buvo sunkiai nuspėjamas. Štai rugsėjo 3 dienos vakarą valandinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje buvo pasiekusi net 60,61 ct/kWh (su PVM). O jau po savaitės rugsėjo 9-osios vidutinė paros kaina tesiekė vos 0,58 ct/kWh (su PVM).
Vis dėlto mėnesio vidurkis nusistovėjo ties 10,11 ct/kWh (su PVM) riba. Vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 21,61 ct/kWh (su PVM).
Tokius ryškius svyravimus lėmė kelios priežastys. Pirmosios rugsėjo dienos buvo itin karštos ir ramios. Tuo metu vėjo generacija smuko, o poreikis vėsinimui išliko aukštumose. Dėl trumpėjančių dienų saulės jėgainės nesugebėjo kompensuoti energijos poreikio, todėl trūkumą teko padengti brangiomis šiluminėmis elektrinėmis ir elektros importu iš Lenkijos bei Skandinavijos.
Netrukus vėjas vėl įsismarkavo ir vietinė gamyba atsitiesė. Teigiamą balansą padėjo išlaikyti ir dėl saulėtų orų toliau ganėtinai efektyviai dirbusios saulės elektrinės. Bendrai iš saulės ir vėjo rugsėjį sugeneruota 385 GWh žaliosios energijos. Palyginimui, nacionalinis šalies suvartojimas sudarė 930 GWh.
Laikini nesklandumai regione
Situacija rugsėjį išliko panaši ir likusiose Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje energijos kaina atitinkamai buvo 10,15 ct/kWh (su PVM) ir 10,27 ct/kWh (su PVM). Prielaidas sparčiau mažėti elektros kainoms čia taip pat apsunkino ne tik nepastovi generacija iš atsinaujinančių išteklių, bet ir įvairios nenumatytos aplinkybės energetikos infrastruktūroje.
Galime pasidžiaugti, kad rugsėjo 4-ąją po ilgos pertraukos pradėjo veikti jungtis „EstLink 2“, o tai kone iškart sudarė galimybes į Baltijos šalis importuoti 44 proc. daugiau pigesnės energijos iš Suomijos.
Visgi rugsėjį pasitaikė ir nesklandumų. Štai jau minėtoje Suomijoje kelioms savaitėms dėl gedimo sustabdytas „Olkiluoto-2“ atominis reaktorius, taip pat vykdomi planiniai darbai tiek suomių „Loviisos“ atominiame reaktoriuje, tiek Estijos perdavimo tinkluose.
Visa tai apsunkino pigesnės elektros gamybą ir paskirstymą į gretimas valstybes. Atitinkamai Estijoje, skirtingai nuo Lietuvos ir Latvijos, buvo fiksuojami ryškesni elektros kainų šuoliai.
Laukia nauji iššūkiai
Nors rudens pradžia buvo išties vasariška, naivu tikėtis, kad tai tęsis. Ilgalaikės meteorologų prognozės rodo, kad spalį oro temperatūra bus iki 0,5 °C aukščiau normos, o kritulių kiekis iki 5 proc. didesnis nei daugiametis vidurkis.
Visgi dėl to neturėtume pernelyg jaudintis. Rudenį padaugėja vėjuotų dienų, o krituliai labiau papildo hidroelektrinių baseinus – tai lemia didesnę žaliosios energijos generaciją. Be abejonės, trumpėjant šviesiajam paros metui, saulės taip pat būna vis mažiau – atitinkamai šio tipo jėgainių generacija ima smukti. Todėl artimiausiais mėnesiais sąlygas didmeninėje elektros rinkoje stipriai diktuos atsinaujinanti gamyba.
Kartu nenumaldomai artėja ir šildymo sezonas, kuomet energetinių išteklių, ypač gamtinių dujų, kainos neretai padidėja. Atsižvelgiant į tai, kad įtampa tiek Ukrainoje, tiek Artimuosiuose Rytuose tęsiasi, šie geopolitiniai faktoriai gali turėti neigiamos įtakos bei pateikti netikėtų ir tuo pačiu nemalonių staigmenų. Štai kodėl dabar, prieš šaltąjį metų periodą, rekomenduočiau apsvarstyti galimybę pereiti prie fiksuotos kainos planų, kurie užtikrintų stabilias elektros sąskaitas.
„Enefit“: per metus Lietuvoje – 91 nauja elektromobilių įkrovimo stotelė
Kiek kainuoja šventinė nuotaika? Papasakojo, kaip apskaičiuoti galimas elektros išlaidas
Dinamiškoje rinkoje – stabili kaina: už ką mokate įkraudami savo elektromobilį?
Įvardijo 3 faktorius, kurie darys įtaką elektros kainoms gruodį
Palangoje – 5 naujos „Enefit“ elektromobilių įkrovimo stotelės
Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles: pataria, į ką atkreipti dėmesį
Keičiasi naujiems „Enefit“ elektros planams taikomas mėnesinis mokestis
Kava, sveikatos draudimas ir EV įkrovimo stotelė – ar tai gali tapti nauja darbdavio valiuta?
Sekmadienį vėl suksime laikrodžius: ar tai sumažins sąskaitas už elektrą?


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Lietuvos mobiliojo ryšio rinka iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Trys vardai, trys tinklai, panašios kainos, tie patys pažadai apie greitį...
Reklama
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
Kapsulinis kavos aparatas dažnai atsiranda tada, kai kava turi būti paprasta. Be malimo, be svarstyklių, be ilgų rytinių ritualų. Mygtukas,...
Kavos aparatas dažnai tampa tylia namų virtuvės dalimi. Jis stovi kampe, burzgia rytais, kartais primena apie save lempute ar keistu...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...