Paskelbta
2 metai prieš-
Per praėjusį pusmetį net 41 proc. kibernetinio saugumo incidentų Lietuvoje, apie kuriuos pranešta Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijai, įvyko, programišiams pavogus naršyklėse išsaugotus interneto vartotojų prisijungimo duomenis. Kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad tokio tipo nusikaltimams programišiai dažniausiai pasitelkia kenkėjiškos programinės įrangos (angl. malware) atakas, ir paaiškina, kaip nuo jų apsisaugoti.
„NordPass” tyrimo duomenimis, per pastaruosius keturis metus kibernetiniai nusikaltėliai jau įvykdė daugiau kaip 11 mln. kenkėjiškos programinės įrangos atakų visame pasaulyje. Vagys kelionėse taikosi ne tik į telefonus ir pinigines
„Pastebėjome, kad kibernetiniai nusikaltėliai naudoja vis sudėtingesnes įsilaužimo technikas ir rengia vis tikslesnes kenkėjiškų programų atakas. Tokio tipo nusikaltimai leidžia programišiams vogti informaciją iš aukos įrenginio bei naršyklių, kuriose daug žmonių saugo savo slaptažodžius ar kitus prisijungimo duomenis”, – sako „NordPass” verslo plėtros vadovas Karolis Arbačiauskas.
Pavogta dešimtys milijonų prisijungimo duomenų
Populiariausios debesų ir elektroninio pašto platformos, serveriai ir socialiniai tinklai yra pagrindiniai nusikaltėlių taikiniai. K. Arbačiauskas tikina, kad programišiai paprastai siekia piniginės naudos, o prieiga prie tam tikrų platformų suteikia jiems galimybę reikalauti išpirkos, pardavinėti duomenis tamsiajame internete ar kitaip pasinaudoti pavogtomis paskyromis. 2,6 milijono pavogtų duomenų
Labiausiai atakuojamos svetainės:
accounts.google.com („Google” paskyrų centras) – 8,2 mln. pavogtų paskyrų;
facebook.com (socialiniai tinklai) – 5,9 mln. pavogtų paskyrų;
login.live.com („Microsoft” paskyrų centras) – 5,6 mln. pavogtų paskyrų;
m.facebook.com (mobilioji socialinių tinklų programėlė) – 3,2 mln. pavogtų paskyrų;
instagram.com (socialiniai tinklai) – 3,1 mln. pavogtų paskyrų;
discord.com (komunikacijos platforma, dažniausiai naudojama žaidėjų) – 3,1 mln. pavogtų paskyrų;
netflix.com (filmų transliavimo platforma) – 3 milijonai pavogtų paskyrų;
roblox.com (žaidimų platforma) – 2,8 mln. pavogtų paskyrų;
com.facebook.katana („Facebook Android” programėlės vidinis pavadinimas) – 2,5 mln. pavogtų paskyrų;
amazon.com (elektroninės komercijos platforma) – 2,4 mln. pavogtų paskyrų;
paypal.com (skaitmeninė mokėjimų platforma) – 2,3 mln. pavogtų paskyrų;
twitter.com (socialiniai tinklai) – 2,3 mln. pavogtų paskyrų.
„Kenkėjiška programinė įranga gali vogti duomenis iš vietų, apie kurias net nebūtumėte pagalvoję, įskaitant „Excel” lenteles, įvairias interneto naršykles ir tekstinius dokumentus, kuriuose daugelis išsaugo slaptažodžius ir kitus svarbius duomenis. Interneto naudotojai vis dar nesuvokia, kokias pasekmes šios atakos gali turėti jų duomenims. Suteikę įsilaužėliams prieigą, tarkime, prie savo „Google” paskyros, galite netekti didelės dalies savo skaitmeninio gyvenimo, turint omenyje, kad daugelis iš mūsų naudojasi „Google” ir prisijungdami prie kitų platformų”, – sako K. Arbačiauskas. Kaip panaikinti reklamą „YouTube“
*NordPass nėra remiamas, susijęs ar kitaip asocijuojamas su paminėtų prekių ženklų savininkais. Pavadinimai išvardinti tik siekiant tiksliai pateikti informaciją, susijusią su kibernetinio saugumo incidentų duomenimis.
JAV tarp labiausiai nukentėjusių šalių
Tyrimo duomenimis, Brazilijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Indijos interneto naudotojai per pastaruosius ketverius metus patyrė daugiausia kenkėjiškų programų atakų. Nors nė viena Europos šalis nepateko į pirmąjį dešimtuką, Prancūzija užima 15-ąją vietą ir pirmauja nuo kenkėjiškų programų nukentėjusių naudotojų skaičių Europoje.
Žemiau pateikiamas labiausiai nukentėjusiųjų valstybių dešimtukas:
Brazilija – 9 659 846 paveikti naudotojai;
JAV – 6 966 426 paveikti naudotojai;
Indija – 6 914 742 paveikti naudotojai;
Indonezija – 5 354 246 paveikti naudotojai;
Vietnamas – 3 611 798 paveikti naudotojai;
Egiptas – 3 516 376 paveikti naudotojai;
Meksika –3 042 467 paveikti naudotojai;
Filipinai – 2 926 483 paveikti naudotojai;
Turkija – 2 888 663 paveikti naudotojai;
Pakistanas – 2 849 788 paveikti naudotojai.
Kaip apsisaugoti nuo kenkėjiškų programų?
Tyrimo duomenimis, per pastaruosius ketverius metus labiausiai paplitusios kenkėjiškų programų rūšys buvo „RedLine” (atakos sudaro 59 proc. visų surinktų duomenų), „Vidar” (18 proc.) ir „Raccoon” (12 proc.). Kiti paplitę kenkėjiškų programų tipai yra „AZORult”, „CryptBot”, „Taurus” ir „Meta Stealer”. Verta suklusti perkantiems internetu
K. Arbačiauskas pataria, kaip netapti šių programų auka.
„Tesonet“: įmonės, sukūrusios „NordVPN“, istorija ir verslo modelis
Vaikų saugumas ir išmaniosios technologijos: 5 telefono naudojimo taisyklės, kurias privalo žinoti tėvai
Patriotizmas slaptažodžiuose: „lietuva” tarp populiariausių Lietuvoje
Milijardui vartotojų teks atsisakyti slaptažodžių: kaip 2025 m. pradėti su saugesniais prisijungimais?
Lietuvių mėgstamiausias slaptažodis – „qwerty123″
Tyrimas: lietuvių slaptažodžiuose gausu su Lietuva susijusių žodžių
Slaptarakčiai vietoj slaptažodžių: „NordPass“ siūlo nemokamą įrankį verslams Lietuvojev
Pataria, kaip apsaugoti duomenis telefone: sukčiai informaciją gali pasiekti net per įkroviklį
Tyrimas: ko prireiks norintiems uždaryti mirusiojo paskyras internete?






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...