Paskelbta
8 mėnesiai prieš-
Gyventojai šildymo sezoną pasitinka pesimistinėmis nuotaikomis – „Citadele“ banko inicijuotos apklausos duomenimis, kas antras (49 proc.) respondentas mano, jog šiemet šildymo sezonas bus brangesnis. Pozityvi žinia – būsto išlaidoms lietuviai išleidžia mažiausią dalį savo mėnesio pajamų Baltijos šalyse. Vilniuje – malonūs sąskaitų už šildymą pokyčiai
Iki 5 proc. brangesnių šildymo sąskaitų šį sezoną tikisi 18 proc. respondentų, 5–10 proc. didesnių – 21 proc. respondentų, brangesnių daugiau nei 10 proc. – 21 proc. apklaustųjų. 3 proc. tikisi mažesnių išlaidų, o 22 proc. prognozuoja, kad sąskaitos nepakis.
Vilniuje gyvenančių respondentų prognozės taip pat atitinka šalies tendenciją. Iki 5 proc. brangesnių sąskaitų ir 5–10 proc. didesnių išlaidų tikisi po 22 proc. respondentų, 10 proc. apklaustųjų mano, jog šildymas brangs daugiau nei 10 proc., 4 proc. tikisi mažesnių kainų, o 18 proc. laikosi nuomonės, kad kainos nesikeis.
„Šildymo išlaidos stipriai priklauso nuo dujų ir kitų energijos šaltinių kainos rinkoje, todėl prasidėjus šildymo sezonui, gyventojų būsto išlaidoms skiriama lėšų dalis gali stipriai išaugti. Siekiant sumažinti šį efektą, verta apsvarstyti galimybę išlaidas paskirstyti per visus metus: tam tikrą dalį pajamų atsidėti net ir vasarą, o vėliau šį fondą panaudoti šildymo sąskaitoms apmokėti“, – teigia „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška. Ilgai laukiate, kol iš čiaupo „atbėgs“ šiltas vanduo? Tikėtina, kad jūsų daugiabučiui privalomas sistemų atnaujinimas
Vis dėlto, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, lietuviams būsto išlaidos kelia mažiausią finansinę naštą: 17 proc. lietuvių, 29 proc. latvių ir 30 proc. estų nurodė, kad būstui atitenka 31–50 proc. mėnesio šeimos biudžeto, o daugiau nei 50 proc. mėnesio pajamų būsto išlaidoms sumokantys teigia 6 proc. lietuvių, 14 proc. latvių ir 16 proc. estų.
„Didžioji dalis Baltijos šalių gyventojų būsto paskolų yra susietos su kintamomis palūkanomis, o Eurostato duomenimis, Estijos namų ūkių skola siekia 36,8 proc. BVP, tuo metu kai Lietuvoje ir Latvijoje – atitinkamai 21,8 ir 17,7 proc. Apklausos rezultatai greičiausiai ir atspindi tai, kad Estijos gyventojams išaugusios bazinės palūkanos tapo didesne finansine našta dėl aukštesnio įsiskolinimo lygio“, – sako R. Čereška. Kas antras gyventojas maistui išleidžia daugiau, bet nupirkti gali mažiau
Jis taip pat priduria, kad Europos Komisijos atliekamos gyventojų apklausos rodo, jog Lietuvos gyventojų nuomonė apie finansų perspektyvas šiuo metu yra aukščiausia Baltijos regione.
„Lietuvos vartotojų perkamoji galia yra stipriausia Baltijos regione. Kadangi šildymą galima priskirti prie būtiniausių prekių ir paslaugų sąrašo, tas faktas, kad Lietuvos gyventojams šildymo išlaidos kelia mažiausią finansinę naštą, taip pat indikuoja, kad jų perkamoji galia greitai atsigavo po infliacijos šoko“, – dalijasi įžvalgomis Romas Čereška.
Mažiau nei 20 proc. mėnesio pajamų būsto reikmėms sumokantys nurodė 30 proc. lietuvių ir po 15 proc. latvių ir estų, o 20–30 proc. – 35 proc. lietuvių ir po 32 proc. kaimynų. Apklausos duomenimis, kiek sunkiau neviršyti trečdalio taisyklės 18–29 m. amžiaus grupės respondentams: 31–50 proc. savo mėnesio pajamų būsto išlaidoms skiriantys nurodė 21 proc. Kurios Baltijos šalies gyventojai kasdienėms išlaidoms skiria daugiausia pinigų?
Anot Romo Čereškos, auksinė taisyklė – kad būsto išlaidos neviršytų daugiau nei 30 proc. mėnesio pajamų. Šią dalį sudaro ne tik nuomos ar būsto paskolos įmoka, bet ir įvairūs mokesčiai. Planuojant mėnesio biudžetą, reiktų siekti, kad būtinosios išlaidos nesiektų 50 proc. pajamų, 30 proc. jų liktų nenumatytoms išlaidoms ir laisvalaikiui, o 20 proc. būtų atsidedama taupymui.
„Laikantis šios formulės, bus lengviau padengti finansinius įsipareigojimus netikėtai susirgus, netekus dar„bo ar dėl kitų priežasčių praradus pajamų šaltinį. Kad tokiais atvejais finansinė našta būtų dar lengvesnė, vertėtų apsvarstyti galimybę apsidrausti reguliarias sąskaitas. Pavyzdžiui, praradus darbą, toks draudimas padėtų padengti būsto išlaidas, net ir gaunant valstybės paramą“, – teigia „Citadele“ banko atstovas. Šildantiems namus elektra – eksperto patarimai: didelių sąskaitų padės išvengti laiku priimti sprendimai
Ugdančios vasaros patirtys: ką jaunimui reikia žinoti apie pirmąjį darbą ar praktiką?
„Citadele“ bankas Baltijos šalių įmonėms skirs iki 138 mln. vertės lengvatinių paskolų
Šiaurės Lietuvoje – išskirtinis AEI projektas: „Citadele“ suteikė 21 mln. eurų finansavimą
Kiek pinigų jaunavedžiams dovanoja lietuviai?
Naujas būdas kaupti ateičiai – uždirbti palūkanas galės ir vaikai
Apklausa: lietuviai labiausiai nerimauja dėl geopolitinės įtampos, latviai ir estai – dėl maisto kainų
SVV įmonėms – iki 100 tūkst. eurų finansavimas be turto įkeitimo su ILTE garantija
Moterų verslumas – vis dar neišnaudota galimybė Lietuvoje: įsitraukimą stabdo ir stereotipai
Skirtingos tarifams jautrių verslo sektorių nuotaikos Europoje: ekspertai įvardijo optimizmo ir nerimo taškus
Pagaliau atėjusi vasariška šiluma įpūtė nemažai optimizmo ūkininkams. Nors praslenkančios liūtys nuskalbia tai vieną, tai kitą šalies regioną, žemės ūkio...
Prasidėjusi vasara žymi atostogų kelionių pradžią, kuomet nemaža gyventojų dalis planuoja vykti ilsėtis ar pramogauti į užsienio šalis. Keliautojai vis...
Lietuviai vis dažniau draudžia ne tik būstą ar automobilį, bet ir rečiau sutinkamus objektus – nuo greičio matuoklių, vėjo jėgainių...
Pirmasis darbas arba savanoriška praktika vasarą jaunimui gali ne tik padėti apsispręsti dėl ateities, bet ir tapti svarbia pamoka, kaip...
Pasiruošimas mokyklai gali tapti tikru iššūkiu ir tėvams, ir vaikams. Dažnas vaikas prieš eidamas į pirmąją klasę lanko vaikų darželį,...