Vilniaus universiteto profesorius atskleidžia: kaip tarptautinis bendradarbiavimas kuria pasaulinės reikšmės technologijas

Lietuvos mokslo taryba paskelbė Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų (MTI) kelrodį.

Reklama

„Mokslinių tyrimų infrastruktūra yra būtina mokslo ir inovacijų, konkurencingumo ir tarptautinio bendradarbiavimo plėtrai. Iš visų 24 šiame strateginiame kelrodžio dokumente įvardytų inftrastruktūrų 9 atstovaujanti institucija yra Vilniaus universitetas, o tiesiogiai su Fizikos fakultetu sietinos 4. Tai ne tik didelis mūsų mokslinio įdirbio įvertinimas, bet ir jį lydinti atsakomybė bei ilgalaikiai įsipareigojimai“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslo ir strateginės plėtros prodekanas prof. Pranciškus Vitta.

VU Fizikos fakulteto atstovai džiaugiasi, kad į kelrodį įtraukti: Lietuvos našių skaičiavimų tinklas (LitGrid-HPC), Lietuvos dalelių fizikos konsorciumas, Nacionalinės ir tarptautinės prieigos didelio intensyvumo ir plataus bangų ruožo ultratrumpųjų impulsų lazerių MTI, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija.

„Lietuvoje mokslo ekosistema darniai susijusi tarpusavyje, skirtingų mokslo sričių tyrimų objektai iš dalies sutampa ne tik dėl to, kad siekiame mokslo tarpdiscipliniškumo. Pavyzdžiui, vien fizikos srityje skirtinga disponuojama įranga įgalina skirtingus tyrimo metodus ir kokybiškai papildo kitų sričių tyrimus. Nors minimoms infrastruktūroms atstovaujanti institucija yra Vilniaus universitetas, dirbame kartu su kitomis dalyvaujančiomis aukštojo mokslo institucijomis“, – pabrėžia VU Fizikos fakulteto dekanas prof. Aidas Matijošius.

Lietuvos dalelių fizikos konsorciumo vykdomasis direktorius prof. Ramūnas Aleksiejūnas pažymi, kad konsorciumas koordinuoja mokslinių tyrimų veiklas, susijusias su CERN, siekia diegti gerąsias didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos praktikas mūsų šalyje. „Ir mokslininkai, ir studentai turi galimybę prisidėti prie didžiausių CERN vykdomų eksperimentų, o siekdami pritaikyti CERN technologijas rinkoje bendradarbiaujame su Lietuvos verslu“, – sako jis.

Tarptautinės astronomų sąjungos viceprezidentė prof. Gražina Tautvaišienė džiaugiasi ir didžiuojasi, kad „Lietuvoje vienintelėje astronomijos observatorijoje, veikiančioje nuo 1969 m., galime vykdyti pasaulinio lygio tyrimus ir edukacijas. Per ilgus veiklos metus sukaupėme didžiulę tarptautinę patirtį, įgijome moderniausius ir tikrai unikalius mokslinius prietaisus.“ Observatorijos infrastruktūra yra atvirosios prieigos, Lietuvos ir užsienio tyrėjai gali teikti paraiškas ir naudotis teleskopais bei kitais tyrimų įrankiais.

LitGrid-HPC infrastruktūros vadovas doc. Mindaugas Mačernis sako, kad superkompiuteriai ir debesijos technologijos yra nepakeičiama šiuolaikinių duomenų, kompiuterijos ir skaitmeninių tyrimų ekosistemos dalis. „Vilniaus universiteto turimas galingiausias Baltijos šalyse mokslinis superkompiuteris – tai ne tik technologiškai pažangi infrastruktūra, bet ir įkvepiantis akademinio, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo pavyzdys. Šis sprendimas įgalina inovacijų kūrimą ir plėtrą, suburdamas ne tik Fizikos bei Matematikos ir informatikos fakultetų, bet ir kitų Lietuvos institucijų kompetencijas superkompiuterių technologinių sprendimų srityse“, – pasakoja jis.

Tarptautiškumu ir atvirojo mokslo prieiga nenusileidžia ir lazerių infrastruktūra. Jau daugiau kaip 50 metų Lietuva garsėja lazerių srityje. „Aukšto lygio tarptautiniai, fundamentiniai ir taikomieji lazerių pramonės tyrimai ypač svarbūs plėtojant ir taikant naujas itin didelio intensyvumo lazerių sritis. Ilgametis tiek tarptautinis, tiek nacionalinis bendradarbiavimas kuriant inovatyvius sprendimus mokslo ir pramonės reikmėms padeda įgalinti Lietuvos aukštųjų technologijų įmones tarptautiniu mastu“, – pasakoja prof. A. Matijošius.

„Negrįžtamai praėjo tie laikai, kai fizikos atradimai buvo atliekami pavienių mokslininkų izoliuotose laboratorijose. Tarptautinis bendradarbiavimas yra būtinas kuriant novatoriškas pasaulinio lygio technologijas ir plėtojant pasaulinio lygio mokslą. Žinoma, tam reikalingas atitinkamas finansavimas ir kitų resursų užtikrinimas“, – sako prof. P. Vitta ir priduria tikįs, kad Lietuvoje susikurs puslaidininkių technologijų ir lustų MTI.

MTI – tai mokslinė įranga, susisteminti mokslinių tyrimų rezultatai ir eksperimentinė medžiaga, jų rinkiniai, kolekcijos, archyvai, kompiuteriniai tinklai ir didelio našumo skaičiavimų technologinė ir programinė įranga, ryšio ir kitos priemonės, būtinos aukščiausio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų veiklai vykdyti.

Lietuvos MTI kelrodyje numatomos strateginės infrastruktūrų raidos kryptys, ilgalaikiai mokslinių tyrimų politikos ir vystymo prioritetai bei galimybės dalyvauti tarptautiniuose MTI tinkluose ir organizacijose. Kas ketverius metus atnaujinamas kelrodis apžvelgia dabartinę mūsų šalies MTI padėtį, vystymosi tendencijas ir plėtros perspektyvas, padeda planuoti tikslines valstybės investicijas.