Permainingais metais bankrotų rizika – mažėja: kas didina Lietuvos verslų atsparumą?

2024-aisiais Lietuvoje buvo itin garsiai kalbama apie maitinimo ir kai kurių kitų įmonių bankrotus. Nors neigiamų naujienų fonas galėjo nupiešti niūrų šalies verslo vaizdą, naujausi duomenys atskleidžia, kad bendra verslo sveikata yra tvirta ir atspari sukrėtimams, rašoma „Creditinfo Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

Reklama

„Verslo mokumo rodiklių dinamika rodo, jog dalis įmonių gali susidurti su vienokiais ar kitokiais atsiskaitymų iššūkiais. Vis dėlto, jie nėra esminiai, kad atsilieptų bendrai verslo sveikatai. Tačiau džiugina gerėjantys bankroto rizikos rodikliai: absoliuti dauguma verslo sektorių per šiuos metus sumažino bankroto riziką“, – sako „Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovas Artūras Potelis.

Išsiskiria penki sektoriai

Kaip teigia A. Potelis, bendras vėlavimo atsiskaityti įvertis per metus laiko nuo 4,75 balo ūgtelėjo iki 4,79 balo, kai bankroto įvertis nuo 3,25 balo smuktelėjo iki 3,23 balo. Geriausiais bankroto įverčio rodikliais pasižymi finansinės veiklos (1,94), didmeninės prekybos (2,84), paslaugų (2,86), elektros, dujų ir vandens tiekimo (3,01) bei mažmeninės prekybos sektoriai (3,42).

„Nors pokyčiai nėra dideli, reikėtų įvertinti, kad šalyje veikia daugiau nei 100 tūkst. įmonių. Tad net ir tas nedidelis pokytis parodo teisingus žingsnius link sėkmingai veikiančio verslo. Be to, daugiau nei pusės įmonių bankroto įverčiai siekia 5 ar mažiau balų, o tai reiškia pakankamai nuosaikią bankrotų riziką“, – komentuoja ekspertas.

Vėlavimo atsiskaityti įvertis – skalėje nuo 1 iki 10 balų – rodo tikimybę, kad per ateinančius 12 mėnesių įmonė vėluos atsiskaityti 90 ar daugiau dienų 500 eurų ar didesnei sumai. Tuo metu bankroto įvertis – skalėje nuo 1 iki 10 balų – atskleidžia, kokia yra tikimybė, kad per artimiausius 12 mėnesių konkrečios įmonės teisinis statusas pasikeis į „bankrutuojanti“ arba jai bus iškelta bankroto byla.

Bankrotų skaičius – mažėjantis

Komentuodamas bankrotų atvejus, A. Potelis pastebi, kad per pastaruosius penkerius metus bendras bankrotų skaičius siekė apie 1000 atvejų dvejais metais: 2022 m. (1048 bankrotai) ir 2024 m. (990 bankrotų). Šiemet bankrotų skaičius, prognozuojama, sieks apie 900 atvejų ir turėtų būti panašus į 2023-iųjų, kuomet bankrutavo 832 įmonės.

„Kalbant apie stipriausius verslo sektorius, jų pradelstų skolų suma auga praktiškai kasmet, ypač – paslaugų sektoriaus, kuri šiemet turėtų viršyti 8 mln. Eur. Pradelstų skolų suma panaši tiek didmeninės, tiek ir mažmeninės prekybos sektoriuose – apie 5 mln. Eur. Tačiau skolų skaičius – mažėja, o tai indikuoja apie skolų pobūdžio pokyčius. Įdomu ir tai, kad auga šių sektorių įmonių apyvartos, tad atsiranda ir daugiau galimybių sustiprinti finansinę būklę“, – teigia „Creditinfo Lietuva“ atstovas.

Auga sėkmingai restruktūrizaciją įgyvendinančių įmonių skaičius

Bankrotų skaičiaus mažėjimo fone patraukliai atrodo ir kitas verslo aplinkos rodiklis – sėkmingų restruktūrizacijų skaičius. „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, per pastaruosius penkerius metus restruktūrizaciją sėkmingai užbaigia maždaug kas antra šį procesą pradėjusi įmonė.

„Jau seniai praėjo tie laikai, kai tiek verslo pasaulyje, tiek ir visuomenėje buvo gajus mitas, jog restruktūrizacija – tai sulėtintas bankrotas. Taip ir atrodė 2008–2009 m., per garsiąją nekilnojamojo turto krizę, kai mažiau nei 1 proc. įmonių sėkmingai užbaigdavo restruktūrizaciją“, – sako A. Potelis.

Pasak specialisto, galima drąsiai teigti, kad Lietuvos verslas išmoko restruktūrizuotis: geba geriau susidėlioti planus, susitarti su kreditoriais, ir apie pusei jų pavyksta toliau sėkmingai vykdyti veiklą. Kas anksčiau atrodė tik mitas, dabar – aiški realybė. Tačiau, anot A. Potelio, svarbu paminėti, kad pastaraisiais metais inicijuojamų restruktūrizacijų kiekis sparčiai augo.

„Šiemet restruktūrizacijos procesą iniciavo 35 organizacijos: tai – triskart daugiau nei pernai (11 įmonių). Turimais skaičiavimais, šiais metais labiausiai išsiskiria žemės ūkio sektorius. Tokie pokyčiai gali indikuoti naują ekonomikos ciklo etapą.“

Trumpalaikis postūmis – prieš ilgalaikius iššūkius 

2026 m. Lietuvos BVP turėtų augti apie 3 proc., tačiau net 0,7 proc. punkto šio augimo sugeneruos II pakopos pensijų reforma. Tokius vertinimus pateikia „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, teigdamas, kad be šio vienkartinio stimulo ekonomikos augimas siektų apie 2,3 proc. ir būtų šiek tiek lėtesnis nei šiemet. Ne vien paslauga, o aptarnavimo patirtis

„Didžiausią teigiamą impulsą kitąmet patirs vidaus vartojimu grindžiami sektoriai: nekilnojamojo turto, statybinių medžiagų, automobilių, turizmo, prabangos prekių ir sveikatos. Pensijų reformos poveikis gali laikinai sustiprinti šių verslų apyvartas ir finansinius srautus. Tačiau pramonės sektoriaus ir eksporto perspektyvos išlieka atsargesnės – kol kas matoma stagnacija, o ryškesniam Lietuvos pramonės atsigavimui būtinas realus Vokietijos pramonės šuolis“, – sako A. Izgorodinas.

Ekonomistas pabrėžia, kad vertinant kitus metus svarbu žvelgti ir toliau, nes Lietuvos ekonomikos ciklas 2026 m. pabaigoje bus itin brandus, o pasibaigus vienkartiniam pensijų reformos skatinimo efektui, augimo galimybės taps labiau priklausomos nuo eksporto rinkų impulso. Didėjantis bankrotų skaičius ir transporto sektoriaus krizė: kas laukia toliau?

„Darbo rinkoje tempai – jau lėtėja: 2026 m. vidutinis darbo užmokestis turėtų augti apie 7,5 proc., infliacijai siekiant 3,4 proc., tad gyventojų perkamoji galia ir toliau didės. Tačiau 2027 m. ekonomikai augti bus nelengva, nes pagrindinių sektorių rodikliai jau bus ties istoriniu maksimumu, o be aiškaus postūmio iš eksporto rinkų augimo potencialas išseks“, – aiškina A. Izgorodinas.

Pataria, kaip elgtis verslams

Ieškantiems būdų, kaip sustiprinti savo atsparumą būsimiems verslo ir kitiems iššūkiams, A. Potelis pataria naudotis gerąja sėkmingų verslų praktika. Popieriaus pramonė

„Pirmiausia, nereikėtų aklai pasitikėti savo nuojauta, o aktyviai vertinti rizikas. Sėkmingi verslai vadovaujasi logika ir skaičiais, o ne nuojauta ar nuogirdomis“, – teigia kreditingumo ekspertas.

Jis įvardija, jog atsiskaitymo rizikos valdymo kokybę lemia trys elementai: informacija, laikas ir kompetencija. Pasak specialisto, daugiausiai žalos įmonei padaro tikėjimas, kad visus veiksnius geriausiai valdo pats verslo savininkas. Startuoja įmonėms skirta iniciatyva „Stiprus verslas – žinantis verslas“

„Siekiant to išvengti, pravartu investuoti į procesų automatizavimą. Jeigu visą informaciją surinkti ir ją operatyviai apdoroti gali technologijos, kompetencijos galima įgyti tik mokantis ir gilinant žinias apie verslo valdymą. Turint jos, bus kur kas lengviau įvertinti gautus duomenis ir priimti teisingus sprendimus“, – tvirtina „Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovas A. Potelis.

Kiek laiko dar gyvuos Baltijos šalių nepelningas maitinimo sektorius?