Paskelbta
3 metai prieš-
„Bluetooth“ gyvuoja jau beveik 30 metų ir per šį laiką tapo nepakeičiama belaide technologija, leidžiančia vos per kelias akimirkas persiųsti informaciją iš vieno įrenginio į kitą. Vos atsiradusi ji iš esmės palengvino įvairių prietaisų tarpusavio „komunikaciją“. Tačiau kaip ji susijusi su daiktų internetu? Į šį klausimą atsako Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas.
„Bluetooth“ yra trumpojo nuotolio belaidžio ryšio technologija, kuri naudoja itin aukšto dažnio radijo bangas duomenims perduoti tarp 2 ar daugiau prietaisų. Nuo pat sukūrimo „Bluetooth“ veikimo principas buvo tobulinamas siekiant užtikrinti spartų duomenų perdavimo greitį, ryšio kokybę, tad dabar ši technologija atveria naujų galimybių daiktų interneto (angl. „Internet of Things“) vystymui. Galima sakyti, kad dabar tai – išvien veikianti technologinė ekosistema, suteikianti galimybę keliais paspaudimais nuotoliu valdyti net kelis išmaniuosius prietaisus“, – sako A. Lukošius. Failų bendrinimo technologijos
„Bluetooth“ – nuolat tobulinamas
Kaip teigia A. Lukošius, „Bluetooth“ veikia naudodama trumpojo dažnio – nuo 2,4 iki 2,485 Gz siekiančias bangas. Tai reiškia, kad ja be interneto ryšio galima susieti išmanius įrenginius (telefonus, kompiuterius) ir įvairius jų priedus – belaides ausines, kolonėles, spausdintuvą.
„Šiuo metu naujausia „Bluetooth“ technologijos versija, lyginant su pirmtake, ženkliai patobulėjusi – ji pasižymi sustiprintu belaidžiu ryšiu, gali saugiai perduoti siunčiamus duomenis dvigubai spartesniu greičiu ir didesniais atstumais – dabar jos nuotolis siekia iki 240 metrų. Taip pat naujoji versija prisijungia prie įrenginių per kelias milisekundes, taupo energiją, turi pagerintą garso perdavimo kokybę, patobulintas saugumo funkcijas“, – pasakoja ekspertas. Kaip nuotoliniam darbui išnaudoti visus turimus išmaniuosius įrenginius?
Daiktų interneto pradžia
Su kiekviena atsinaujinančia „Bluetooth“ versija atsiranda vis daugiau su ja suderinamų daiktų interneto prietaisų. Daiktų internetu laikomas specialus išmaniųjų tinklas, kuriame prietaisai vieni kitiems perduoda informaciją – „Bluetooth“ arba „Wi-Fi“ ryšiu. Dažniausiai šie duomenys siunčiami jutikliais – tokiu būdu įrenginiai priima gautas užklausas.
Pirmasis daiktų interneto įrenginys buvo duonos skrudintuvas, išrastas 1990-aisiais, dar tada, kai formavosi visa informacinių technologijų industrija. Skrudintuvas turėjo vieną valdiklį, kontroliuojantį jo galingumą – nuo to priklausė tai, kiek paskrus duonos skrebutis. Šis įrenginys atsirado praėjus metams po to, kai anglų išradėjas Timas Bernersas-Lee sukūrė interneto žiniatinklį (angl. Word Wide Web). Priedai, aksesuarai telefonams ir specialisto patarimai
Dabar daiktų internetui priskiriami įvairūs tarpusavyje sujungti išmanūs įrenginiai. Tai ne tik išmanieji telefonai ar televizoriai, bet ir vidinės ar išorinės apsaugos kameros, judesio jutikliai, termostatai, dūmų detektoriai, išmanios balso, veido atpažinimo sistemos, kurios, A. Lukošiaus teigimu, netrukus gali pakeisti mums įprastus fizinius namų raktus.
Kaip „Bluetooth“ susietas su daiktų internetu?
Kaip teigia ekspertas, „Bluetooth“ ir daiktų internetas šiuo metu žengia koja kojon. Išmanieji daiktai, prijungti prie interneto ar „Bluetooth“ ryšio, nuotoliniu būdu valdomi išmaniuoju telefonu, planšete ar kitu įrenginiu. „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas
„Tam, kad daiktų interneto įrenginys būtų suderinamas su „Bluetooth“, jame turi būti įdiegtas specialus mikroprocesorius, galintis valdyti „Bluetooth“ technologiją, taip pat reikalingas ir antras įrenginys, su kuriuo būtų galima susisieti per „Bluetooth“ ryšį. Pavyzdžiui, telefonas ir spausdintuvas, ar telefonas ir kompiuteris ir t.t. Iš viso vienas įrenginys gali būti susietas net su 7 kitais įrenginiais“, – sako A. Lukošius.
Anot jo, „Bluetooth“ siūlo dvi versijas, dažniausiai naudojamas daiktų interneto įrenginiuose: „Bluetooth Classic“ ir „Bluetooth Low Energy“ (BLE).
Ir nors daiktų internetas puikiai veikia naudojant „Wi-Fi“ ryšį, dauguma specialistų dažniausiai renkasi juos jungti naudojant „Bluetooth“. Pirma, kad būtų pradėtas signalo transliavimas „Bluetooth“ paprastai reikalauja fizinio įrenginių artumo, o tai sumažina galimos kibernetinės atakos galimybes, kurias galėtų sukelti netinkamai apsaugotas tinklas. Antra, „Bluetooth“ reikalauja daug mažiau energijos nei „Wi-Fi“, todėl jis geriau veikia mažos galios daiktų interneto įrenginiuose, pavyzdžiui, kontroliuojant LED apšvietimą ar valdant išmaniuosius elektros kištukų lizdus.
„Tele2“: elektros tiekimas ryšio stotims atkurtas dar daugiau šalies vietovių
„Tele2“ praneša, kad po audros situacija gerėja: atkurta didžioji dalis tinklo
Patyčios internete: ar socialinių tinklų draudimai apsaugotų vaikus?
„Tele2“ pirmąjį pusmetį gavo daugiau pajamų ir pelno
Ar DI jus prisimena? Kaip iš tikrųjų veikia pokalbių atmintis
Pakenkti gali vos kelios minutės : atsakė, kodėl telefono nereikėtų palikti automobilyje
Joninės sujudino Lietuvą: iš miestų – prie jūros, ežerų ir į gamtą
Keliaujate į užsienį ir bijote įjungti mobiliuosius duomenis? Ekspertas paaiškino, kaip nepermokėti
„Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama”: P. Masiulis apie tai, kas „išduoda” gerą kandidatą






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Namų elektromobilių įkrovimo stotelės tampa vis įprastesnės, tačiau jų kaina gali skirtis kelis kartus. Vien pati stotelė gali kainuoti nuo...
Perkant būstą su paskola, bankas reikalauja jį apdrausti nuo tam tikrų rizikų, tačiau platesne turto apsauga pasirūpina dar ne visi....
Turto valdymo bendrovės BRAITIN valdomas uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas investicinis fondas „Baltic Industrial Real Estate Fund I“ sėkmingai realizavo...
Po savaitgalį Lietuvoje praūžusios audros „Bitės“ ryšio tinkle situacija toliau reikšmingai gerėja. Sudėtingiausiu laikotarpiu dėl elektros tiekimo sutrikimų neveikė 330...
Vis daugiau žmonių, rinkdamiesi maisto produktus, atkreipia dėmesį ne tik į skonį ar kainą. Svarbu tampa ir tai, iš kur...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...