Ekspertai
Eglė Aleknevičiūtė: Brexitas be susitarimo – ko tikėtis verslui ir gyventojams?
Nors stebint politines peripetijas Jungtinėje Karalystėje (JK), atspėti Brexito baigtį gali tik pranašas, spalio 31 d. JK išstojimas iš Europos Sąjungos (ES) – su sutartimi ar be jos – yra vienas iš galimų scenarijų. Didžiausią nerimą euro zonai kelia didelė Brexito be susitarimo tikimybė. Tai neigiamai paveiktų ir Lietuvos ekonomiką – prognozuojama, kad dėl to mažėtų eksportas, gyventojų perlaidos, dalis imigrantų, ypač dirbančių transporto, pramonės ir žemės ūkio sektoriuose, galėtų prarasti darbą, o kartu – ir teisę pasilikti JK.
Komentuoja Eglė Aleknevičiūtė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė
Reklama:
JK pasitraukimas iš ES be susitarimo ir toliau yra didelė rizika euro zonos ekonomikai. Tarptautinės organizacijos pagrindiniu Brexito scenarijumi tebelaiko ES susitarimą su JK bei nuoseklų perėjimą prie naujos tvarkos. Nors 2019 m. pirmąjį ketvirtį JK ekonomika augo sparčiau, nei tikėtasi, antrąjį ketvirtį JK ūkis susitraukė 0,2 proc. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, Brexitas be susitarimo galėtų sukelti JK recesiją. Tokia proceso baigtis neigiamai paveiktų ir Lietuvos ekonomiką.
JK yra svarbi Lietuvos eksporto partnerė. 2018 m. Lietuva į JK eksportavo prekių už daugiau nei 1 mlrd. Eur (3,8 % viso prekių eksporto) – daugiausia pramonės produktų: chemijos, baldų, medienos, plastiko gaminių. Lietuvos paslaugų eksporto į JK apimtis sudarė 415,5 mln. Eur (4,2 % viso paslaugų eksporto) ir per penkerius metus išaugo net 131 proc. Daugiau nei pusę paslaugų eksporto į JK sudaro transporto paslaugos, tad tikėtina, kad šis sektorius gali pajusti didžiausią neigiamą Brexito poveikį ne tik dėl galimai mažėsiančios užsienio paklausos, bet ir dėl tokių trikdžių kaip eilės pasienyje ir papildomos muitinės procedūros.
JK gyvenantys imigrantai iš Lietuvos neigiamą Brexito poveikį pajustų per suprastėjusią ekonominę situaciją ir pasikeitusį teisinį reguliavimą. JK ilgą laiką yra pagrindinė Lietuvos piliečių emigracijos kryptis – ten gyvena beveik pusė visų iš Lietuvos emigravusių piliečių. Brexito be susitarimo atveju nutraukus laisvą ES piliečių judėjimą didėja tikimybė, kad laiku nepateikę prašymų dėl nuolatinio JK gyventojo statuso ten gyvenantys Lietuvos piliečiai gali netekti visų savo teisių. Lietuvos piliečiai, kurie pasiliktų legaliai gyventi JK, tikriausiai susidurtų su išaugusia darbo vietų skaičiaus mažėjimo grėsme – be minėto transporto paslaugų sektoriaus, tai itin aktualu pramonės ir žemės ūkio sektoriuose dirbantiems asmenims, nes šiuose sektoriuose pagamintą produkciją eksportuoti būtų gerokai sunkiau. Net du trečdaliai JK žemės ūkio produkcijos eksportuojama į ES, o 90 proc. sezoninių žemės ūkio darbuotojų į JK atvyksta iš Rytų Europos. Nukritus svaro kursui, emigravusių Lietuvos piliečių santaupų vertė eurais taip pat sumažėtų, o tai turėtų mažinti jų perlaidas į Lietuvą, 2018 m. sudariusias daugiau nei 18 proc. visų Lietuvos iš užsienio gautų perlaidų.
JK pasitraukimas iš ES be susitarimo turėtų ir kitų makroekonominių padarinių Lietuvoje. Poveikis būtų juntamas ne tik dėl minėtų tiesioginių ir netiesioginių Lietuvos prekybos ryšių su JK įmonėmis, kylančių iš dalies dėl intensyvios Lietuvos prekybos su kitomis ES šalimis, kurioms JK yra svarbi prekybos partnerė, bet ir dėl ypač padidėsiančio ekonominės ir finansinės aplinkos neapibrėžtumo. Neapibrėžtumas itin padidėtų pačioje JK, kur įmonėms būtų ypač sunku plėtoti investicijas, didėtų įvairūs rizikos priedai, kiltų skolinimosi kaina. Blogėjant namų ūkių finansinei padėčiai ir brangstant skolinimuisi, tikėtina, kad šioje šalyje mažėtų nekilnojamojo turto kainos. Finansinės aplinkos rodikliai būtų paveikti ir kitose valstybėse ar regionuose, pavyzdžiui, euro zonoje. Pablogėjusi tarptautinė ekonominė padėtis ir išaugęs neapibrėžtumas mažintų nuosavybės vertybinių popierių kainas euro zonoje, didintų tiek įmonių, tiek namų ūkių skolinimosi sąnaudas. Susiklosčiusi situacija darytų neigiamą poveikį pasitikėjimo rodikliams, taigi ir vidaus paklausai, ir Lietuvoje.
Toks tarptautinės ekonominės aplinkos pablogėjimas ir padidėjęs neapibrėžtumas, JK iš ES pasitraukiant be susitarimo, ribotų ekonominį aktyvumą Lietuvoje. Lietuvos banko vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, per artimiausius trejus metus Lietuvos realusis BVP iš viso padidėtų 0,8 proc. mažiau nei tuo atveju, jei JK pasitraukimui būtų taikomas pereinamasis laikotarpis (švelnusis Brexitas).
Autorius:
Eglė Aleknevičiūtė
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė
