Sekite naujienas

Ekspertai

Ekspertė atskleidžia, kada Lietuvos infrastruktūra bus pakankamai išvystyta augančiai elektromobilių paklausai

Paskelbta

-

Lietuvos elektromobilių rinkai ateinantys metai prognozuojami itin intensyvūs. Planuojama, kad iki 2035 m. elektromobiliai sudarys 20 proc. visų Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių, kai šiuo metu jų dalis rinkoje sudaro vos 1 proc., o šiam augimui pritaikyta infrastruktūra – viešojo ir pusiau viešojo įkrovimo prieigų skaičius – per ateinančius šešerius metus augs nuo 1,4 iki 6 tūkst. Pasak bendrovės „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovės Lauros Doraitės-Gudavičienės, nors šiuo metu šalies infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta augančiam elektromobilių skaičiui, situacija netrukus turėtų keistis. Ji taip pat atskleidžia, kas padėtų greičiau pasiekti proveržį įkrovimo infrastruktūros vystyme.

Infrastruktūros plėtra – elektromobilių užnugaryje

Reklama:

Vasarinės padangos - Pirkitpadangas.lt

Pastaruosius metus Lietuvos elektromobilių parkas plėtėsi itin sparčiai. Susisiekimo ministerijos duomenimis, lyginant su 2020 m. sausio mėn., kai bendras užregistruotų elektra varomų automobilių skaičius siekė 2,6 tūkst., per ketverius metus jis augo beveik aštuonis kartus.

Vien vasarį, anot Lietuvos energetikos agentūros, elektromobilių registracijos skaičius didėjo 60 proc. arba 244, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, o per pastaruosius dvylika mėnesių elektromobilių užimama parko dalis augo beveik 50 proc.

Tuo tarpu šioms transporto priemonėms pritaikyta įkrovimo infrastruktūra, kaip pastebi ekspertai, vystoma lėtesniu tempu – šiuo metu elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius siekia 1,4 tūkst.

Pasak „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovės, tarp tokią situaciją lemiančių veiksnių yra ilgas infrastruktūros projektų vystymas, trunkantis 6–12 mėnesių ar ilgiau, taip pat ribotos elektros tinklo galimybės ir vietų skaičiaus prie pagrindinių šalies kelių trūkumas. Didelės investicijos, kurias sudaro elektros įvado statybos, galios mokesčiai, įranga, taip pat skatina operatorius atsakingai įsivertinti reikalingas investicijas.

„Tačiau situacija toli gražu nėra vienareikšmiška. Išanalizavus įkrovimo stotelių pasiskirstymą Lietuvoje tampa aišku, kad kai kuriose lokacijose, pavyzdžiui, didžiuosiuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat kurortiniais miestais laikomuose Druskininkuose, Anykščiuose ir Birštone, viešo įkrovimo prieigų jau yra arba netrukus bus pakankamai. Situacija kardinaliai skiriasi mažesniuose miesteliuose, taip pat šalia pagrindinių šalies kelių – magistralinių kelių atkarpose A1 ir A2, magistralėje „Via Baltica“. Čia operatoriai mato neatlieptą poreikį iš elektromobilių vairuotojų pusės ir, tikėtina, kad tose atkarpose infrastruktūra bus vystoma intensyviai”, – teigia L. Doraitė-Gudavičienė.

Kada aplenksime latvius ir estus?

Anot „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovės, dar prieš kelerius metus buvo įprasta manyti, jog elektromobilis yra trumpiems atstumams pritaikyta transporto priemonė, skirta važinėti miestų teritorijose. Visgi dauguma naujų elektromobilių gali viena įkrova nuvažiuoti 300–400 km ir rinkoje jau atsiranda elektromobilių, kurie su pilna baterija gali nuvažiuoti daugiau nei 800 km.

Ekspertės teigimu, didėjantis elektromobilių skaičius ir nuvažiuojamas atstumas skatina operatorius didesnį dėmesį skirti įkrovimo stotelių infrastruktūrai ne vien šalies viduje, bet ir užtikrinti patogų susisiekimą tarp šalių.

Kaip pastebi L. Doraitė-Gudavičienė, nors viešų ar pusiau viešų įkrovimo taškų skaičiumi Lietuva kol kas atsilieka nuo kaimyninių Baltijos šalių, operatorių strateginiai planai ir planuojamos investicijos šią situaciją kardinaliai pakeis jau per artimiausius kelis metus.

Pirmoji iš Baltijos šalių, pradėjusi vystyti elektromobiliams skirtą infrastruktūrą ir sekusi šioje rinkoje iki šiol pirmaujančias Skandinavijos valstybes, buvo Estija. Vėliau prie jos prisijungė Latvija, vėliausiai – Lietuva.

„Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros vystymo pradžia Lietuvoje buvo itin lėta. Skirtingai nuo kitų Baltijos šalių, pas mus pirmosiose įkrovimo stotelėse, priklausančiose Lietuvos automobilių kelių direkcijai ir savivaldybėms, ilgą laiką įkrovimas buvo nemokamas. Nors tai galimai ir padrąsino pirmuosius šalies elektromobilių vairuotojus, konkurencinės sąlygos operatoriams dėl infrastuktūros plėtros nebuvo patrauklios. Aktyvesnę tinklo plėtrą ir konkurenciją rinkoje paskatino sparti elektromobilių parko plėtra nuo 2021 m., kuriai esamos infrastruktūros nebeužteko. Ši situacija Lietuvą paliko Latvijos ir Estijos užnugaryje, tačiau, mano vertinimu, netrukus tai kardinaliai pasikeis“, – sako ekspertė.

Spartesnį plėtros pagreitį ribojantys veiksniai

L. Doraitės-Gudavičienės teigimu, viešojo įkrovimo tinklo plėtra Lietuvoje vykdoma atsižvelgiant į elektromobilių rinkos augimo prognozes, įkrovimo taškų skaičiaus ir tankumo poreikį, taip pat tarptautinius įsipareigojimus – Europos Sąjungos direktyvas dėl elektromobilių infrastruktūros plėtros bei Europos žaliojo kurso politiką.

„Tiesa, e-mobilumo rinkoje turime ir ambicingų nacionalinių tikslų. Pavyzdžiui, iki 2035 m. pasiekti, kad elektra varomų transportų priemonių skaičius siektų 230 tūkst., o viešųjų arba pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičių didėtų iki 6 tūkst. Tačiau norint laiku pasiekti šiuos tikslus, reikės išspręsti iššūkius, kurie iki šiol kišo koją spartesniam infrastruktūros projektų vystymui“, – pastebi „Elektrum Lietuva“ atstovė.

Pasak jos, vienas didžiausių iššūkių, ribojantis spartesnę įkrovimo prieigų plėtrą, yra elektros tinklo galimybės nuo urbanizuotų vietovių nutolusiuose taškuose, pavyzdžiui, prie pagrindinių šalies kelių, transporto koridorių. Tiesa, kaip pastebi L. Doraitė-Gudavičienė, šis klausimas nėra išspręstas ir miestuose, kur dažnu atveju būtina elektros tinklo modernizacija, norint įrengti įkrovimo infrastruktūrą.

Be to, jos teigimu, infrastruktūros plėtra ne visais atvejais yra skatinama tikslingai. Pavyzdžiui, šiuo metu galiojantis Statybos techninis reglamentas įpareigoja elektrifikuoti penktadalį vietų automobilių stovėjimo aikštelėse, nors nuo viso šalies automobilių parko elektromobiliai kol kas sudaro tik 1 proc., tad kol kas šis reikalavimas prasilenkia su realiu rinkos poreikiu ir yra perteklinis.

„Šiems iššūkiams išspręsti reikalingas visų suinteresuotų pusių įsitraukimas ir bendradarbiavimas. Siekiant užtikrinti sėkmingą ir efektyvų infrastuktūros projektų vystymą, turime integruoti sprendimus, apimančius elektros vartojimą, gamybą ir saugojimą. Tai – labai plati ekosistema, kur be tarpinstitucinio įsitraukimo nepasieksime planuojamo proveržio elektromobilių įkrovimo infrastruktūros vystyme“, – apibendrina ekspertė.

Naujienos

Startuoliai10 val prieš

IT egzaminas prasidėjo: startuoliai kviečia nemokamai atnaujinti technologijų žinias

Penktadienį, gegužės 17 dieną, startuoja visuotinis IT egzaminas – išskirtinis dėmesys šiemet skiriamas dirbtiniam intelektui ir kibernetiniam saugumui. IT egzaminą...

Verslas16 val prieš

Lietuvos oro uostai ruošiasi naujo terminalo startui ir esamų erdvių pertvarkoms: skirtingiems keleivių poreikiams ieškomi maitinimo paslaugų teikėjai

Lietuvos oro uostai skelbia tarptautinį nuomos konkursą, jo tikslas – pritraukti profesionalų skirtingų formatų maitinimo paslaugų veiklą vykdantį operatorių, kuris...

Verslas1 d. prieš

Aurelijus Šveikauskas. Naujoji pramonės revoliucija. Kaip paspartinti inovacijų diegimą įmonėse

Skaitmeniniai bankai stumia iš rinkos institucinius bankus, sutelktinio finansavimo platformos rimtai konkuruoja su patyrusiais investuotojais ir skolintojais, o dirbtinis intelektas...

Nekilnojamas turtas1 d. prieš

Ieškote būsto Ispanijoje? NT specialistė įvardijo 12 priežasčių, kodėl verta rinktis Esteponos miestą

Lietuviams šluojant nekilnojamąjį turtą Ispanijoje, dažnai susiduriama su esminiu klausimu – kurį šios šalies regioną pasirinkti? Ispanijoje nekilnojamojo turto eksperte...

Verslas2 d. prieš

„Avia Solutions Group“ obligacijomis pasiskolino 300 mln. USD

„Avia Solutions Group“ aviacijos įmonių grupė išplatino 300 mln. USD vertės obligacijų emisiją. Įmonė skolinasi 5 metams už 9,75 %...

Verslo Vikingai

Technologijos2 mėnesiai prieš

Kriptovaliutų mokėjimų surinkimo paslaugos verslams: teisinių iššūkių rinkoje daug, bet požiūris vis pozityvesnis

Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas ​​Dmitrijus Borisenka...

Verslo vikingai2 mėnesiai prieš

Sėkmingą šakočių ir autentiškų gardėsių verslą įkūrusi Sandra atskleidžia: „Versle galima suklysti, galima padaryti daug klaidų, bet nepavyksta tik tiems, kurie nebando.”

Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...

Dirbtinis intelektas3 mėnesiai prieš

Generatyvinis dirbtinis intelektas: pagalba ar grėsmė visuomenei?

Įvairūs  dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...

Verslo vikingai4 mėnesiai prieš

NordLayer paslauga: kas tai ir kuo naudinga šiandien kiekvienam verslui?

Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...

Verslo vikingai4 mėnesiai prieš

„Linkedist” agentūros įkūrėja Kotryna Kurt: apie verslo pradžią, iššūkius ir tai, kodėl kiekviena įmonė privalo būti linkedin platformoje

Dar gyvendama Danijoje, jauna marketingo specialistė Kotryna Kurt atrado tuo metu sparčiai populiarėjančią Linkedin platformą. Tuo metu tai padėjo jai...

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |