Investavimas
Kas yra spredas? Kaip uždirbti investuotojui atsižvelgiant į skirtumą?
Paskelbta
1 metai prieš-
By
LukasPrekiaudamas vertybiniais popieriais investuotojas neišvengiamai susidurs su vienokiu ar kitokiu spredu. Mes jums pasakysime, kokios yra spredo rūšys, kaip atsižvelgti į spredą ir kaip iš jo užsidirbti pinigų
Kas yra spredas
Spredas yra skirtumas tarp bet kokių skaitinių finansinių verčių. Sąvoka „spread“ kilusi iš angliško žodžio spread – „barstymas, purškimas“ (prisiminkite šakninį žodį „purškimas“).
Pagrindinės spredo rūšys
Yra pagrindiniai kainų spredo tipai, su kuriais gali susidurti investuotojas:
bid-ask spread (skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo);
turto prekybos pozicijų spredai;
opciono spredas;
derliaus spredas;
draudiko spredas.
Tai gana skirtingi reiškiniai ekonomine prasme. Tačiau jie visi pagrįsti vertybių skirtumais, kurie gali būti reikšmingi investuotojui.
Bid-Ask Spread arba bid-sk spread
Labiausiai paplitęs spredas, su kuriuo susiduria investuotojai, yra pasiūlymo ir paklausimo spredas.
Bid-ask spredas yra skirtumas tarp finansinio turto pirkimo ir pardavimo kainų. Kai valiutos keitykla nurodo pirkimo kainą 1 dol. – 0,95 eur., o pardavimo kainą – 1 eur., tada bid-ask skirtumas yra būtent skirtumas tarp pardavimo ir pirkimo – 5 euro centai.
Skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo taip pat yra kelių tipų.
Spredo rinka
Spredo rinka yra skirtumas tarp konkretaus produkto geriausios pardavimo kainos ir geriausios pirkimo kainos. Jei priemone prekiaujama biržoje, rinkos spredas vadinamas biržos skirtumu. Techniškesniu ir žargoniniu posakiu jis kartais vadinamas stikline užtepėlė. Užsakymų knygelė yra kiekvienos prekės pirkimo ir pardavimo kainų sąrašas, kurį mato prekybininkas.
Rinkos formuotojo marža
Rinkos formuotojai – tai profesionalūs rinkos dalyviai, kurie visada pateikia pavedimus pirkti ir parduoti turtą, pavyzdžiui, vertybinius popierius. Rinkos formuotojai siekia, kad skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos būtų pakankamai mažas ir stabilus. Šiuo atveju rinkoje sakoma, kad “rinkos formuotojas kotiruoja vertybinį popierių su mažu skirtumu”.
Rinkos formuotojo kainų skirtumas yra būtent vieno rinkos formuotojo pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas. Pačiam rinkos formuotojui spredas yra vienas iš jo pajamų šaltinių.
Brokerio spredas
Be rinkos ir rinkos formuotojo skirtumų, gali būti ir brokerio skirtumas. Tokį spredą brokeris gali nustatyti, pavyzdžiui, Forex rinkoje. Kaip paslaugų teikimo sąlygas brokeris gali nurodyti, kad jis neima komisinių. Tačiau tuo pat metu brokeris klientui jo prašymu nustato pirkimo kainą ir pardavimo kainą.
Maklerio marža yra skirtumas tarp pirkimo kainos ir pardavimo kainos, kurį makleris ima iš savo kliento.
Maklerio marža yra viena iš maklerio pajamų rūšių. Maklerio marža gali pasireikšti sudarant apsikeitimo sandorius. Pavyzdžiui, kai klientas atidarė trumpąją poziciją – pardavė “Tesla” akcijas už 800,9 eurŲ be padengimo. Tačiau akcijų kotiruotės pakilo, tarkime, iki 801,8 eurų. Klientas nenori uždaryti pozicijos su nuostoliu. Makleris gali pasiūlyti pratęsti kliento trumpąją poziciją. Tada jis pasiūlys uždaryti poziciją už 800,9 eur., bet atidaryti naują trumpąją poziciją už 800,8 eurų. Šiuo atveju klientas nepraras dėl kainos augimo, išliks trumpojoje pozicijoje, bet faktiškai sumokės brokeriui 0,8 USD spredo vertę.
Kintama ir fiksuota marža
Priklausomai nuo rinkos aktyvumo laikotarpių, skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos gali kisti. Laikui bėgant kintantis kainų skirtumas vadinamas kintamuoju kainų skirtumu. Paprastai akcijų rinkoje pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas yra kintantis.
Jeigu kainų skirtumas nekinta, jis vadinamas fiksuotu kainų skirtumu. Dažniausiai pasitaikantys fiksuoti kainų skirtumai yra rinkos formuotojo ir brokerio kainų skirtumai.
Pirkimo ir pardavimo kainų spredo vertė gali skirtis priklausomai nuo rinkos ir priemonės. Forex ir žydrųjų žetonų rinkose spredai paprastai yra gana maži – procento dalys. Obligacijų rinkoje ir mažiau likvidžių akcijų rinkoje spredas yra didesnis.
Tuo pačiu metu, pavyzdžiui, Forex rinkoje skirtingų valiutų porų kainų skirtumas gali skirtis.
Kada ir kaip atsižvelgti į pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą
Tiesą sakant, jau apžvelgėme pavyzdžių, kada investuotojui svarbu atsižvelgti į pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą.
Atsižvelgiama į pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą:
Nustatant rinkos likvidumą. Jei skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainų yra didelis, tikimybė, kad turtą greitai parduosite palankia kaina, labai sumažėja;
Nustatant dabartinę vertę ir pelną. Pirkdami vertybinį popierių, turėtumėte sekti dabartinę vertę geriausia pirkimo kaina. Jei skirtumas didelis, labai padidėja jūsų investicijų rizika;
Teikiant prekybos pavedimus. Ribiniai pavedimai, pavyzdžiui, stop-loss ir take-profit, turėtų būti pateikiami atsižvelgiant į įprastą konkrečios priemonės pirkimo ir pardavimo skirtumą;
Nustatant maklerio operacijų sąnaudas. Turite atkreipti dėmesį į tai, ar brokeris jums nurodo kainų skirtumą, kai perkate ir parduodate, ir kokį kainų skirtumą brokeris jums siūlo, jei jums reikia apsikeitimo sandorio.
Turto prekybos pozicijų skirtumai
Šiai grupei priskiriami kelių rūšių skirtumai, atsirandantys dėl prekybos finansinėmis priemonėmis arba jų išvestinėmis priemonėmis:
Tarprinkos kainų skirtumai;
Vidaus rinkos skirtumai;
Kalendorinis skirtumas.
Tarprinkos kainų skirtumai (Intermarket spread)
Tarprinkos skirtumas – tai priemonės kainų skirtumas, kuris atsiranda, kai turtu prekiaujama skirtingose rinkose arba biržose.
Rinkos vidinis spredas
Rinkos vidaus kainų spredas – tai skirtumas tarp koreliuojančio ar susijusio turto kainų toje pačioje rinkoje ar biržoje. Pavyzdžiui, tai gali būti santykinai stabilus to paties emitento privilegijuotųjų ir paprastųjų akcijų kainų skirtumas. Arba skirtumas tarp skirtingų rūšių naftos kainų.
Naudodamasis rinkos vidaus kainų skirtumu, prekiautojas gali kurti įvairias strategijas. Pavyzdžiui, jei paprastųjų akcijų kainų skirtumas padidėjo dėl paprastųjų akcijų augimo, galima pirkti privilegijuotuosius vertybinius popierius arba parduoti paprastuosius vertybinius popierius, tikintis, kad skirtumas išsilygins.
Kalendorinis spredas
Kalendorinis skirtumas – tai skirtumas tarp to paties pagrindinio turto, bet skirtingų pristatymo datų ateities sandorių kainų.
Prekiautojas gali kurti įvairias strategijas, remdamasis kalendoriaus skirtumu. Pavyzdžiui, kai naftos kainos kyla, kainų skirtumo sumažėjimas tarp kainų, kai ateities sandoriai pristatomi per vieną mėnesį, ir kainų, kai jie pristatomi per tris mėnesius, gali rodyti galimą tendencijos pasikeitimą ir būti signalas uždaryti ilgąsias pozicijas.
Pasirinkimo sandorių spredas
Pasirinkimo sandorių kainų spredas – tai skirtingų tos pačios pagrindinės biržos prekės pasirinkimo sandorių kainų charakteristikų skirtumas. Pavyzdžiui, pasirinkimo sandorio dėl teisės parduoti (pardavimo pasirinkimo sandorio) akcijas skirtingomis kainomis (vykdymo kainos skirtumas) premijų skirtumas (premijų skirtumas).
Yra keletas strategijų, kaip uždirbti pinigus iš pasirinkimo sandorių kainų skirtumų, variantų:
“bulių pirkimo sandorių spredas;
Atvirkštinis “bulių” spredas.
“bear put spread” (meškų pardavimo spredas)
“Bearish” pasirinkimo sandorio pardavimo spredas – tai strategija, pagrįsta pasirinkimo sandorio kainos ir premijos skirtumu ir pelnu, kai pagrindinio turto kaina mažėja.
Pavyzdžiui, dabartinė akcijos kaina yra 1,5 euro. Investuotojas tikisi, kad kaina kris, ir perka pardavimo pasirinkimo sandorį (pasirinkimo sandoris, suteikiantis teisę parduoti už nustatytą kainą) už 1,6 eur, o parduoda pardavimo pasirinkimo sandorį už dabartinę 1,5 euro kainą. Esant pradinei 1,5 eur. kainai, pardavimo pasirinkimo sandorio pirkimo premija už 1,6 eur. kainą bus didesnė nei 10 centų, kitaip pasirinkimo sandorio pardavėjui jis nebus pelningas. “Žemesnio” pasirinkimo sandorio premija bus mažesnė, tačiau jos dydis priklausys nuo rinkos nuotaikų.
Tai žinant, investuotojui, taikančiam meškų pardavimo kainų skirtumo strategiją, svarbu pagauti minimalų skirtumą tarp “aukštyn” ir “žemyn” pasirinkimo sandorio premijų. Šis skirtumas bus investuotojo išlaidų suma. Pirma, kuo mažesnės sąnaudos, tuo didesnis pelnas, antra, šio skirtumo dydis bus didžiausio nuostolio dydis.
“Bullish call spread
“Bullish call spread” – tai pasirinkimo sandorio kainos ir premijos skirtumu pagrįsta strategija, kuri yra pelninga, kai pagrindinio turto kaina kyla.
“Buliaus” skambučio pasirinkimo sandorio spredas veikia gana panašiai kaip “meškos” pardavimo sandorio spredas, tik visiškai priešingai. Investuotojas dirba ne su pardavimo, o su pirkimo pasirinkimo sandoriais – pasirinkimo sandoriais, kurie suteikia savininkui teisę pirkti turtą už iš anksto nustatytą kainą. Šiuo atveju jis parduoda “viršutinį” pasirinkimo sandorį ir perka “apatinį”. Jei kaina pakils, pelnas bus lygus skirtumui tarp vykdymo kainos skirtumo ir premijos skirtumo. Jei kaina kris, nuostolis neviršys premijos skirtumo.
Atvirkštinis bulių plitimas
Taikant atvirkštinio pasirinkimo sandorių spredo strategiją, investuotojas perka ir parduoda skirtingų rūšių pasirinkimo sandorius.
Atvirkštinis buliškas platinimas – tai strategija, pagal kurią investuotojas uždirba pinigų iš kylančios rinkos pirkimo pasirinkimo sandorio, sumažindamas savo išlaidas parduodamo pardavimo pasirinkimo sandorio premija.
Investuotojas parduoda pardavimo pasirinkimo sandorį “žemesne” vykdymo kaina (angl. strike price) ir tuo pat metu perka pirkimo pasirinkimo sandorį su aukštesne vykdymo kaina.
Atvirkštinis meškų spredas
Atvirkštinis meškų spredas – tai strategija, pagal kurią investuotojas uždirba pinigus iš pardavimo pasirinkimo sandorio, kai rinka krenta, sumažindamas savo išlaidas parduodamo pirkimo pasirinkimo sandorio premijos sąskaita.
Atvirkštinio meškų spredo strategija yra tokia pati kaip atvirkštinio bulių spredo strategija, tačiau joje skiriamas kitoks dėmesys
Atvirkštinių pasirinkimo sandorių platinimas yra rizikinga strategija. Investuotojas gali gauti beveik neribotą pelną, bet taip pat rizikuoja patirti neribotą nuostolį.
Pajamingumo spredas
Pajamingumo skirtumas yra panašių skolos priemonių grąžos normų skirtumas.
Pajamingumo skirtumas gali pasireikšti:
dėl terminų skirtumo;
dėl priemonės rizikos lygio skirtumo;
dėl kredito reitingų skirtumų.
Pajamingumo spredas pagal terminą
Skirtingo termino to paties emitento obligacijų pajamingumas skiriasi. Įprastomis aplinkybėmis ilgesnio termino obligacijų pajamingumas yra didesnis dėl refinansavimo galimybės ir sudėtinių palūkanų taikymo. Pavyzdžiui, JAV iždo obligacijų, kurių terminas yra šeši mėnesiai, pajamingumas yra 1,43 %, o JAV iždo obligacijų, kurių terminas yra dešimt metų, pajamingumas yra 2,93 %. Atitinkamai dešimties metų ir šešių mėnesių trukmės vertybinių popierių pajamingumo skirtumas yra 1,5 procentinio punkto.
Jei ilgalaikių ir trumpalaikių vertybinių popierių pajamingumo spredas tampa neigiamas (pajamingumo inversija), tai gali būti artėjančios recesijos ženklas.
Pajamingumo spredas dėl priemonės rizikingumo skirtumų
Skirtingos skolos priemonės pasižymi skirtingu investavimo rizikos laipsniu. Centrinės valdžios obligacijos laikomos mažiausios rizikos vertybiniais popieriais. Vyriausybė turi pinigų emisijos monopolį, todėl ji turi didžiausias galimybes grąžinti savo skolas. Visos kitos skolos priemonės investuotojui yra rizikingesnės. Dėl šios priežasties investuotojai sutiks pirkti, jei vertybiniai popieriai duos didesnį pelną negu vyriausybės obligacijos. Kuo mažiau patikima emitento klasė, tuo didesnis turėtų būti jo obligacijų pajamingumas. Taigi, dėl skirtingos rizikos tarp skirtingų skolos priemonių egzistuoja pajamingumo skirtumas.
Pajamingumo spredas dėl kredito reitingų skirtumų
Priemonės patikimumą aiškiausiai išreiškia jos kredito reitingas. Kredito reitingas – tai priemonės arba emitento patikimumo įvertinimas balų skalėje, kurį skiria specialiai reguliuojamos nepriklausomos organizacijos – reitingų agentūros. Kuo aukštesnis reitingas, tuo patikimesnė priemonė. Todėl skolos vertybiniais popieriais, kurių kredito reitingas žemesnis, bus prekiaujama su pajamingumo spredu, palyginti su vertybiniais popieriais, kurių kredito reitingas maksimalus.
Todėl, sudarydamas obligacijų portfelį, investuotojas turėtų atsižvelgti į tai, kad pajamingumo skirtumas turėtų atitikti kredito reitingą. Jeigu tam tikro vertybinio popieriaus pajamingumo skirtumas pagal kredito reitingą yra mažesnis arba didesnis už standartinį, tai yra priežastis persvarstyti savo portfelį rizikos didinimo arba rizikos mažinimo kryptimi.
Draudėjo marža
Draudėjo marža – tai skirtumas tarp vertybinių popierių, kuriuos draudėjas įsigyja iš emitento platinimo metu, kainos ir platinimo kainos rinkoje.
Kai akcijų emitentas nusprendžia išleisti naujų akcijų emisiją, jis paprastai jas platina per specialius profesionalius rinkos dalyvius – draudikus.
Draudikai – tai finansinės organizacijos, kurios bendradarbiauja su emitentu, kad padėtų nustatyti teisingą akcijų kainą ir organizuotų siūlymą. Mainais už savo paslaugas garantinis draudikas gauna nuolaidą už vertybinių popierių siūlymą, kuriuos vėliau parduoda investuotojams.
Taip pat skaitykite
-
Sėkmė ar Patirtis? Ko Reikia Norint Tapti Sėkmingu Pokerio Žaidėju?
-
Tvarus investavimas: ESG investavimas, tvarumas
-
Investavimas į naftą: Ar verta dabar investuoti?
-
Investavimas užsienyje: Kur investuoti Europoje?
-
Bitcoin investavimas: Ar verta investuoti į Bitcoin?
-
Kur investuoti pinigus 2023 -2024 metais? Akcijos, NT, bitcoin, auksas….
-
Kur investuoti 5000 eurų? Patarimai 2024 metams
-
Knygos apie treidinimą (Knygos apie Forex): 30 knygų investuotojams
-
Prekyba valiutomis: Kaip viskas vyksta ir kaip uždirbti?