Lietuvos ekonomika grįžta į augimo kelią: ketvirtadalis augimo – iš IRT sektoriaus

Gintarė Verbickaitė, „Unicorns Lithuania“ vadovė

Reklama

Po dvejų metų įšalo Lietuvos ekonomika grįžta į augimo kelią ir į priekį šalį traukia nebe pramonė ir jos eksportas, o paslaugos, tiksliau – informacinės technologijos ir ryšiai (IRT), pranešė Lietuvos bankas. IRT sektorius 2024 m. I pusmetį lėmė ketvirtadalį ekonomikos augimo – per metus jo sukuriama vertė didėjo dešimtadaliu.

Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. I pusmetį ekonominių veiklų indėlis į realiojo BVP metinį augimą sustiprėjo – BVP buvo kiek daugiau nei 2 proc. didesnis nei prieš metus. Be abejo, daug prisidėjo ir kiti sektoriai, tačiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad pirmu smuiku ima griežti ne pramonė ar eksportas, o paslaugų sektorius, o jame išsiskiria kur kas sparčiau nei visa ekonomika augantis IRT sektorius.

2024 m. II ketv. duomenimis, IRT srityje šiandien dirba 60,3 tūkst. Lietuvos gyventojų, pernai IRT sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė sudarė 5,1% BVP. Nors IRT sektoriaus indėlį sudaro ir vidaus rinkoje operuojančių, tradicinių IRT įmonių sukuriama vertė, šio sektoriaus augimas ir poveikis ekonomikos transformacijai įvyks sėkmingų technologijų startuolių, kurie veikia globaliai ir auga kartais, o ne procentais, dėka.

Vadovaujantis „Unicorns Lithuania“ kartu su „Startup Lithuania“ stebimoje daugiau nei 1000 aktyvių technologijų įmonių Lietuvoje duomenų bazėje, startuoliuose ir iš startuolių išaugusiose įmonėse šiandien dirba per 18 tūkst. talentų, pernai jos sumokėjo daugiau nei 370 mln. eurų mokesčių. Lyginant su 2020 m. pabaiga, dabar turime trečdaliu daugiau startuolių, 2 naujus vienaragius ir 60 proc. daugiau startuoliuose dirbančio talento. Tokios iš startuolių išaugusios technologijų įmonės kaip „Tesonet“, „Hostinger“ ar „Omnisend“ globalų verslą sukūrė be jokio išorės kapitalo. Pavyzdžiui, „Tesonet“ grupė pernai perkopė 0,5 mlrd. Eur pajamų kartelę, „Hostinger“ užfiksavo 2,4 mln. Eur EBITDA. Bendrojo pelningumo rodikliai (gross margin) technologijų įmonėse yra itin dideli, kapitalas investuojamas ir kuria vertę per darbuotojus: Lietuvoje kuriamas darbo vietas, mokamus su darbo santykiais susijusius mokesčius. Per pastaruosius 10 metų užaugo visa karta žmonių, kurie matė būdus kurti didžius verslus be investuotojų.

Lietuvoje mes jau galime skaičiuoti mažiausiai antrą startuolių kūrėjų kartą. Stebime ir pirmuosius daugiklio (multiplier) efekto reiškinius. Kaip parodė rizikos kapitalo fondus valdančių bendrovių „Practica Capital“ ir „Firstpick“ analitikų analizė, buvę „Vinted“ darbuotojai jau įkūrė mažiausiai 18 startuolių, iš kurių dalis jau yra pritraukę išorės investicijų. Dar 3 startuoliai įkurti buvusių „Nord Security“ darbuotojų, o mažiausiai vieno iš startuolių įkūrėjų komandoje yra buvusių darbuotojų tiek iš vieno, tiek kito vienaragio. Maža to, startuoliai patys tampa investuotojais ir kuria inkubatorius, organizuoja hakatonus ir pan. – augina ekosistemą šalyje, kurios svarbia dalimi tampa ne tik jaunos, inovatyvios technologijų įmonės su dideliu augimo potencialu, bet ir įkūrėjų, rizikos kapitalo ekosistema, kurioje pamažu dalyvauti pradėjo jau ne tik vietiniai ar regioniniai investuotojai, bet ir stambūs rizikos kapitalo fondų valdytojai iš Vakarų Europos ar JAV.

IRT sektorius ir startuoliai tvirtai juda link tikslo tapti pagrindiniu Lietuvos ekonomikos varikliu. Potencialas matomas, pirmieji rezultatai taip pat – ar sugebėsime išlaikyti kryptį?