Pagal naujausius tyrimus Lietuvos žmonės yra laimingiausi iš visų Baltijos šalių gyventojų. Pasidomėjome ir kitais tyrimais, kurie laimės pojūtį nagrinėja atskirose srityse, – kuo esame pranašesni už kitus europiečius, o kuo atsiliekame. Bet svarbiausia – ar vertiname tai, ką turime?

Edita Giedraitė, Makroprudencinės politikos skyriaus ekonomistė

Nedarbas ir išsilavinimas

Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų nedarbo lygis yra vienas žemiausių Europoje – apie 3 proc. Šiuo atžvilgiu mes lygiuojamės į tokias šalis kaip Nyderlandai ar Jungtinė Karalystė. Žemesnio išsilavinimo gyventojų grupėje padėtis liūdnesnė. Tiesa, ši gyventojų dalis yra pati mažiausia visoje Europoje.

Remiantis 2017 m. ketvirtojo ketvirčio Eurostato duomenimis, apie 15 proc. gyventojų, turinčių žemesnį nei vidurinį išsilavinimą, nepavyksta susirasti darbo, o tarp turinčių vidurinį išsilavinimą ši dalis sudaro 9 proc. Toks atotrūkis tarp skirtingą išsilavinimą turinčių gyventojų, deja, yra vienas didžiausių Europoje. Nors padėtis gerėja, itin svarbu gyventojus su žemesniu išsilavinimu tinkamai integruoti į darbo rinką.

Darbo sąlygos ir susisiekimas

Mūsų šalyje apie 92 proc. gyventojų niekada netenka dirbti naktimis. Šiuo požiūriu Lietuva yra pirmoji Europoje. Iš dalies tai lemia ir šalies ekonomikos struktūra – Lietuvoje mažiau gamyklų, kurios veikia nepertraukiamai ir įdarbina didžiulį skaičių žmonių. Retas darbas naktimis turi teigiamų aspektų – iš įvairių tyrimų matyti, kad naktinis darbas išbalansuoja žmogaus organizmą, išauga rizika susirgti širdies ar nervų sistemos ligomis, diabetu. Naktimis dažniausiai dirba Slovakijos, Slovėnijos ir Islandijos šalių gyventojai. Tiesa, vidutiniškai lietuviai dirba 38,5 val. per savaitę – valandą ilgiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis.

Kasdieninė tautiečių kelionė į darbą vidutiniškai trunka apie 29 minutes – maždaug 3 minutėmis trumpiau nei vidutiniškai Europoje. Už mus greičiau į darbą nuvyksta tik Austrijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Slovėnijos ir Danijos gyventojai. Be to, Vilniuje kelionė į darbą vidutiniškai trunka 28 min., o Londone ir Dubline atitinkamai 48 ir 40 min.

Gyvenamoji aplinka ir būstas

Ar žinojote, kad Vilnius laikomas pačia švariausia sostine Europoje ir užima pirmą vietą Žaliojo miesto indekse? Be to, pagal gyvenimo kokybę Vilnius reitinguojamas kartu su Briuseliu, Bratislava ir Lisabona. Palyginti nedidelė lietuvių dalis – 13,4 proc. – skundžiasi kaimynų ar gatvės keliamu triukšmu. Šiuo atžvilgiu labiausiai nepatenkinti yra Maltos (26,2 proc.), Vokietijos (25,1 proc.) ir Nyderlandų (24,9 proc.) gyventojai.

Kita vertus, apie penktadalis Lietuvos gyventojų susiduria su būsto infrastruktūros problemomis: neturi tualeto su kanalizacija, vonios ar dušo, varva stogas, būstas tamsus arba nepakankamai šviesus. Beje, panaši padėtis yra Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose.

Latvijoje ir Rumunijoje daugiau kaip pusei šeimų, kuriose yra bent trys suaugusieji, tenka gyventi susispaudus (pvz., šeima gyvena viename kambaryje). Lietuvoje šis rodiklis nesiekia 30 proc., tačiau beveik pusėje Europos valstybių ši dalis sudaro mažiau nei 5 proc. Pozityviau nuteikia pavieniui ar dviese gyvenančių padėtis, jiems ši problema nėra tokia opi.

Saugumas ir sveikata

Mūsų šalyje tūkstančiui gyventojų tenka didžiausia kalinių ir žmogžudysčių dalis visoje Europoje, tačiau apie nusikaltimus, smurto ar vandalizmo atvejus gyvenamajame rajone praneša tik 3,4 proc. lietuvių. Tai itin maža gyventojų dalis, palyginti su kitomis Europos valstybėmis. Štai Latvijoje ar Estijoje ji yra apie 3 kartus didesnė. Toks mažas rodiklis dar nereiškia, kad Lietuva yra viena saugiausių šalių Europoje, – galbūt blogybių savo aplinkoje pastebime, bet apie jas nepranešame? Didesnis visuomenės sąmoningumas ir aktyvumas galėtų teigiamai veikti kriminologinę situaciją. Štai Bulgarijoje, Serbijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Nyderlanduose neramumus gyvenamoje aplinkoje pastebi ir apie juos praneša apie penktadalis gyventojų.

Svarbus gyvenimo kokybės rodiklis – visuomenės sveikata. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, sveikatos priežiūros prieinamumo lygis yra aukštas – apie 96 proc. gyventojų gauna reikiamą medicinos pagalbą. Sveikatos paslaugų brangumu ir eilėmis Lietuvoje skundžiasi tik apie 3 proc. gyventojų – per dešimtmetį nepatenkintųjų dalis sumažėjo beveik perpus.

Materialinė gerovė ir finansai

Tenka pripažinti, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje yra gana žemas. Minimalus darbo užmokestis, kurį gyventojai gauna „į rankas“, nors ir gerokai atsilieka nuo daugelio kitų Europos šalių, tačiau yra didesnis nei, pvz., Latvijoje ar Lenkijoje. Daugiau kaip pusė lietuvių teigia, kad nepajėgtų susidoroti su netikėtomis finansinėmis išlaidomis, o kas penktas Lietuvos gyventojas patenka į skurdo rizikos grupę. Naujausios Lietuvos banko vykdytos namų ūkių apklausos duomenimis, trečdalis gyventojų savo finansinę padėtį vertina neigiamai, du trečdaliai – vidutiniškai arba gerai. Tiesa, pagal perkamąją galią, nors ir negalime lygiuotis su vakarų Europos šalimis, žengiame koja kojon kartu su Estija ir esame pranašesni už kaimynes Latviją, Lenkiją bei daugelį Rytų Europos šalių. Nors didėjanti infliacija varžo gyventojų vartojimo augimą, prognozuojama, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis augs greičiau nei kainos, todėl ir perkamosios galios augimo tendencija turėtų išlikti.

Reziumė

Turime paradoksą – nors apklausos rodo, kad pagal gyvenimo kokybę apibūdinančius rodiklius mūsų šalis nenusileidžia daugeliui kitų Europos valstybių, emigracija iš Lietuvos yra didelė. Patarlė teigia, kad savame krašte pranašu nebūsi, tačiau už mus pačius šalies problemų niekas neišspręs. Beje, tyrimai rodo, jog „noras gyventi geriau už kaimyną“ žmones neretai veda prie „laimės paradokso“ – papildomos pajamos džiugina žmogų tik laikinai. Pajamų augimas reikšmingą poveikį laimės jausmui daro tada, kai padeda išbristi iš „skurdo“ zonos, tačiau vėliau ima augti apetitas – prie geresnių gyvenimo sąlygų priprantama ir laimės efektas mažėja arba apskritai išnyksta.

Naujausias 2017 m. rudens Eurobarometro tyrimas rodo, kad 83 proc. ES piliečių yra patenkinti gyvenimu, o Lietuvoje ši dalis sudaro 70 proc. Lenkijoje tokių žmonių yra 86 proc., Estijoje – 81 proc., Latvijoje – 69 proc.

Autorius:
Edita Giedraitė
Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus ekonomistė

https://www.lb.lt