Mėgėjų daržuose gali slėptis nelegalūs pesticidai

Nors daugumą vaisių ir daržovių šiandien galime įsigyti visais metų laikais, tačiau Lietuvos gyventojai ypač mėgaujasi naujuoju savo šalyje išaugintu derliumi. Vartojai dažnai pabrėžia, kad šviežios ir Lietuvoje užaugintos gėrybės yra kokybiškesnės ir geresnio skonio už įvežtines. Visgi, dažnas lietuvis atkreipia dėmesį, kad vietinis derlius yra brangesnis nei įvežtinis, o tam, pasak ekspertės, įtakos turi keletas veiksnių: oro sąlygos bei užauginto derliaus kiekis.

Reklama

„Eilę metų pastebime tendenciją, kad gyventojai laukia sezoninio vietinio derliaus, pasirodančio tiek turguose, tiek parduotuvėse. Ūkininkai išskiria, kad vartotojai labiausiai vertina tas daržoves, kurios yra šviežios, o šviežiausią gyventojas ją gauna tada, kai ji būna užauginta šalyje, kurioje vartotojas gyvena. Todėl Lietuvos ūkininkų užaugintos daržovės, pasižyminčios puikiu skoniu ir kvapu, lietuvių yra vertinamos kaip itin kokybiškos“, – pažymi „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė.

Ekspertė kaip pavyzdį pateikia pomidorus, kuriuos lietuviai mėgsta minkštus ir sultingus bei plona odele. Tokios rūšies daržoves yra sunku transportuoti iš tolimesnių kraštų, nes jie neatlaikytų 2000 ar daugiau kilometrų siekiančios kelionės.

Vietoje užaugintas maistas prisideda prie gamtos išsaugojimo

Šviežios, Lietuvoje užaugintos daržovės yra svarbios ne tik dėl vartotojus stebinančios kokybės, bet ir aplinkosauginiu požiūriu. Ekspertė pabrėžia, kad pasaulinėje praktikoje yra taikomas maisto mylių terminas, kuris parodo, kokį kelią produktai turi įveikti, kad pasiektų vartotojo stalą. Anot „CropLife Lietuva“ vadovės, šis matavimas padeda įvertinti maisto kelionės sukeliamą CO2 pėdsaką ir jų kelionės metu padaromą žalą gamtai.

„Taikant maisto mylių principą, galime išmatuoti, kiek vieno ar kito maisto produkto kelionė iki vartotojo stalo sukuria žalos gamtai. Didėjant produktų gabenimo atstumui, auga šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. Iš visų maisto gamybos metu atsirandančių anglies dioksido emisijų, maisto produktų transportavimas sudaro beveik 20 procentų. Dėl šios priežasties svarbu rinktis vietoje gaminamus produktus, kad valgomas maistas nukeliautų kuo trumpesnį kelią ir vartotojai kuo mažiau prisidėtų prie planetos taršos“, – pažymi Z. Varanavičienė.

Ekspertė priduria, kad visos maisto gamybos grandinės metu sukuriamos CO2 emisijos sudaro apie 30 proc. visų pasaulyje sukuriamų emisijų, tad vien ženklus maisto transportavimo atstumo sumažinimas, lemtų mažesnę žalą gamtai.

Sezoninių daržovių kaina didesnė

Nepaisant to, kad vartotojai dažniau renkasi įsigyti sezoninio derliaus daržoves ir vaisius, dažnai teigiama, kad jų kainos yra didesnės nei įvežtinės produkcijos. Pasak „CropLife Lietuva“ vadovės, jas lemia keletas esminių dedamųjų.

„Sezoninio derliaus kainą dažniausiai nulemia gamtos sąlygos. Jei orai yra palankūs, augalų nepuola ligos ar kenkėjai – ūkininkai gauna didesnį derlių ir užauginto maisto savikaina tampa mažesne, o kartu ji tampa pigesnė ir vartotojui. Tačiau jei orai nėra palankūs, kaina natūraliai auga dėl menkesnio derliaus ir dėl auginimo iššūkių. Visgi nereikėtų pamiršti, kad šviežių daržovių kainos palaipsniui krenta, nes kuo vėliau jos pasėtos – tuo mažesnius kaštus patiria ūkininkas. Tarkime, jei pirmąsias bulves tenka sodinti esant šaltiems orams ir dengti jas plėvele, tai vėliau, kiek atšilus, jas galima sodinti tiesiog laukuose“, – sako ekspertė.

Užauginamas maistas be pesticidų likučių

Atsiradus šviežiam sezono derliui, gyventojams vis dar kyla baimių dėl ant jo likusių galimų pesticidų likučių ar nitratų, kurie gali pakenkti žmogaus organizmui. Ekspertė pabrėžia, kad nepaisant kylančių nuogąstavimų, įvairių tyrimų duomenimis, lietuviai ir kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai valgo sveiką maistą, be papildomų šių medžiagų likučių. Tą patvirtino ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) atskleisti naujausi tyrimo duomenys.

„Iš 2022 m. Europos Sąjungoje surinktų 110 829 maisto mėginių, net 96,3 proc. jų neviršijo įstatymuose nustatytų normų, o 4148 mėginiuose (3,7 proc.) nustatytos ribos buvo viršytos. Lyginant su 2019 m. šis rezultatas yra 0,2 proc. mažesnis, nei ankstesniais metais, o EFSA ataskaitoje pateikiami duomenys leidžia daryti išvadą, kad ES valgome išties saugų ir kokybišką maistą. Nors vis dar pasigirsta kritikos ūkininkams, neva jie piktnaudžiauja pesticidais, ne pirmus metus vykdomi tyrimai rodo, kad augintojai atsakingai laikosi nustatytų saugos reikalavimų ir moka išauginti sveiką maistą”, – pabrėžia „CropLife Lietuva“ vadovė.

Nelegalūs pesticidai net ir mamų daržuose

Pasak pašnekovės, šviežio derliaus daržovės ar vaisiai atsiranda ne tik prekybos centruose, bet ir ant turgaus prekystalių ar pažįstamų ir artimųjų daržuose bei soduose. Prieš perkant ar renkantis pastarąsias, reikėtų pardavėjų ar artimųjų daugiau pasiklausinėti apie jų užauginimą. Anot ekspertės, gali būti, kad jas auginant buvo naudotos nelegalios medžiagos.

„Lietuva yra viena iš nelegalių pesticidų naudojimo antirekordininkių, nuolat patenkanti tarp penkių valstybių, kuriose nelegalių pesticidų yra naudojama daugiausiai. Dažnai jas naudoja žmonės, kurie šalia savo sodybos turi vieną ar kelias lysves. Nelegalūs pesticidai turguose parduodami mažose pakuotėse, tad juos gana paprasta naudoti mėgėjiškai auginantiems daržoves. Neretai tokios priemonės naudojamos ir iš nežinojimo – klausiama pardavėjo patarimų, o šie pasiūlo įsigyti ES draudžiamų produktų. Būtent dėl šios priežasties į turguose įsigytos ar iš artimųjų gautos daržovės gali būti užaugintos naudojant ES nepatvirtintus pesticidus ar jų klastotes. Todėl visada rekomenduoju įsitikinti, kokias priemones naudojant daržovės buvo užaugintos ir pasitikrinti, ar jas pardavėjai pirko iš oficialių pardavėjų, kad jas valgydami nepadarytumėte žalos savo organizmui ar neremtumėte neteisėtos pesticidų prekybos“, – pabrėžia „CropLife Lietuva“ vadovė Z. Varanavičienė.