Paskelbta
3 metai prieš-
„Bluetooth“ gyvuoja jau beveik 30 metų ir per šį laiką tapo nepakeičiama belaide technologija, leidžiančia vos per kelias akimirkas persiųsti informaciją iš vieno įrenginio į kitą. Vos atsiradusi ji iš esmės palengvino įvairių prietaisų tarpusavio „komunikaciją“. Tačiau kaip ji susijusi su daiktų internetu? Į šį klausimą atsako Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas.
„Bluetooth“ yra trumpojo nuotolio belaidžio ryšio technologija, kuri naudoja itin aukšto dažnio radijo bangas duomenims perduoti tarp 2 ar daugiau prietaisų. Nuo pat sukūrimo „Bluetooth“ veikimo principas buvo tobulinamas siekiant užtikrinti spartų duomenų perdavimo greitį, ryšio kokybę, tad dabar ši technologija atveria naujų galimybių daiktų interneto (angl. „Internet of Things“) vystymui. Galima sakyti, kad dabar tai – išvien veikianti technologinė ekosistema, suteikianti galimybę keliais paspaudimais nuotoliu valdyti net kelis išmaniuosius prietaisus“, – sako A. Lukošius. Failų bendrinimo technologijos
„Bluetooth“ – nuolat tobulinamas
Kaip teigia A. Lukošius, „Bluetooth“ veikia naudodama trumpojo dažnio – nuo 2,4 iki 2,485 Gz siekiančias bangas. Tai reiškia, kad ja be interneto ryšio galima susieti išmanius įrenginius (telefonus, kompiuterius) ir įvairius jų priedus – belaides ausines, kolonėles, spausdintuvą.
„Šiuo metu naujausia „Bluetooth“ technologijos versija, lyginant su pirmtake, ženkliai patobulėjusi – ji pasižymi sustiprintu belaidžiu ryšiu, gali saugiai perduoti siunčiamus duomenis dvigubai spartesniu greičiu ir didesniais atstumais – dabar jos nuotolis siekia iki 240 metrų. Taip pat naujoji versija prisijungia prie įrenginių per kelias milisekundes, taupo energiją, turi pagerintą garso perdavimo kokybę, patobulintas saugumo funkcijas“, – pasakoja ekspertas. Kaip nuotoliniam darbui išnaudoti visus turimus išmaniuosius įrenginius?
Daiktų interneto pradžia
Su kiekviena atsinaujinančia „Bluetooth“ versija atsiranda vis daugiau su ja suderinamų daiktų interneto prietaisų. Daiktų internetu laikomas specialus išmaniųjų tinklas, kuriame prietaisai vieni kitiems perduoda informaciją – „Bluetooth“ arba „Wi-Fi“ ryšiu. Dažniausiai šie duomenys siunčiami jutikliais – tokiu būdu įrenginiai priima gautas užklausas.
Pirmasis daiktų interneto įrenginys buvo duonos skrudintuvas, išrastas 1990-aisiais, dar tada, kai formavosi visa informacinių technologijų industrija. Skrudintuvas turėjo vieną valdiklį, kontroliuojantį jo galingumą – nuo to priklausė tai, kiek paskrus duonos skrebutis. Šis įrenginys atsirado praėjus metams po to, kai anglų išradėjas Timas Bernersas-Lee sukūrė interneto žiniatinklį (angl. Word Wide Web). Priedai, aksesuarai telefonams ir specialisto patarimai
Dabar daiktų internetui priskiriami įvairūs tarpusavyje sujungti išmanūs įrenginiai. Tai ne tik išmanieji telefonai ar televizoriai, bet ir vidinės ar išorinės apsaugos kameros, judesio jutikliai, termostatai, dūmų detektoriai, išmanios balso, veido atpažinimo sistemos, kurios, A. Lukošiaus teigimu, netrukus gali pakeisti mums įprastus fizinius namų raktus.
Kaip „Bluetooth“ susietas su daiktų internetu?
Kaip teigia ekspertas, „Bluetooth“ ir daiktų internetas šiuo metu žengia koja kojon. Išmanieji daiktai, prijungti prie interneto ar „Bluetooth“ ryšio, nuotoliniu būdu valdomi išmaniuoju telefonu, planšete ar kitu įrenginiu. „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas
„Tam, kad daiktų interneto įrenginys būtų suderinamas su „Bluetooth“, jame turi būti įdiegtas specialus mikroprocesorius, galintis valdyti „Bluetooth“ technologiją, taip pat reikalingas ir antras įrenginys, su kuriuo būtų galima susisieti per „Bluetooth“ ryšį. Pavyzdžiui, telefonas ir spausdintuvas, ar telefonas ir kompiuteris ir t.t. Iš viso vienas įrenginys gali būti susietas net su 7 kitais įrenginiais“, – sako A. Lukošius.
Anot jo, „Bluetooth“ siūlo dvi versijas, dažniausiai naudojamas daiktų interneto įrenginiuose: „Bluetooth Classic“ ir „Bluetooth Low Energy“ (BLE).
Ir nors daiktų internetas puikiai veikia naudojant „Wi-Fi“ ryšį, dauguma specialistų dažniausiai renkasi juos jungti naudojant „Bluetooth“. Pirma, kad būtų pradėtas signalo transliavimas „Bluetooth“ paprastai reikalauja fizinio įrenginių artumo, o tai sumažina galimos kibernetinės atakos galimybes, kurias galėtų sukelti netinkamai apsaugotas tinklas. Antra, „Bluetooth“ reikalauja daug mažiau energijos nei „Wi-Fi“, todėl jis geriau veikia mažos galios daiktų interneto įrenginiuose, pavyzdžiui, kontroliuojant LED apšvietimą ar valdant išmaniuosius elektros kištukų lizdus.
Technologijų karta – ne DI optimistų karta: „Tele2“ tyrimas atskleidė jaunimo paradoksą
Prieš mokslo metus vaikiškų išmaniųjų laikrodžių parduota 3,5 karto daugiau – „Tele2“ duomenys
Turi kam atsiverti, bet tyli ištisus metus: kodėl jaunimui taip sunku pradėti pokalbį?
„Tele2“ pirmoji Lietuvoje pristato galimybę siųsti RCS žinutes klientams
Vis dar naudojate „iOS 26“? „Apple“ ragina nedelsti – spraga jau galėjo būti išnaudota programišių
Naujųjų „iPhone“ pirkimo tendencijos: ką renkasi lietuviai
Šiandien tikrinama gyventojų perspėjimo sistema: kokius nustatymus peržiūrėti telefone?
Pasvalietės sėkmė: paprastas „PILDYK“ papildymas virto 10 tūkst. eurų prizu
6 iš 10 jau naudojasi DI: „Tele2“ tyrimas parodė, kaip technologiją prisijaukino lietuviai



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Klausimas, ar dabar tinkamas metas pirkti būstą, Lietuvoje kartojasi jau keliolika metų iš eilės – ir beveik visada tuo pačiu...
„Telia Lietuva“ nuo gruodžio planuoja pertvarką: iki 85 įspėjimų darbuotojams, 12 naujų darbo vietų. Visoje grupėje numatoma mažinti apie 900...
„iParduotuves.lt pataria“: tinkamai pasirinktas tiekėjas gali lemti ne tik prekių savikainą, bet ir viso prekybos verslo pelningumą. Pradėti elektroninę prekybą...
„Summus Capital“ skelbia, kad energijos efektyvumo sprendimai padėjo sutaupyti apie 2,8 mln. eurų. Bendrovė taip pat pagerino tarptautinį GRESB tvarumo...
Vilniaus rajonuose naujo būsto kainos nuo 2023 m. keitėsi nevienodai: Naujamiestyje kilo apie 9 proc., o Lazdynuose – beveik 50...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...