Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai: mokesčių apėjimas neturėtų tapti vienintele išgyvenimo strategija

Vyriausybei planuojant trijų metų biudžetą ir svarstant apie mokesčių reformą, verslas įžvelgia neišvengiamą būtinybę ruošti įmones galimiems pokyčiams. Prognozuojama, kad bus didinamas pelno mokesčio tarifas, o galimai keisis ir gyventojų pajamų mokesčių sistema.

Reklama

„Verslas jau dabar turi imtis strateginių žingsnių, kad būtų pasiruošęs pokyčiams. Tačiau tokie sprendimai kaip įmonių pertvarkymas ar turto paskirstymas tarp šeimos narių neturėtų tapti vienintele išgyvenimo strategija. Reikėtų ieškoti būdų, kaip mokesčių sistema galėtų skatinti investicijas, vidaus rinkos augimą ir vartojima bei naujų darbo vietų kūrimą,“ – teigia Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius.

Efektyvus surinkimas ir tikslingas panaudojimas – būtinybė

„Lietuvos verslas, nepriklausomai nuo dydžio, prisideda prie šalies ekonomikos augimo ir kuria darbo vietas. Mes nesame nusistatę prieš mokesčius – jie yra būtini visuomenės poreikiams užtikrinti. Tačiau prieš didinant mokesčių naštą, pirmiausia reikėtų užtikrinti, kad surinktos lėšos būtų naudojamos efektyviai ir skaidriai,“ – sako S. Leonavičius.

Pasak Rūmų prezidento, tiek smulkieji verslininkai, tiek stambios korporacijos pastebi, kad dabartinė mokesčių sistema dažnai neatitinka pagrindinių tvarumo ir teisingumo principų. „Valstybė turi parodyti, kad kiekvienas išleistas euras duoda aiškų rezultatą – ar tai būtų infrastruktūros gerinimas, švietimo kokybės kėlimas, ar socialinės nelygybės mažinimas,“ – pabrėžia rūmų prezidentas.

„Kita itin opi problema – viešieji pirkimai, kurie dažnai vykdomi neefektyviai, o prekių ar paslaugų kainos gerokai viršija rinkos vertę. Per viešuosius pirkimus dažnai sumokama du ar net tris kartus daugiau nei prekės kainuoja mažmeninėje rinkoje. Visi puikiai supranta, kas yra didmeninė ir mažmeninė kaina – tai nėra sudėtinga, tačiau viešieji pirkimai neretai vykdomi nepaisant rinkos realijų,“ – pažymi S. Leonavičius. “Ši situacija rodo sisteminį neefektyvumą, kuris brangiai kainuoja mokesčių mokėtojams ir mažina pasitikėjimą viešuoju sektoriumi. Pavyzdžiui, paprastos mokyklinės lentos, kurias privatus sektorius perka už kelis šimtus eurų, per viešuosius pirkimus staiga kainuoja kelis tūkstančius,“ –vardina S. Leonavičius.

Dvigubi standartai taikomi viešam ir privačiam sektoriui

Kita problema, pasak verslo atstovų, yra dvigubi standartai, taikomi viešajam ir privačiam sektoriui. „Kai verslas perka prekes ar paslaugas už mažesnę kainą, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) dažnai pradeda tyrimus: ar už jas nebuvo atsiskaityta grynaisiais, ar nėra slepiami mokesčiai. Tačiau kai viešajame sektoriuje pirkimai vyksta už akivaizdžiai didesnes nei rinkos kainas, šie atvejai lieka be jokio dėmesio. Tai skatina verslo nepasitikėjimą sistema ir kuria neteisingumo jausmą.

Viešųjų paslaugų kokybė ir pasirinkimo stoka: būtinybė įdiegti sisteminį vertinimą

Lietuvoje vis dažniau susiduriama su viešųjų paslaugų kokybės problemomis ir biurokratijos iššūkiais. Trūksta mechanizmų, kurie leistų tiek piliečiams, tiek verslams įvertinti, ar viešosios paslaugos yra teikiamos efektyviai ir ar jos atitinka klientų lūkesčius. Lietuvos vyriausybė turėtų įdiegti sisteminio viešo vertinimo mechanizmą, kuris leistų gyventojams ir verslams aktyviai dalyvauti viešųjų paslaugų kokybės vertinime. Toks mechanizmas ne tik padidintų pasitikėjimą valstybės institucijomis, bet ir skatintų gerinti paslaugų kokybę, remiantis realiais vartotojų atsiliepimais. Pavyzdžiui, atliekų tvarkymo srityje, transporto ir pan. vartotojai neturi galimybės pasirinkti paslaugos teikėjo ir neturi priemonių įvertinti, ar ši paslauga yra tinkamai vykdoma. Tokia situacija riboja konkurenciją ir atima galimybę gyventojams bei verslams gauti geresnės kokybės paslaugas. Galbūt tam tikros viešosios paslaugos galėtų būti perduotos verslui, kuris jas teiktų efektyviau ir kokybiškiau, tačiau rinktis šiuo metu nėra galimybės. LR valstybės kontrolė galėtų atsižvelgti į vartotojų lūkesčius ir pastabas ir atitinkamai teikti pasiūlymus dėl paslaugų kokybės gerinimo ir kontroliuoti jų vykdymą. Visuomenės pasitenkinimas viešąja paslauga turėtų tapti vienu pagrindiniu kriterijumi, renkantis paslaugos tiekėją.

Mokesčių didinimo įtaka kainoms ir konkurencingumui

UAB „Straikas“ direktorius Gintaras Didžiokas išreiškė susirūpinimą dėl galimų mokesčių didinimo pasekmių Lietuvos verslui. „Mokesčių didinimas neišvengiamai turės įtakos prekių ir paslaugų kainų kilimui. Tai ypač pavojinga šalies konkurencingumui tarptautinėse rinkose. Lietuvos verslai, ypač eksportuojantys, jau dabar susiduria su išaugusiomis sąnaudomis ir ribotomis galimybėmis kelti kainas. Jei tapsime per brangūs, mūsų produkcija praras konkurencinį pranašumą, o tai neišvengiamai atsilieps eksportui, mažins pajamas ir darbo vietų kūrimą,“ – pažymi G. Didžiokas.

Pasak jo, būtina atsižvelgti į tai, kad mokesčių didinimas daro neproporcingą poveikį mažesniems verslams, kurie neturi galimybių perkelti didesnių sąnaudų į galutinių produktų kainas ar greitai prisitaikyti prie naujų sąlygų. „Tai ilgainiui gali reikšti ne tik eksporto, bet ir bendros verslo plėtros stagnaciją,“ – įspėja UAB „Straikas“ direktorius.

Verslas – partneris, o ne našta

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai ragina valdžią į mokesčių politikos formavimą žvelgti atsakingai ir įtraukti verslą į sprendimų priėmimo procesą. „Verslas nėra problema – jis yra valstybės partneris, kuris padeda kurti pridėtinę vertę ir darbo vietas. Mes tikimės, kad prieš priimant sprendimus dėl mokesčių didinimo, bus atsižvelgta į šių pokyčių poveikį visiems verslo segmentams, o prioritetas bus teikiamas racionalumui, skaidrumui ir ilgalaikei naudai,“ – reziumuoja S. Leonavičius.