Ekspertai
Vien elektromobiliai klimato kaitos neišspręs: ateities transportu ekspertai laiko ir alternatyviais degalais varomus automobilius
Remiantis dabartinėmis demografinėmis prognozėmis, iki 2040 metų žmonių skaičius pasaulyje pasieks 10 mlrd. ribą. Augant populiacijai, urbanizacijai ir vartojimo lygiui, atitinkamai bus generuojama ir iki 40 proc. daugiau atliekų, spartinančių visuotinę klimato kaitos krizę. Siekiant išvengti didesnės taršos pokyčių, transporto sektorius jau dabar aktyviai skatina elektrifikaciją. Tačiau ekspertų teigimu, tai ne vienintelis kelias link tvaresnės ateities – rinkoje jau yra sprendimų, kurie transporto pramonėje plačiu mastu gali būti pritaikomi jau dabar. Transporto ir logistikos bendrovė „Delamode Baltics“ pradėjo naudoti degalus iš atsinaujinančių žaliavų
Reklama
„Klimato kaita yra pasaulinė problema ir norėdami su ja efektyviai kovoti, turime imtis kompleksinių priemonių. Transporto sektorius kartu su aviacija ir laivyba išskiria beveik 22 proc. anglies dioksido emisijų, tad akivaizdu, kad didelę atsakomybę nešame ir mes, šios rinkos dalyviai. Pokytis yra būtinas ir jis turi būti greitas, tikslus ir efektyvus, tačiau to neįmanoma padaryti be reguliavimo, skatinančio kuo didesnį priemonių kovai su klimato kaita pasirinkimą“, – „Verslo žinių“ organizuojamoje „Tvaraus verslo“ konferencijoje teigė „Neste Lietuva“ generalinė direktorė Julija Matisonė.
Teršalų kiekis nuolat didėja
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos piką turėtų pasiekti iki 2025 metų ir vėliau nuosekliai mažėti. Tačiau Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, energijos poreikis, panašu, ilgainiui tik didės, o tai, kartu su augančiu vartojimu ir populiacija, didins gamtą teršiančių atliekų kiekius. Lietuviai vertina tvaresnes transporto priemones, bet daugiau mokėti už tai nėra linkę
Šiuo metu taršiausi yra pramonės ir energetikos sektoriai – jie yra atsakingi už kiek daugiau nei 68 proc. išskiriamų anglies dioksido dujų. Didelį teršalų kiekį į aplinką išmeta ir transporto sektorius. J. Matisonė sako, kad politikai vis dažniau priima sprendimus, nukreiptus į konkrečios ūkio šakos taršos mažinimą.
„Pavyzdžiui, nuo 2035 metų Europos Sąjunga uždraudė lengvųjų automobilių ir mikroautobusų gamybą su vidaus degimo varikliais. Šis sprendimas yra grindžiamas tuo, kad transporto segmentas yra taršus. Tačiau vien to nepakanka visiškam teršalų kiekio suvaldymui“, – teigė ji.
Elektromobilių negana
Dar 2021 metais Europos Sąjungos degalų paklausa transportui sudarė 330 milijonų tonų, iš jų tik santykinai nedidelę dalį sudarė mažiau taršūs, iš atsinaujinančių žaliavų gaminami degalai.
Remiantis prognozėmis, iki 2040 m. tendencijos keisis – paklausa degalams iš iškastinio kuro mažės, o automobilių parko elektrifikacija bus pasiekusi aukštą lygį. Visgi net ir tuomet degalų iš iškastinės naftos paklausa išliks ženkliai didesnė nei elektrifikacija ar efektyvumo didinimas, todėl degalai iš atsinaujinančių žaliavų galėtų būti sprendimas, patenkinantis likusią degalų iš iškastinio kuro paklausą. „Circle K Latvia“ ir „Astarte-Nafta“ pateikė paraišką Latvijos Konkurencijos tarybai dėl „Astarte“ degalinių pardavimo
„Tai signalizuoja, jog delsti nebegalime. Šiuo metu rinkoje dar susiduriame su nevienodu tvaresnių alternatyvų skatinimu rinkoje, kurį lemia priemonių vertinimo ribotumas. Pavyzdžiui, vertinami tik automobilių naudojimo metu išmetami teršalai iš dujų vamzdžio, bet ne emisijos, sugeneruojamos automobilio gamybos metu. Tačiau klimato kaita yra per sparti, kad jos keliamus iššūkius atlieptų tik viena ar kelios priemonės. Visos jos yra reikalingos ir turėtų būti vienodai skatinamos“, – sakė J. Matisonė.
Atliekos, virstančios aplinkai draugiškesniais degalais
J. Matisonės teigimu, dalį degalų paklausos – 27 milijonus tonų – jau dabar yra pakeista į degalus iš atsinaujinančių žaliavų, tokių kaip gyvuliniai riebalai, naudotas kepimo aliejus, žuvų riebalai iš perdirbimo atliekų ir kt. Be to, skaičiuojama, kad jau 2040 m. šių degalų gamyboje būtų galima panaudoti 21 proc. pasaulio atliekų.
„Naudojant alternatyvius degalus, pagamintus iš atliekų ir liekanų, mažinamas išmetamas anglies dioksido kiekis ir priklausomybė nuo iškastinio kuro. Šis tikslas tapo ir mūsų korporacijos orientyru, todėl mes ne tik kuriame sprendimus, padedančius mūsų klientams mažinti ŠESD emisijas, bet ir investuojame į degalų iš atsinaujinančių žaliavų gamybą. Šiuo metu mes gaminame mažiau taršius degalus aviacijai, kelių transportui – lengviesiems ir sunkiasvoriams automobiliams. Alternatyvūs degalai yra ne tik ateitis, bet ir šiandienos sprendimas, kurį jau galima taikyti transporto pramonėje“, – teigė „Neste Lietuva“ vadovė.
J. Matisonės teigimu, bendrovė „Neste“ yra užsibrėžusi ambicingą tikslą iki 2035 metų užtikrinti klimatui neutralią gamybą. Įmonė nuolat ieško sprendimų perdirbti vis prastesnės kokybės žaliavas į degalus, tiria galimybes investuoti į didelės apimties žaliojo vandenilio gamybos projektus vienoje pagrindinių bendrovės gamyklų Porvo mieste, Suomijoje. Triskart daugiau įmonių vadovų šiemet tikisi ekonomikos augimo
Didžiausia dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamintoja „Neste“ jau daugiau nei dešimtmetį kuria sprendimus, prisidedančius prie kovos su klimato kaita ir spartinančius perėjimą prie žiedinės ekonomikos: tvarų aviacinį kurą, dyzeliną iš atsinaujinančių žaliavų bei kitus tvarius produktus.
Korporacija yra užsibrėžusi iki 2030 m. Porvo mieste esančią įmonės naftos perdirbimo gamyklą padaryti tvariausia Europoje. Taip pat siekiama iki 2030-ųjų padėti savo klientams sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bent po 20 mln. tonų kasmet.
Reklama
