Aida Mačerinskienė. Imkite ir naudokitės: ar naujoji vyriausybė įtrauks į sprendimų paiešką mokslininkus?

Prof. dr. Aida Mačerinskienė, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanė

Reklama

Neseniai dalyvavau ekskursijoje Raudondvario dvare, kurią vedė Andrius – gidas, istorikas. Kiekvieną savo teiginį jis grindė metraščių faktais, skaičiais ir dvaro istorija, ir tai buvo nuostabu! Tačiau daugelis iš mūsų yra turėję ir kitokių patirčių, kai gidai pasakojo legendas, kone nugirstas iš ankstesnės turistų grupės.

Visame pasaulyje į politiką ateina daugiau žmonių, sėjančių nepasitikėjimą mokslu. Štai Kennedy jaunesnysis numatomas vadovauti JAV Sveikatos ir socialinių paslaugų departamentui. Neramu, kad faktais grįstiems sprendimams gali likti mažiau vietos ir svarbos, bet daugiau erdvės „legendoms“ bei nepagrįstiems bandymams.

Ar, nepasitikint mokslu ir nesiremiant juo grįstais duomenimis, įmanomi sprendimai tokiose srityse kaip žmonių sveikata, ekologija, tvarumas? Mano kolega vyriausiasis mokslo darbuotojas Ranadeva Jayasekera neseniai vykusioje konferencijoje sakė, kad, pavyzdžiui, tvarumo kontekste mokslas suteikia įrankių, leidžiančių įvertinti ilgalaikį žmogaus veiklos poveikį ir kurti strategijas, kurios padėtų suderinti ekologinį vientisumą ir visuomenės poreikius. Mokslas pateikia objektyvius duomenis, kuriais remiantis priimami politiniai ir valdymo sprendimai. Remdamiesi tiksliais moksliniais tyrimais, galime kurti politiką, kuri veiksmingai sprendžia tokias problemas kaip klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir išteklių išeikvojimas. Moksliniai tyrimai skatina technologinę pažangą ir naujovišką praktiką. Atsinaujinančiosios energijos technologijos, tvarus žemės ūkis – visa tai yra tiesioginiai mokslinių tyrimų rezultatai.

Imkime vieną iš šiuo metu aktualiausių atsinaujinančiosios energijos technologijų pažangos tyrimų – žaliojo vandenilio gamybą, kuri dėl elektrolizės technologijų proveržio tapo efektyvesnė ir ekonomiškesnė. Šiuo metu Vilniuje žaliasis vandenilis išgaunamas iš vandens elektrolizės būdu, naudojant elektrą, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių (AB „Vilniaus šilumos tinklai“ valdomos biokuro kogeneracinės jėgainės) ir naudojamas kaip viešojo transporto autobusų kuras.

Arba ką reiškia gamtinės įvairovės išsaugojimas ir ekosistemų atkūrimas moksle? Pasak R. Jayasekera, tai didelio masto projektai, kurių dėka buvo sėkmingai atkurtos sunykusios ekosistemos. Paklausite, kuo čia dėta politika? Lietuvos saugomų teritorijų politika, įkurti rezervatai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, „Natura 2000“, teritorijų naudojimo reglamentai – visa tai yra politinių sprendimų rezultatas.

Sklandžiai dirbanti valstybė turėtų eiti koja kojon su mokslu. Beje, viena iš Vilniaus universiteto strateginių krypčių yra „Universitetas, kuriantis bendruomenę“. VU bendruomenė ieško sprendimų, kaip ne tik pagerinti mokslo pasiekimus, bet ir palengvinti gyvenimo sąlygas žemėje. Niekas man neįrodys, kad mūsų mokslininkų neverta įtraukti į sprendimų paiešką. Bendradarbiavimas tarp mokslo ir politikos yra ypatingai svarbus ir suteikia prasmės abiem pusėms.

Kiekvienas politinis ciklas yra nauja galimybė ir nauja viltis. Todėl noriu tikėtis, kad politikai, kurių valioje atsiduria sprendimų teisė, pasinaudos siūlomais ištekliais, suteikiančiais pagrindą remtis mokslu priimant sprendimus ekologijos, tvarumo, sveikatos apsaugos, ekonomikos ir bet kuriais kitais klausimais. Mokslas skrieja neregėtu greičiu – pasiekimai, tyrimai, publikacijos gimsta kas sekundę, suteikdami žinių ir naujovių, reikalingų veiksmingai spręsti aplinkos ir visuomenės problemas. VU mokslininkai džiaugsis, jei, plėtodami savo mokslinę veiklą, galės prisidėti siekiant tvarios ateities.