Moterų karjera moksle: kaip keisti stereotipus ir siekti aukštų tikslų?

Kovo 8-ąją minima Tarptautinė moters diena – puiki proga atsigręžti į mokslininkes, kurios keičia pasaulį. Remiantis UNESCO duomenimis, moterys sudaro mažumą pasaulio tyrėjų: tik maždaug 1 iš 3 tyrėjų yra moteris. Galima pasidžiaugti, kad, nors ir nežymiai, pasaulyje mokslininkių dalis didėja – 2023 m. ji siekė 31,7 %, o 2011 m. – 30,9 %. Tuo tarpu Lietuvoje šis skaičius siekia 48,5 proc., tačiau pokyčiai vis vien vyksta lėtai ir lyčių lygybės moksle gali tekti palaukti dar kelis dešimtmečius.

Reklama

Naujausi duomenys rodo, kad nors moterų dalis STEM (angl. terminas apibūdinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričiai) darbo rinkoje pamažu auga, jų atstovavimas vis dar išlieka žemas – šiuo metu jos sudaro 26 % STEM darbo jėgos. Nepaisant sparčios sektoriaus plėtros ir daugiau nei 1 milijono naujų darbo vietų, sukurtų per pastaruosius 7 metus, pokyčių tempas yra nepakankamas, kad būtų pasiekta lyčių lygybė. Jei tendencijos nesikeis, lygiavertis moterų ir vyrų atstovavimas STEM srityse būtų pasiektas tik 2070 metais.

Nors moteris vis dar retai sutinkame technologijų, inžinerijos ar logistikos srityse, dažnai girdime apie jų pasiekimus medicinoje, psichologijoje ar socialiniuose moksluose. Kodėl taip yra ir kaip galima paskatinti pokyčius? Apie tai kalbamės su VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto prof. dr. Aurelija Burinskiene – mokslininke, pedagoge ir inovacijų logistikos srityje lydere.

Moterys logistikos moksle: iššūkiai ir galimybės

Prof. dr. Aurelija Burinskienė – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto profesorė, verslo logistikos ir technologijų taikymo ekspertė. Ji ne tik dėsto studentams, vadovauja baigiamiesiems darbams, vykdo mokslinius tyrimus bet ir plečia bendradarbiavimą tarp mokslo institucijų ir verslo.

Prof. dr. A. Burinskienė taip pat vadovauja tarptautiniam ES „Horizont Europe“ programos projektui „X-HuLog4.0“, kurio tikslas – į vartotojus bei darbuotojus orientuotų technologijų vystymas Europoje.

Vienas iš tyrėjos prioritetų – užmegzti glaudesnius ryšius tarp akademinės bendruomenės ir verslo sektoriaus. Jos vadovaujamas „X-HuLog4.0“ projektas skatina logistikos 4.0 plėtrą, kurios pagrindas – skaitmeninių technologijų taikymas ir darbuotojų kompetencijų stiprinimas. Tai pavyzdys, kaip mokslas gali tiesiogiai prisidėti prie verslo efektyvumo ir inovacijų.

Deja, nors moterys savo pasiekimais ir galimybėmis nenusileidžia vyrams, jos vis dar susiduria su stereotipais, nepasitikėjimu savo jėgomis ir sunkumais kylant karjeros laiptais techninėse srityse, tikina prof. dr. A. Burinskienė. Vis dėlto ji tiki, kad stipri akademinė bendruomenė, mentorystė ir tarptautiniai projektai gali atverti naujas galimybes.

„Svarbu ne tik skatinti moteris rinktis technologijų ar logistikos studijas, bet ir sukurti aplinką, kurioje jos galėtų visapusiškai tobulėti“, – sako mokslininkė.

Svarbiausia – siekti savo tikslo

Jaunoms mokslininkėms, norinčioms įveikti šiuos iššūkius, sėkmingai įsitvirtinti ir pasiekti karjeros moksle ar technologijose, prof. dr. A. Burinskienė siūlo nuosekliai siekti savo išsikelto pagrindinio tikslo.

„Galiu pateikti ir savo asmeninį pavyzdį – kai buvau jaunoji mokslininkė, išsikėliau tikslą tapti profesore. Šio tikslo pasiekti man prireikė šiek tiek daugiau nei 10 metų“, – dalijasi VILNIUS TECH mokslininkė.

Ji taip pat skatina būti smalsioms, aktyviai ieškoti galimybių, jungtis prie tarptautinių projektų ir nebijoti kviesti mokslininkus bendradarbiauti.

„Moterys moksle kiekvieną dieną atranda, kaip technologijos keičia pasaulį, ir kuo daugiau drąsių bei ambicingų lyderių, tuo platesnės galimybės laukia ateities kartų“, – įsitikinusi prof. dr. A. Burinskienė.

Straipsnį parengė VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto komunikacijos ir bendruomenės prodekanė dr. Jolanta Nalivaikė