Leidžiate per daug pirkiniams? Šios genialios gudrybės padės jums sutaupyti

Kasdienis maisto produktų apsipirkimas neretam tampa iššūkiu ne tik laiko, bet ir išlaidų prasme. Susiformavę įpročiai gali smarkiai paveikti turimus finansus, ypač jei esame linkę pasiduoti spontaniškiems pirkiniams, nemokame atidžiai planuoti ar nuolat einame į parduotuvę išalkę. Ekspertės pastebi, kad daugelis apsipirkimo klaidų, vėliau lemiančių ir per dideles patiriamas išlaidas, daromos dar neiškėlus kojos iš namų. Tiesa, jų išvengti ir reikšmingai sutaupyti – nėra sunku, tereikia būti dėmesingiems.

Reklama

Pirkinius reikia planuoti namuose, o ne parduotuvėje

Pasak „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovės Justinos Bagdanavičiūtės, pirmasis žingsnis, norint sutaupyti ir neviršyti suplanuoto biudžeto, turėtų būti apgalvotas dar prieš apsilankymą parduotuvėje. Tai – maisto meniu ir jam pasigaminti reikalingų pirkinių sąrašo suplanavimas.

„Išleistume tikrai mažiau ir apsipirktume efektyviau, jei prieš išsiruošiant į parduotuvę suplanuotume artimiausių kelių dienų valgius, įvertintume, kokių produktų jiems reikės, o kokius iš jų jau turime namuose. Spintelių revizija prieš apsipirkimą aktuali ir kalbant apie kitas – buities, higienos prekes, avalynę ar drabužius. Tai pirmieji žingsniai, kurie padės išvengti švaistymo visomis prasmėmis“, – sako J. Bagdanavičiūtė.

Didžiausias piniginės priešas – impulsyvumas

Anot J. Bagdanavičiūtės, svarbi ir emocinė būsena – apsipirkinėti nereikėtų jaučiant alkį ar pajutus spontanišką norą: „Alkis ir neplanuotas apsipirkimas – geriausi impulsyvių pirkinių sąjungininkai bei mūsų piniginės priešai. Dažnas apsipirkinėjimas vietoje vieno didesnio – taip pat asocijuojamas su didesnėmis išlaidomis.“ Baltijos šalyse daugiausiai optimizmo turi lietuviai

Ir nors tinkamas pasiruošimas gali padėti išvengti nereikalingų pirkinių, sąmoningumo taip pat prireiks vaikštant tarp parduotuvės lentynų. „Čia dažnai darome klaidą, kai neskiriame laiko įvertinimui, ar mums iš tiesų reikia pamatytos prekės, ar spėsime ją sunaudoti iki galiojimo datos pabaigos“, – priduria finansinio raštingumo ekspertė.

Sutaupyti padės privačių etikečių gaminiai ir oranžiniai lipdukai

Nemaža dalis žmonių vis dar mano, kad mažesnė maisto produkto kaina reiškia prastesnę jo sudėtį bei kokybę. Tačiau prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė pabrėžia, kad tai tik giliai įsišaknijęs stereotipas.

„Mūsų privačios etiketės produktai yra pigesni, nes į jų kainodarą neįtrauktos reklamos išlaidos, kurios reikalingos gerai atpažįstamų prekės ženklų produkcijai. Tokių produktų asortimentas yra labai platus, todėl kiekvienas pirkėjas gali rasti tai, ko jam reikia: nuo būtiniausių prekių kasdienai iki išskirtinių ar gurmaniškų produktų. Taip pat net 7 iš 9 „Rimi Smart“ pieno produktų pagaminti Lietuvoje ir tai vertina pirkėjai“, – sako prekybos tinklo atstovė. Iš Baltijos šalių lietuviai mažiausiai skundžiasi infliacija – planuoja keliones, stambius pirkinius perka iš santaupų

Be to, parduotuvėse siūloma daugybė galimybių taupyti, pasinaudojant specialiais pasiūlymais. Vienas iš tokių – oranžiniai lipdukai, žymintys besibaigiančio galiojimo produktus. „Jeigu planuojate gaminti šios dienos vakarienę, tokie produktai gali kainuoti net perpus mažiau. Tai ne tik padeda taupyti, bet ir prisideda prie maisto švaistymo mažinimo“, – atkreipia dėmesį E. Krasauskienė.

Verta pasinaudoti atrinktais pasiūlymais

Pirkėjams vis labiau rūpinantis savo finansais, tampa svarbu ne tik rasti gerus pasiūlymus, bet ir žinoti, kad tam tikrų prekių kainos išlieka stabiliai žemos. „Rimi“ tam sukūrė iniciatyvą „Gera kaina kasdien“. Euro ženklu pažymėti produktai yra prieinami visiems, nepriklausomai nuo to ar pirkėjai naudojasi lojalumo kortelėmis bei jų suteikiamomis papildomomis vertėmis, ar ne. Palygino Baltijos šalių pirkėjus

„Kita sutaupyti padedanti priemonė – prieš dvejus metus startavusi „R700“ kampanija. Jos metu į populiarių ir pirkėjų mėgstamų produktų sąrašą įtraukėme produktus, kurių įprastos kainos – vienos žemiausių rinkoje. Šios prekės apima daugiau nei 15 kategorijų – nuo pieno, apdorotos mėsos, vaisių ir uogų iki šaldyto maisto, saldumynų bei gėrimų. Tai pirkėjams padeda išvengti kainų lyginimo skirtingose prekybos vietose, taip taupant ne tik pinigus, bet ir savo laiką. Rinkdamiesi šias prekes per dvejus metus mūsų pirkėjai jau sutaupė daugiau nei 5,3 mln. eurų“, – pažymi E. Krasauskienė.

Mažiau išleidžia atidūs pirkėjai

Apsiperkant taip pat svarbu išlikti atidiems. Pasak J. Bagdanavičiūtės, dažna klaida yra tai, kad apsipirkdami pirmiausia vertiname pakuotės, o ne prekės vieneto kainą. Beveik kas dešimtas lietuvis kitąmet planuoja skolintis pirkiniams

„Konkretaus prekės ženklo produkto pakuotė su nuolaida gali kainuoti mažiau nei šalia esančio, tačiau pasigilinus į produkto kainą už kilogramą ar kitą matavimo vienetą, gali paaiškėti, kad už tą patį produkto kiekį net ir pirkdami su nuolaida sumokėsime daugiau. Taip pat – kai renkamės apdorotus ar iš anksto supjaustytus produktus, tarkime, salotas, nors nepjaustyta jų versija – finansiškai palankesnė. Kalbant apie daržoves svarbu paminėti ir tai, kad sutaupyti galima renkantis sezoninius produktus, tad visuomet naudinga tai turėti mintyje planuojant savo meniu“, – pataria finansinio raštingumo specialistė.

Abi ekspertės sutaria, kad atidumas apsiperkant padeda sumažinti išlaidas, jausti didesnę kontrolę ir stabilumą. Kodėl Lietuvos vartotojų optimizmas – didžiausias Europos Sąjungoje?