Ekspertai
Tyrimas atskleidė, kaip lietuviai renkasi elektros tiekimo planus: iš pradžių įvertina kainą, tik paskui – poveikį aplinkai
Rinkdamiesi elektros tiekimo planus lietuviai kruopščiai įvertina skirtingas alternatyvas, savo vartojimo įpročius, skirtingų tiekėjų pasiūlymus ir tik tuomet priima sprendimą. Tačiau apie elektros energijos kilmę galvojama kur kas mažiau, rodo žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.
Reklama
Įvertina įvairias aplinkybes
Atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai vis labiau domisi savo elektros energijos sąnaudomis ir aktyviai ieško geriausio pasiūlymo. Net 54 proc. apklaustųjų kruopščiai lygina skirtingų tiekėjų planus, o 38 proc. lygina konkrečius pasiūlymus – tai reiškia, kad kaina yra vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis tiekėją.
Tačiau ne tik kaina lemia pasirinkimą – 33 proc. vartotojų prieš pasirašydami sutartį peržiūri savo senąsias sąskaitas, o 13 proc. gyventojų naudojasi specialiomis interneto platformomis, kurios automatiškai lygina planus. Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 28 proc., kaina išaugo dvigubai
Bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Augustas Junevičius sako, kad tokie apklausos rezultatai yra pozityvūs ir rodo atsakingą lietuvių požiūrį į savo finansų planavimą.
„Liberali elektros tiekimo rinka Lietuvoje dar yra pakankamai jauna, tačiau mūsų šalies gyventojai jau yra neblogai išmokę naudotis jos privalumais ir iš skirtingų tiekėjų bei jų siūlomų planų išsirinkti tinkamiausią, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes“, – komentuoja Augustas Junevičius.
Pasak jo, tokie tyrimo duomenys taip pat rodo, kad vartotojai tampa vis labiau informuoti, o tai ir elektros tiekėjus skatina konkuruoti siūlant klientų poreikius geriausiai atitinkančius planus.
„Visa tai galiausiai veda prie liberalios elektros tiekimo rinkos brandos, kuri bus naudinga visiems – vartotojams, konkuruojantiems rinkos žaidėjams ir valstybei“, – pažymi žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas.
Tyrimas parodė, jog tik 7 proc. apklaustųjų pasirenka planą neįsigilindami į detales. Tai gali būti susiję su informacijos trūkumu arba nepasitikėjimu savo gebėjimais lyginant skirtingus pasiūlymus. Tokiu atveju, vartotojams rekomenduojama atidžiai skaityti sutartis, o jei norisi sutaupyti laiko – kreiptis į tiekėjus su klausimais.
Reklama
Pokyčiui reikia daugiau laiko
Visgi tyrimas atskleidė ir ne tokių pozityvių elektros vartotojų Lietuvoje įpročių. Jo metu gyventojų buvo prašoma pasirinkti vieną iš dviejų identiškų elektros tiekimo planų, tik vienu atveju buvo nurodyta, kad būtų tiekiama žalioji elektros energija, o kitu – tiesiog elektros energija.
Nepaisant to, kad abiejų pasiūlymų kaina ir kitos sąlygos buvo visiškai vienodos, net 45 proc. gyventojų rinkosi vadinamąją „rudąją“ energiją. „Rimi Lietuva“ įvertina tvarumo apdovanojimu „Metų pavyzdys“
„Bendraudami su klientais neretai susiduriame su išankstinėmis nuostatomis, jog žalioji elektros energija yra brangesnė arba tai yra kažkokia apgaulė. Tai yra gajūs mitai. Visgi, visi rinkos palyginimai rodo, kad tiekėjų kainos skiriasi labai neženkliai – daugiausiai keliais centais, o kartais ir cento dalimis. Ir nors elektra ir teka tais pačiais laidais, tačiau žaliosios elektros energijos gamybos būdas bei poveikis aplinkai iš esmės skiriasi. Tad iš kitos pusės džiugu, kad jau 55 proc. gyventojų įvertina ir šį kriterijų priimdami sprendimą“, – pažymi Augustas Junevičius.
Rudoji energija paprastai gaunama deginant iškastinį kurą, tokį kaip anglis, nafta ar dujos, ir yra siejama su tarša, išteklių ribotumu bei geopolitinėmis problemomis. Tuo tarpu žalioji energija yra gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, saulės, vėjo ar vandens, ir pasižymi tvarumu, švarumu bei nepriklausomumu nuo iškastinio kuro.
Psichologas, iniciatyvos „Pauzė“ įkūrėjas Paulius Rakštikas sako, kad tai, jog nemaža dalis žmonių vis dar renkasi rudąją energiją, net ir turėdami identiškus pasiūlymus, aiškina tuo, jog žmonėms paprastai nėra lengva priimti sprendimus, kuriems reikalinga papildoma pastanga. Kodėl pavasarį namuose dūžta langai
„Ne veltui sakoma, kad pripratimas yra antras prigimimas. Jei daromas pokytis neatneša kažkokios apčiuopiamos asmeninės naudos, daliai gyventojų kyla klausimas, o kam jį tada apskritai daryti? Geriau tęsti tai, ką dariau iki šiol“, – sako P. Rakštikas.
Pasak jo, platesniam matymui ir supratimui, jog žalioji elektros energija yra, reikia papildomos pastangos, sąmoningo apmąstymo apie tai, kad pasirinkimas daro įtaką aplinkai, o pastaroji yra susijusi su įvairiais gyvenimo aspektais: „Tad dalis žmonių tiesiog renkasi paprastesnius sprendimus, kurių įvertinimui nereikia papildomų pastangų.“
Kitas aspektas, kurį akcentuoja psichologas, kad daliai gyventojų galbūt vis dar trūksta informacijos apie žaliąjį kursą ir ekologiškos elektros energijos teikiamas naudas, todėl jiems nėra lengva įveikti savo skepticizmą.
P. Rakštikas taip pat pažymi, kad Lietuva Nepriklausomybę iškovojo palyginti neseniai, mūsų visuomenė laisvės sąlygomis gyvena neilgai, todėl gyventojai vis dar pirmiau galvoja apie savo gerovę ir tik po to – apie aplinkos. Didelių sąskaitų padės išvengti laiku priimti sprendimai
„Mūsų istorinis paveldas, matyt, turi įtakos. Žmonės vis dar siekia pasirūpinti savo šeima, savo kiemu, artimiausia aplinka kol nejaučia, kad tai jau padarė, nelabai rūpinasi, kas vyksta toliau už kiemo ribų. Rūpinimasis aplinka ateina, kai aš, kaip žmogus, kaip visuomenės ir bendruomenės vienetas, jau turiu susikūręs tam tikrą gerovę. Tada man pradeda rūpėti, kad ir kitiems būtų taip pat gerai. Tokiems procesams reikia laiko, bet pokyčiai neišvengiamai įvyks“, – įsitikinęs P. Rakštikas.
Naujausi tyrimai rodo, kad net 35% vartotojų jau dabar sąmoningai renkasi ekologiškesnius sprendimus ir vertina žaliosios energijos svarbą. Vien saulės elektrinių sektorius demonstruoja itin sparčią plėtrą – per pastaruosius penkerius metus gaminančių vartotojų skaičius įspūdingai šoktelėjo nuo 3,4 tūkst. iki 113 tūkst.
Šių metų rugpjūtį buvo fiksuota, jog bendra saulės ir vėjo galia Lietuvoje per ketverius metus išaugo daugiau nei keturis kartus ir peržengė simbolinę 3 GW ribą. Šie žalieji pokyčiai prisideda tiek prie energetinės nepriklausomybės, tiek elektros kainų mažėjimo Lietuvos gyventojams.
Šių metų liepą atlikto tyrimo metu buvo apklausta 1014 18-65 metų amžiaus įvairių šalies miestų gyventojų, valdančių nuosavą nekilnojamąjį turtą.
Reklama
