Ekspertai
Šioje srityje esame paskutiniai tarp Baltijos šalių – ekspertai ragina keisti tiek visuomenės, tiek verslo požiūrį
Nors moterų lyderystė versle nuosekliai stiprėja, moterys vis dar susiduria su stereotipinių nuostatų, atlyginimų nelygybės ir sisteminio palaikymo trūkumo iššūkiais. Lietuvoje vadovaujamas pozicijas užimančių moterų bendras skaičius didžiausiose biržos bendrovėse 2024 m. siekė tik 29 proc., o iš 18 biržos bendrovių šalyje tik vienos prezidentė yra moteris. Ekspertų vertinimu, pokyčiams reikalinga kompleksinė strategija, apimanti tiek darbo rinkos, tiek visuomenės požiūrio transformaciją.
Reklama
Tarp Baltijos šalių žemiausią lyčių lygybės balą darbo srityje turi Lietuva
Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, Lietuvoje lyčių lygybės balas darbo srityjesiekia 76,2 iš 100. Latvijoje šis rodiklis yra šiek tiek aukštesnis – 77,5, o Estijoje – 78,5 balo.
„Pažvelgę į Europos lyčių lygybės instituto įvertinimą pamatysime, kad Lietuvoje moterų ir vyrų dalyvavimas darbo rinkoje yra itin aukštas – 92,8 balo. Tačiau profesinės segregacijos ir darbo sąlygų kokybės rodiklis siekia tik 62,5 balo. Tai reiškia, kad vis dar egzistuoja „vyriškos“ ir „moteriškos“ profesijos, o lanksčių darbo sąlygų moterims trūksta“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vyresnioji patarėja Miglė Kolinytė. „Tele2“ grupė lyčių lygybės reitinge vėl pateko tarp geriausių pasaulio įmonių
Anot jos, duomenys rodo, jog daugiau vyrų nei moterų gali laisviau planuoti savo darbo laiką ir derinti jį su asmeniniais įsipareigojimais. Siekiant užtikrinti lygiavertes sąlygas visiems darbuotojams, būtina spręsti šią problemą.
Banko „Citadele“ generalinė direktorė ir valdybos pirmininkė Rūta Ežerskienė teigia, kad nors viešoje erdvėje yra matoma vis daugiau lyderių, verslininkių ir kūrėjų moterų, visuomenėje dar gilios stereotipinio moters įvaizdžio nuostatos. Tačiau, pasak pašnekovės, moterys, siekiančios karjeros aukštumų, keičia nusistovėjusią nuomonę ir įkvepia kitas moteris imtis lyderystės.
„Iš moterų vis dar yra tikimasi, kad jos gebės vienodai gerai derinti pareigas namuose ir karjeroje, o tai gali tapti kliūtimi. Nepaisant to, matome, kad šie stereotipai po truputį nyksta – tiek darbo aplinkoje, tiek šeimoje. Baltijos šalių moterys yra drąsios ir atsparios, dažnai gebančios derinti kelis vaidmenis dėl besikeičiančios regiono ekonominės struktūros“, – teigia R. Ežerskienė.
Požiūris didmiesčiuose ir regionuose – skiriasi
Reklama
„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, net 37 proc. lietuvių mano, kad vyrai yra geresni lyderiai nei moterys. Be to, 32 proc. apklaustųjų teigia, kad moterys vadovavimo pozicijoms yra per daug emocionalios, o 74 proc. mano, kad priimdamos sprendimus jos dažniau vadovaujasi emocijomis.
Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovės, tarnybos užsakymu atlikta apklausa parodė, jog 57 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad moterys ir vyrai turi vienodas galimybes kilti karjeros laiptais. Tačiau nuomonės šiuo klausimu išsiskiria: 71 proc. vyrų su tuo sutinka, tuo tarpu tarp moterų šis rodiklis siekia tik 53 proc. Be to, kas trečia moteris (33 proc.) netiki, kad galimybės iš tiesų yra vienodos. Dr. J. Boyd: „Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis turi poveikį visai ekonomikai“
„Lyginant 2024 m. ir 2021 m. duomenis, matyti, kad sumažėjo žmonių, kurie mano, jog moterys neturi vienodų galimybių siekti karjeros aukštumų – nuo 42 proc. 2021 m. iki 23 proc. 2024 m. Tai gali būti susiję su aktyvesnėmis diskusijomis apie lyčių lygybę vadovaujamose pozicijose bei didėjančiu moterų lyderių matomumu politikoje ir versle“, – sako M. Kolinytė.
Pirmojo nuotolinio universiteto moterims Lietuvoje „WoW University“ įkūrėja bei vadovė Inga Jablonskė pastebi, kad ryškiausiai požiūris į moterį-vadovę išsiskiria tarp šalies didmiesčių ir regionų gyventojų.
„Didžiuosiuose Lietuvos miestuose moterys turi plačias galimybes siekti karjeros aukštumų ir užimti vadovaujančias pareigas. Tačiau regionuose situacija yra kiek kitokia – ten vyrauja stereotipinis moters vaizdinys. Tai galėtų pakeisti aktyvesnis švietimas moterų lyderystės klausimais ir didesnės bendruomenės pastangos užtikrinti lygias galimybes, derinant šeimos gyvenimą ir karjeros kelią“, – sako I. Jablonskė.
Ji taip pat pažymi, kad viena iš pažeidžiamiausių moterų grupių yra tos, kurios grįžta iš motinystės atostogų. Šiai grupei yra vis dar sudėtinga pasiekti norimų aukštumų darbinėje srityje. Todėl, pasak I. Jablonskės, požiūrį turėtų keisti ir verslų vadovai, užtikrindami sklandų moterų grįžimą į darbo rinką po vaiko priežiūros laikotarpio.
Pokyčius gali paspartinti ir iniciatyvos, ir teisinis reguliavimas
Pasak R. Ežerskienės, lyčių lygybės iššūkius galima spręsti per struktūrinius pokyčius ir aktyvesnį mentorystės programų diegimą. Lyčių lygybė naudinga visiems, tačiau kodėl judame į priekį taip lėtai?
„Norint pašalinti skirtumus, reikia skaidrių atlyginimų struktūrų ir politikos, kuri vienodai vertintų abiejų lyčių galimybes karjeroje. Atlyginimų skaidrumas yra pirmas žingsnis, tačiau tikri pokyčiai reikalauja spręsti šališkumo, įdarbinimo ir paaukštinimo problemas. Be to, mūsų regione dar trūksta sisteminių paramos struktūrų, pavyzdžiui, mentorystės programų, kurios skatintų atviresnį požiūrį į lyderystės pozicijas“, – sako „Citadele“ banko vadovė.
„WoW University“ vadovės teigimu, būtent mentorystės iniciatyvos atlieka esminį vaidmenį moterų lyderystės augimui versle, nes jos suteikia reikalingą paramą, žinias, kurios padeda moterims pasiekti aukštesnes pozicijas organizacijose.
„Tokia parama ir padrąsinimas tampa raktu į iššūkių, su kuriais susiduria moterys versle, įveikimą ir padeda joms tapti stipriomis bei įtakingomis lyderėmis“, – sako I. Jablonskė. Marketingo studijos VU
M. Kolinytė teigia, kad šiemet startuoja naujovė, kuri palies dalį didžiųjų Lietuvos įmonių – vadinamosios „Moterų valdybose“ direktyvos įgyvendinimas. Jos tikslas – užtikrinti, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose – vadovų, valdybos ir stebėtojų tarybų narių pozicijose – nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys sudarytų bent trečdalį vietų.
„Nuo šių metų, renkant valdybos narius, turi būti vykdomas skaidrus atrankos procesas, kurio metu yra remiamasi aiškiais ir objektyviais kriterijais, vertinant kompetencijas, patirtį ir specializaciją. Jeigu kandidatų kompetencijos sutampa, pirmenybė turėtų būti teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties asmeniui. Dažniausiai tai būna moterys. Tad jau šiemet didelės įmonės turės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pateikti lyčių lygybės ataskaitas apie lyčių balansą valdymo ir priežiūros organuose, taip pat apie taikomas priemones lyčių lygybei pasiekti“, – teigia M. Kolinytė.
Reklama
