Paskelbta
2 d. prieš-
By
LukasSniego pagailėjusi žiema žmonėms pagaliau suteikė progą į rankas imti kastuvus bei gerokai padirbėti. Iškritus sniegui padaugėjo raiščių patempimų, išnirimų ir galūnių traumų. Gydytojas sako, kad sniego kasimas ir valymas yra naudingas sportas, tačiau pavojingas tiems, kurie stokoja fizinio aktyvumo bei kelia sniegą netausodami sveikatos.
Sniego kasimas – tik po apšilimo
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Viktorija Katilienė atkreipia dėmesį, kad dažniausi susižalojimai kasant sniegą – tai kaulų ir sąnarių traumos bei minkštųjų audinių pažeidimai. „Per žiemos šventes žmonės mažiau judėjo, daugiau laiko leido namuose, o pastarosiomis dienomis prisnigus teko imtis darbo. Po snygio ar plikledžio dažnai sulaukiame staigesnio įvairių susižeidimų augimo. Dažniausi – sausgyslių, raiščių ir raumenų patempimai bei plyšimai“, – kalba V. Katilienė.
Draudimo bendrovės duomenys rodo, kad neatsargiai kasant sniegą patiriamos nugaros traumos ir rankų raiščių bei raumenų patempimai. Draudikė įspėja, kad siekiant prireikus nusikasti sniegą nuo stogų, reikia imtis visų atsargumo priemonių. „Nuo sutapdinto, plokščio stogo galima sniegą nusikasti pačiam. Imantis visų saugumo priemonių, galima nusivalyti ir šlaitinį stogą. Tačiau, jei nežinote, kaip teisingai valyti sniegą nuo šlaitinio stogo, geriau šį darbą patikėkite tai profesionalams. Nuslydus nuo stogo, patempimu jau neatsipirksite“, – sako draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė.
Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja” gydytojo ortopedo traumatologo Vaidoto Stirbio, sniego kasimas savaime nėra žalingas sveikatai. „Ši veikla yra sportas, o prieš kiekvieną sporto treniruotę reikalingas geras apšilimas. Todėl kasant sniegą itin svarbu neskubėti, fizinį krūvį didinti palaipsniui, esant poreikiui, pailsėti, daryti pertraukas ir nepervargti”, – sako V. Stirbys.
Jo teigimu, jei sniegas kasamas paskubomis, nesutelkiant dėmesio į procesą, šį darbą gali lydėti pačios įvairiausios traumos. „Kasant sniegą svarbu nepasitempti raiščių ir raumenų, o esant vėjuotam orui – neperšalti. Sudrėkus avalynei ar esant žemai oro temperatūrai atsiranda pavojus nušalti pėdas. Be to, svarbu žinoti, kad sniegas yra lengvesnis iškart po pūgos, o vėliau, atšilus orui jis sunkėja, todėl į tai taip pat reikėtų atsižvelgti atkasant kiemą ar automobilius”, – kalba gydytojas ortopedas traumatologas.
Traumos vietą šildyti ar šaldyti
Pasak V. Stirbio, žmonės neretai klausia, kaip elgtis įvykus traumai: ar reikia šaldyti, ar šildyti pažeistą vietą. „Sumušimo atveju, tarp kaulo ir kieto daikto papuola minkštieji audiniai, juose pratrūksta nedidelė kraujagyslė ir iš jos į audinius kraujuoja. Tuomet reikėtų šaldyti tą vietą. Kai žmogui šalta, jis būna susitraukęs, susigūžęs. Taip ir kraujagyslės šaltyje susitraukia, nustoja kraujuoti, toje vietoje mažėja tinimas, mažesnės būna poodinės kraujosrūvos, o skausmas aprimsta“, – pasakoja gydytojas.
Esant tinimui, pasak V. Stirbio, svarbu nepamiršti elastinio binto. „Jis apspaudžia sutinusią vietą, todėl ją mažiau skauda ir greičiau atslūgsta tinimas. Patinusią vietą patariama bandažuoti 1-2 ar net 3 savaites. O šildyti galima, pavyzdžiui, esant sąnario uždegimui. Šildant gerėja mikrocirkuliacija, greitėja medžiagų apykaita, rimsta uždegimas“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas.
Sumušus ranką, pasak V. Stirbio, kas bebūtų – plaštaka, riešas, alkūnė ar petys – kitą dieną sumuštoji vieta patinsta. „Tokiais atvejais svarbu laiku nuimti žiedus nuo pirštų, kol ranka nesutino ir jų neužspaudė. Vėliau juos būna nuimti sunku. Ne kartą yra tekę kirpti žiedą ir išlaisvinti pirštą“, – kalba gydytojas.
V. Stirbys atkreipia dėmesį, kad po traumos žemyn nuleista ranka labiau tinsta, todėl ją reikia įmobilizuoti – parišti po kaklu su skarele ar šaliku.
Jo teigimu, sveikatos sutrikdymai pasitaiko ir purtant sniegą nuo medžių. „Vešli eglių, pušų, tujų laja sulaiko daug sniego. Esant storam sniego sluoksniui, šakos gali lūžti, todėl purtant sniegą nuo medžių reikia saugotis krentančio ledo, šakų. Ypač svarbu saugoti akis. Gali būti ir taip kad, vos pajudinus, neatlaikiusi svorio šaka gali lūžti su visu sniegu. Svarbu šią riziką įvertinti ir laiku pasitraukti“, – pataria gydytojas.
Nemiga – pavojingas ženklas? Gydytoja atskleidžia, kokius tyrimus būtina atlikti nedelsiant
Šilčiausiai apmuturiavę apsaugosime vaikus nuo peršalimo? Įvardijo klaidas, kurių geriau nedaryti
Naujieji Metai su trenksmu: kokių klaidų nedaryti leidžiant fejerverkus
Vėsi patalynė ir lengvas vėjelis sukelia skausmą? Gydytojai ragina sunerimti – tai gali būti ligos požymis
Įspėja apie itin pavojingą apsinuodijimą šaltuoju sezonu: prasideda paprastu galvos svaiguliu
Audros nuostoliai didėja kas valandą: nuplėšti stogai, išgriautos tvoros, sudaužyti šiltnamiai ir nupūstos kepsninės
Apledėjusi kelio danga: kas gali apsaugoti vairuotojus ir pėsčiuosius
Medicinos mokslų daktaras – apie vis dar stigmatizuojamą problemą: nuo jos kenčia kas trečias vyresnio amžiaus gyventojas
Prieššventinis laikotarpis – išbandymas emocinei sveikatai: kaip ja pasirūpinti
Praėjusių metų pabaigoje net du lietuvių startuoliai – „Biohifas“ ir „AQ22“ – grįžo iš prestižinės stažuotės JAV Silicio slėnyje. Čia...
Lietuvių įmonės „Ulsontech“ sukurtais ultragarso sprendimais jau domisi ne tik Europos, bet ir Azijos verslai. Sėkmingai į tarptautines rinkas žengiančios...
Sumažėjusios palūkanų normos ir naujų projektų plėtra lėmė pernai Lietuvoje gerokai išaugusį būsto rinkos aktyvumą. Tą demonstruoja tvarios miestų ir...
Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas Ką tik prasidėję 2025-ieji jau spėjo atnešti įdomių tendencijų į finansų rinkas. Viena iš jų...
„Audi“ atstovų salonus jau pasiekė viena laukiamiausių šių metų naujienų – moderniu sportiškumu spinduliuojantys naujieji „Audi A5“. Klientai jau gali...
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje pradėjo plisti nauja telefoninio sukčiavimo schema, kai sukčiai apsimeta „Telia“ ir kitų Lietuvos ryšio operatorių darbuotojais. Manipuliuodami...
Praėjusį savaitgalį pajūrio regioną ir Šiaurės vakarų Lietuvą talžiusi audra paliko savo griaunamąjį pėdsaką. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, iki sausio 8...
Tik kas antras Lietuvos gyventojas savo skaitmeninius įgūdžius vertina kaip pagrindinio ar aukštesnio lygio, rodo Eurostato duomenys. Nors atitinkame Europos...
Metų pradžia – puikus laikas apžvelgti praėjusius metus bei įsivardinti tikslus 2025-iesiems. Praėjusių metų rugsėjį „PZU gyvybės draudimas“ užsakymu atlikta...
Eurostato duomenys rodo, kad nors pagal bazinį Skaitmeninio intensyvumo indeksą Lietuvos įmonės šiek tiek lenkia ES vidurkį, aukštą skaitmeninį intensyvumą...