Paskelbta
11 mėnesių prieš-
Mokslo pasaulio „Oskarai“ – taip juokaudami mokslininkai vadina Nobelio premijas. Iš tikrųjų, formalių panašumų tarp jų galima rasti: įteikiami kasmet, laikomi prestižiniu įvertinimu ir stebimi bene viso pasaulio. Nobelio premijas gavusių mokslininkų pavardės viešumoje aidi ne taip garsiai kaip gerai žinomų kino pasaulio atstovų, tačiau galimybė sutikti Anthony Hopkinsą mokslu besidominčiajam neprilygtų gyvai išklausytai Wolfgango Ketterle’ės, Franko Wilczeko ar Alaino Aspect paskaitai.
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto (FF) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) mokslo darbuotojai Maženai Mackoit-Sinkevičienei teko laimė susitikti net su 15 Nobelio premijos laureatų. Artėjančios iškilmingos Nobelio premijų įteikimo ceremonijos proga mokslininkė dalijasi istorijomis apie sutiktus iškilius fizikus ir pačią fiziką.
Žymių fizikų prioritetas – dalintis žiniomis
Dažnai tiek fizikų bendruomenėje, tiek už jos ribų galima išgirsti, kad mokslininkai – labai uždari, intravertiški ir nemėgsta viešumo. M. Mackoit-Sinkevičienės sutikti kolegos laužo tokius stereotipus ir aktyviai siekia dalintis žiniomis.
„Nemaža dalis laureatų yra charizmatiški, mėgstantys dėmesį ir gebantys užmegzti ryšį su įvairia auditorija, bet tarp jų yra ir santūresnių, labiau užsidariusių savo mintyse. Pastebėjau, kad nors ir skirtingi, bet visi jie jaučia stiprų pareigos jausmą – populiarinti mokslą, dalintis savo žiniomis ir įkvėpti jaunimą. Gal būtent tai motyvuoja juos įveikti intravertiškumo ribas“, – svarsto mokslininkė.
Anekdotai, idėjų lietus ir pokalbiai vaikštant
Fizikė pasakoja, kad susitikimai buvo labai skirtingi. Vieni laureatai stebino klausimų lavina ir patys į juos atsakydavo, kiti pasakojo apie asmeninio ir mokslinio gyvenimo suderinimą.
Vienas M. Mackoit-Sinkevičienei įdomiausių susitikimų buvo su Franku Wilczeku, kurį, atstovaudama Lietuvos fizikų draugijai, 2019 m. sutiko fizikos konferencijoje Krokuvoje: „Jis buvo vienintelis laureatas, su kuriuo nebijojau pajuokauti – vienas kitam papasakojome anekdotus apie aksionus.“
Pokalbis su Williamu Danieliu Phillipsu VU fizikei priminė teniso mačą su pačiu savimi: „Jame kitas asmuo tarsi siena atmuša ir priima visų idėjų ir klausimų lietų, kurį W. D. Phillipsas taip entuziastingai generuoja pokalbio metu. Mokslininkas su aistra akyse pasakojo, užduodavo klausimus ir pats į juos atsakydavo su šypsena veide. Įdomu, kad jis prisimena visus savo ankstesnius vizitus ir keliones į kitas šalis. Ir pati buvau nustebusi, kai viename suvažiavime pamatęs mane jis paragino kitus laureatus užsukti į Lietuvą.“
Vienas iš fiziškai aktyviausių mokslininkės susitikimų vyko su Wolfgangu Ketterle: „Jis mėgsta pakviesti tyrėjus ir studentus į ilgus pasivaikščiojimus, tada kelias valandas ratais aplink pastatą eidamas dalinasi savo mintimis, kartais tą daro net bėgdamas. Prieš keletą metų kartu su W. Ketterle sukome ratus nedidelėje grupelėje aplink Vilniaus universiteto rūmus Senamiestyje. Nobelio premijos laureatas su užsidegimu pasakojo apie savo bėgimo maratoną ir apie tai, kaip bėgimas jam padeda išlikti mokslo viršūnėje, jam mokslas yra tarsi reguliarus bėgimas.“
M. Mackoit-Sinkevičienė džiaugiasi, kad svarius apdovanojimus gavę mokslininkai yra labai paprasti, atviri ir nuoširdūs, kad jie mato prasmę kalbėti apie mokslininko kelyje pasitaikančius sunkumus.
„Jie yra nepaprastai darbštūs ir įkvepiantys, jiems nėra barjerų ar skirstymų į „mes“ ir „jūs“, jiems pirmoje vietoje yra Fizika. Man tai labai artima. Susitikimų metu Nobelio laureatai neretai dalijosi ne tik savo pasiekimų istorijomis, bet ir nesėkmėmis, kylančiomis abejonėmis, klaidomis ir kantrybe, kurių prireikė, kad jų darbas taptų reikšmingas“, – pasakoja ji.
Nobelio fizikos premijos laureatai – Lietuvoje
Fizikė pabrėžia: nebūtina keliauti į užsienį, kad sutiktumėte Nobelio premijos laureatą. Jau kelerius metus VU FF TFAI su prof. Gediminu Juzeliūnu ir M. Mackoit-Sinkevičiene Lietuvoje organizuoja viešas paskaitas, kurias skaito Nobelio premijos laureatai, tarp jų jau minėtieji W. Ketterle, W. Phillipsas ir Alainas Aspect. Mokslininkė tiki, kad tokie susitikimai labai vertingi studentams ir visai VU bendruomenei, ir prasitaria, kad ši tradicija nenutrūks ir jai jau pavyko sudominti kelis kitus laureatus.
„Atsivežti Nobelio premijos laureatus į Lietuvą yra ne tik prestižo, bet ir ilgalaikės vertės kūrimo klausimas. Gyvas susitikimas su žmogumi, kuris įnešė esminį indėlį į žmonijos žinių bagažą ir pažangą, dažnai turi stipresnį poveikį nei vien tik teorinių žinių įgijimas. Studentai neretai po tokių susitikimų mini, kad pasikeitė jų požiūrį į mokslą ir tai motyvavo juos siekti didesnių tikslų. Jie pamato, kad Vilniaus universiteto mokslininkai turi bendrų darbų su laureatais ir Lietuva yra tinkama vieta mokslinei karjerai, inovacijoms kurti. Tokie susitikimai dažnai skatina studentus domėtis naujomis sritimis, prisijungti prie mokslinių projektų ar net svarstyti galimybę siekti tarptautinės karjeros“, – pasakoja VU fizikė.
M. Mackoit-Sinkevičienė iš viso buvo sutikusi 15 Nobelio premijos laureatų: tai Alain Aspect, Ben Faringa, David Gross, Donna Strickland, F. Duncan M. Haldane, F. Wilczek, Gerard Mourou, Gerard’t Hooft, John M. Kosterlitz, Konstantin Novoselov, Takaaki Kajita, W. D. Phillips, W. Ketterle, Anne L’Huillier, Anton Zeilinger.

Vienai didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupei AB Akola group priklausančios agroverslo „Linas Agro“ subgrupės įmonės Baltijos šalyse...
Kai 2006 metais kino teatruose pasirodė filmas „The Pursuit of Happyness“, daugelis žiūrovų manė, kad tai tik dar viena gražiai...
Kas bendra tarp geriausių viešbučių vestibiulių ir mūsų svetainių? Pasirodo, panašumo yra, o viešbučiuose naudojami sprendimai, pritaikyti, intensyviam naudojimui, paprastai...
„Biržų duonos“ kepykla užbaigė antrąjį nuosavo saulės elektrinių parko plėtros etapą. Įdiegus naują 550 kW galios elektrinę, bendras Biržuose įsikūrusio...
Ne tik filmas – tai veidrodis finansų pasauliui Kai 2013-aisiais pasirodė „Volstryto vilkas“, daugelis žiūrovų laukė tik gero kino seanso....
Vilniaus kriminalistai išardė didelės apimties SIM „spiečių”, naudotą automatizuotai apgaulingai veiklai internete. Policijos duomenimis, operacijos metu sulaikyti du asmenys, rasta...
Europos kelių transporto sektorius susiduria su struktūrine krize – šiandien Europoje trūksta daugiau nei 426 tūkst. vilkikų vairuotojų. Iki 2028...
Nauji mokslo metai – ne tik pradžia, bet ir didelis iššūkis suderinti namų gyvenimą su mokyklos reikalavimais. Neretai tėvai jau...
Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus...
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užfiksuota beveik 8 tūkst. finansinio sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys....