DI rinkai transporto sektoriuje prognozuojamas 20 kartų augimas – keisis Lietuvos vežėjų kasdienybė

Pasaulinė dirbtinio intelekto (DI) sprendimų transporto ir logistikos sektoriui rinka iki 2032 metų gali išaugti nuo maždaug 15 iki daugiau nei 300 mlrd. JAV dolerių, prognozuoja rinkos tyrimų bendrovė „DataM Intelligence“. Toks 20 kartų prognozuojamas augimas, pasak ekspertų, rodo, kad transporto sektoriaus laukia vieni didžiausių technologinių pokyčių per pastaruosius dešimtmečius. Šie pokyčiai ypač aktualūs Lietuvai, kadangi čia transporto ir logistikos sektorius sukuria dešimtadalį šalies BVP ir yra vienas svarbiausių jos variklių.

Reklama

Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 metais DI technologijas savo veikloje jau naudojo 20 proc. Europos Sąjungos įmonių, kai prieš metus tokių buvo tik 13,5 proc.

Nors aktyviausiai DI sprendimus diegia informacinių technologijų ir profesinių paslaugų sektoriai, transportas ir logistika vis dažniau minimi tarp sričių, kuriose DI gali sukurti didžiausią praktinę vertę – nuo maršrutų optimizavimo ir degalų planavimo iki dokumentų administravimo bei transporto parkų valdymo.

Kita vertus, skirtingai nei finansų, elektroninės prekybos ar informacinių technologijų sektoriai, transporto ir logistikos verslas ilgą laiką keitėsi gerokai lėčiau.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, dar 2024 metais Europoje DI technologijas naudojo tik 8,1 proc. transporto ir sandėliavimo sektoriaus įmonių, kai palyginimui, informacinių technologijų sektoriuje šis rodiklis viršijo 40 proc., o profesinių, mokslinių ir techninių paslaugų sektoriuje siekė daugiau nei 30 proc.

Didžiausi pokyčiai vyksta kasdieniuose sprendimuose

Kaip pastebi transporto technologijų ekspertas, „Fleethand“ vadovas Tomas Sergadejevas, didžiausi pokyčiai technologijų revoliucijoje transporto sektoriuje šiandien vyksta kasdieniuose sprendimuose, kurie transporto įmonėse priimami tūkstančius kartų per dieną. Kiekvienas atskirai jie gali atrodyti nereikšmingi, tačiau būtent iš tokių smulkių veiksmų susideda transporto įmonių efektyvumas.

„Lietuvoje matome vis daugiau įmonių, kurios jau šiandien DI taiko maršrutų planavimui, degalų sąnaudų optimizavimui ar dokumentų administravimui. DI sprendimai šiose srityse suteikia tai, ko žmogus dažnai negali padaryti pakankamai greitai. Pavyzdžiui, gali automatiškai suplanuoti degalų pildymą pagal maršrutą, o pasikeitus degalų kainoms iš karto perskaičiuoti planą ir pasiūlyti ekonomiškesnį variantą. Panašiai gali būti planuojamos ir vairuotojų sustojimo vietos, atsižvelgiant į jų vairavimo bei poilsio laiką“, – sako jis.

Ekspertas priduria, kad DI dėka galima operatyviai ne tik identifikuoti problemą, bet ir iškart inicijuoti jos sprendimą. Pavyzdžiui, vairuotojui pranešus, kad suplanuota degalinė neveikia ar joje negalima atsiskaityti degalų kortele, DI grįsta sistema gali automatiškai parinkti kitą optimalų degalų papildymo tašką maršrute. Arba net inicijuoti reikalingus veiksmus, kad problema būtų išspręsta be papildomo vadybininko įsikišimo.

„Naujausios technologijos vystomos transporto sektoriuje padeda suprasti ir tai, kas vyksta transportavimo procese. Pavyzdžiui, vilkikui atvykus į pakrovimo vietą ar ją palikus, sistema gali pati atnaujinti užduoties būseną. Lygiai taip pat ji gali identifikuoti pakrovimo ar iškrovimo faktą pagal pasikeitusį transporto priemonės svorį arba suprasti vairuotojo žinutės turinį ir automatiškai pažymėti, kad jis laukia pakrovimo rampos ar vykdo kitą užduoties etapą“, – pasakoja T. Sergadejevas.

Kodėl DI vystymosi prognozės yra realistiškos ir kuo tai svarbu Lietuvai?

Eksperto įsitikinimu, skirtingai nei daugelis kitų sektorių, transporto sektorius turi didžiulį DI grįstą automatizavimo potencialą, nes čia vis dar nemažai procesų, kuriuose sprendimai priimami rankiniu būdu. Todėl net ir nedideli technologijų tokių kaip DI pritaikymo žingsniai gali sukurti apčiuopiamą naudą.

„Transporto sektorius kasdien generuoja milžiniškus duomenų kiekius – nuo transporto priemonių lokacijos ir degalų sąnaudų iki vairuotojų darbo laiko, dokumentų bei komunikacijos su klientais. Būtent tokioje aplinkoje DI atsiskleidžia geriausiai, nes gali ne tik analizuoti informaciją, bet ir realiuoju laiku padėti priimti sprendimus“, – sako jis.

Pasak T. Sergadejevo, Lietuvai milžiniška transporto ir logistikos sektoriaus transformacija artimiausiais metais bus ypač svarbi, nes transporto ir logistikos sektorius daugelį metų buvo ir yra viena stipriausių šalies ekonomikos sričių, kuri iki šiol sudaro apie 10 proc. Lietuvos BVP. Tai reiškia, jog kuo labiau technologine prasme bus stiprinamas transporto sektorius, tuo stipresnę turėsime ir bendrą šalies ekonomiką.

„Stebint, kaip sparčiai šiuo metu vystosi technologijos, akivaizdu, kad artimiausią dešimtmetį ir transporto sektoriaus konkurencija mūsų šalyje vis labiau persikels į technologijų platformas“, – sako T. Sergadejevas.

Ekspertas neabejoja – artimiausiais metais prognozuojant milžinišką pasaulinės dirbtinio intelekto (DI) sprendimų transporto ir logistikos sektoriui rinkos augimą, Lietuvos transporto įmonių pranašumą ateityje vis dažniau lems ne tik transporto priemonių parkų dydis ar veiklos geografija. Kur kas labiau – gebėjimas greičiau už konkurentus priimti duomenimis paremtus sprendimus.