Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?

Aukštosiose mokyklose Lietuvoje šiuo metu studijuoja daugiau kaip 100 tūkst. studentų ir net 69 proc. jų gyvena savarankiškai. Kasmet studentai susiduria su sudėtingu pasirinkimu: gyventi dažnai nelabai aukštos kokybės, tačiau pigiame bendrabutyje, mokėti daugiau už komfortiško būsto nuomą ar, padedant tėvams, įsigyti nuosavą butą?

Reklama

Būsto studentai paprastai žvalgosi prieš prasidedant mokslo metams, tačiau dažnai jau po kelių mėnesių jiems tenka koreguoti norus, neretai – dėl realaus savo finansinių pajėgumų įsivertinimo. Be to, kartais koją pakiša ir aspektai, kurių studentai patys kontroliuoti negali – vietą bendrabutyje gauti nėra taip jau lengva, o rasti pigų nuomojamą būstą gali užtrukti itin ilgai. Todėl mokslo metams net neįpusėjus, prasideda antroji būsto paieškų banga. Kelių kambarių butus lietuviai mėgsta labiausiai ir kodėl tai – geras sprendimas?

Gyvenimą bendrabutyje atlaiko ne kiekvienas

Bendrabutį studentai pasirenka todėl, kad tai yra paprastai pigiausias apgyvendinimo variantas. Tiesa, gyvenimą bendrabutyje jaunimas dažnai linkęs romantizuoti – galbūt dėl Holivudo filmų įtakos, o gal todėl, kad tai – pirmasis būstas, kuriame jie gyvena savarankiškai ar su kambario draugais.

Deja, privatumo stoka, griežtos bendrabučio taisyklės ir itin nekomfortiškos sąlygos dalyje Lietuvos bendrabučių gali labai greitai išsklaidyti romantikos iliuziją. Pasirinkus gyventi bendrabutyje, reiks susitaikyti su tuo, kad gali tekti gyventi vėsiame, drėgname, remonto reikalaujančiame kambaryje ar naudotis ne itin švariais dušais ir tualetais. Būtent dėl to ne retas studentas iš bendrabučio išsikelia vos po kelių mėnesių.

„Daugybė studentų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse skundžiasi bendrabučių kokybe. Europos studentų sąjungos (ESU) tyrimo autoriai kritikuoja Lietuvos bendrabučių situaciją dėl milžiniškų kainų skirtumų tarp pačių bendrabučių ir dėl kai kurių iš jų kokybės. Tyrime apklausti studentai nurodė, kad bendrabučius renkasi tik dėl vienintelio jų privalumo – „įkandamos“ kainos. Pastebime, kad dažnai studentai mieliau renkasi kitas opcijas, kurių mūsų rinkoje, skirtingai nei Vokietijoje ar Nyderlanduose, tikrai yra ir jos nėra labai brangesnės nei bendrabučiai“, – pastebi Edvard Arnatkevič, „Bigbank“ santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje. NT kainos antrinėje Vilniaus rinkoje – iki 60 proc. didesnės nei Kaune

Būsto nuoma – tobulas variantas studentui, turinčiam pinigų

Studentavimo metais būsto nuoma yra gan populiarus pasirinkimas. Tiesa, dažniau būstą nuomotis išgali vyresni studentai, uždirbantys nuosavų lėšų. Vilniuje būstas vienam asmeniui netoli švietimo įstaigų gali kainuoti apie 400 Eur mėnesiui, Kaune – apie 300 Eur mėnesiui. Panašios kainos kaip ir Kaune galima tikėtis Klaipėdoje.

Tad akivaizdu – gyventi be kambario draugų sau leisti gali tikrai ne kiekvienas jaunuolis. Nekilnojamojo turto investicijų bendrovės „Catella“ duomenimis, vieni gyvena vos 7 proc. Lietuvos studentų. Paprastai tai yra dirbantys vyresnių kursų ar net magistro studentai. Aukštų kainų ir augančio EURIBOR įtaka

Reklama

Anot E. Arnatkevič, būsto nuoma – lankstus, patogus, bet brangus pasirinkimas: „Nuomos sutartys taip pat paprastai reikalauja ilgalaikio įsipareigojimo, tenka sumokėti ir depozitą, ir brokerio mokestį, o investuojami pinigai neduoda jokios grąžos, nes turtas nėra kaupiamas. Todėl finansiškai tai yra bene prasčiausias pasirinkimas, nors ieškantiems komforto ir lankstumo – tinkamas variantas.“

Pirkti būstą su tėvų pagalba – investicija, tačiau ją sau leisti gali ne visi

Susipažinę su būsto nuomos išlaidomis, tėvai, jeigu turi galimybę, dažnai pasiūlo vaikams padėti įsigyti pirmąjį būstą. Tiesa, tai tikrai nėra kiekvienam įperkamas variantas – naujausiais Registrų centro duomenimis, Vilniuje vidutinė naujo buto (paprastai – neįrengto) kaina yra 2749,8 Eur už kvadratą, senos statybos name esančio buto kaina – 2805,1 Eur už kvadratą, o kituose didmiesčiuose kainos yra atitinkamai 2296,3 Eur ir 1521,8 Eur už kvadratą.

Net 13 proc. besikreipiančių dėl būsto paskolos yra asmenys iki 25 m. amžiaus. Dažnai jie perka pirmąjį būstą laikinam etapui, nebūtinai – visam likusiam gyvenimui. Neretai prie būsto įnašo prisideda ir tėvai. Latvijoje šis skaičius kiek mažesnis ir siekia 9 proc. – Lietuvos jaunimas į savarankišką gyvenimą patraukia kiek anksčiau. Naujų butų Vilniuje parduota daugiau, bet rinkos atsigavimo dar teks palaukti

Būsto įsigijimas studijų laikotarpiu yra geras finansinis sprendimas tiems, kas gali sau tai leisti. Tačiau taip pat šis pirkinys yra ilgalaikis įsipareigojimas, kurių studentai nemėgsta: ne tik dėl to, kad neturi pastovių pajamų, bet ir todėl, kad dažnas jų dar tiksliai nežino, kokiame mieste ar net šalyje ateityje norės gyventi. Studentui nusprendus išsikelti, gali užtrukti nemažai laiko, kol būstą pavyks išnuomoti ar parduoti.

Eurostat duomenys rodo, kad 2023 m. net 10,1 proc. 15–29 m. amžiaus jaunuolių daugiau kaip 40 proc. savo uždirbamų pajamų išleido būsto išlaikymui. „Tai – labai netvaru ir finansiškai neatsakinga. Tokiais atvejais geriau kiek ilgiau pagyventi su savo tėvais, kaip, beje, daro 31 proc. Lietuvos studentų, ar bandyti ieškoti pigesnio būsto. Suprantama, kad norisi gyventi vieniems, tačiau studentams siūlau pernelyg neskubėti“, – pataria E. Arnatkevič

Pirmojo būsto įsigijimas – į ką pirkėjas turėtų atkreipti dėmesį