Paskelbta
3 metai prieš-
Asmeninį susirašinėjimą perėmusios bendravimo programėles išstūmė tradicines SMS žinutes iš mūsų kasdienybės. Tačiau, skirtingai nei taksofonai, jos niekur nedingo – jau trečią dešimtį skaičiuojančią technologiją vis labiau atranda verslas. Prie rekordinio SMS žinučių atgimimo prisidėjo ne tik jų technologijų pažanga, bet ir šiuolaikinių socialinių platformų informacinis „triukšmas“ – SMS pasiekia net ir skaitmeninius „atsiskyrėlius“.
„Telia“ per mėnesį Lietuvoje išsiunčia apie 25 mln. SMS žinučių, tačiau ne tarp žmonių – o iš verslo įmonių savo klientams. Šis skaičius ne tik stabiliai laikosi nuo pandemijos laikų, kai buvo pasiektas istorinis SMS pranešimų siuntimo pikas, bet netgi pamažu didėja. Kosmetikos priemonių laikymas ir siuntimas
„SMS pranešimai daugeliui mūsų šiandien atrodo, kaip reliktas iš laikų, kai neegzistavo „Messenger“ ir „WhatsApp“, o žmonės savo rankose laikė mygtukinius telefonus. Ir iš tiesų šiomis dienomis būtų sunku įsivaizduoti bendravimą kanale, kuriame negali patogiai siųsti nuotraukų, GIF animacijų ir pritaikyti kitų modernios komunikacijos įpročių. Tačiau verslui šios galimybės nėra aktualios – daug svarbiau, kad trumposios žinutės nepasimeta bendrame skaitmeniniame sraute ir jomis efektyviai galima pasiekti visas vartotojų grupes“, – sako verslo „Telia“ SMS verslo vadovas Arnoldas Svirskis.
Švarus ir neperkrautas kanalas
Analizuodamas didėjančio trumpųjų žinučių populiarumo priežastis, A. Svirskis išskiria didelę šiuolaikinių žmonių informacine apkrovą. Įvairių šaltinių duomenimis, vidutinis vartotojas per dieną iš skirtingų programėlių gauna apie 50 pranešimų, o papildomą informacijos dozę jam „suleidžia“ dar ir elektroniniai laiškai, socialiniai tinklai bei televizija. Nenuostabu, kad kai kuriuos asmenis šis krūvis paskatina imtis drastiškų priemonių – nutraukti skaitmeninių paslaugų prenumeratas, atsisakyti televizoriaus ar netgi ištrinti socialinių tinklų aplikacijas. Šventinis laikotarpis – sukčių suaktyvėjimo metas
Remiantis vartotojų įtraukimo strategijas kuriančios „Moengage“ įmonės statistika, 2023 m. programėlių pranešimus linkę aktyvuoti vos 0,5-15 proc. vartotojų, todėl moderniais kanalais informuoti šias augančias „skaitmeninių atsiskyrėlių“ gretas apie naujienas arba paslaugų pasikeitimus verslams tampa nemenku iššūkiu.
„Tuo metu kasdieniam žmonių bendravimui iš trumpųjų žinučių migravus į „Messenger“, „WhatsApp“, „Viber“, „Telegram“ ir kitas internetines susirašinėjimo platformas, žmonių telefonuose atsirado savotiškas įėjimas su atviromis durimis. Tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „Gartner“ skaičiavimais, vartotojai perskaito net 98 proc. SMS, tad šiuo kanalu išsiuntęs svarbią žinią verslas gali būti tikras, jog ji „neužstrigs“ pranešimų filtruose, nepapuls į el. pašto šlamšto aplanką ar tiesiog nepasimes tarp eilės kitų tą dieną vartotojo gautų naujienų“, – SMS pranašumus prieš kitus kanalus vardina ekspertas. „Telia“ su „Ignitis“ pasirašė beveik 2 mln. eurų vertės SMS sutartį
Platėjantis SMS pritaikymo spektras
Pašnekovas taip pat akcentuoja, kad trumposiomis SMS žinutėmis galima pasiekti tas vartotojų grupes, kurių skaitmeniniai pranešimai paprasčiausiai nepasiektų. Tarp tokių asmenų yra internetu nesinaudojantys vyresnio amžiaus asmenys, mygtukinių telefonų savininkai ir neturintieji pastovios interneto prieigos. Tai ypač svarbu bankams, mažmeninės prekybos tinklams ir kitoms būtiniausias paslaugas teikiančioms bendrovėms, tokioms kaip sumanių energetikos sprendimų teikėja „Ignitis“, kuri su „Telia“ neseniai pasirašė beveik 2 mln. eurų vertės SMS žinučių siuntimo sutartį. „Telia“ padės bendrovei ESO išsiųsti milijonus SMS žinučių
„SMS verslui įgavo pagreitį dar 2010 m., kai naujos technologijos suteikė galimybę nurodyti ne tik siuntėjo telefono numerį, bet ir jo pavadinimą. Pastaraisiais metais SMS siuntimą galima inicijuoti rankiniu būdu arba tai patikėti sistemai, kuri „išmoko“ ir sureaguoti į žmogaus atsakymą (pvz. „Taip“ arba „Ne“). Taip atsirado galimybė ne tik vartotoją informuoti apie nesumokėtas sąskaitas, pasirašytas sutartis ar įsigaliojusias nuolaidas, bet ir atsiklausti, ar jis toliau nori gauti informacinius pranešimus, priimti tam tikrus sprendimus, pratęsti įvairių paslaugų sutartis“, – atskleidžia „Telia“ atstovas.
Vis dėlto A. Svirskis pabrėžia, kad verslo SMS pranešimų siuntimas yra labai atsakingas procesas ir jo negalima patikėti nepatyrusiam rinkos žaidėjui. Siunčiant trumpąsias žinutes, kyla rizika, kad didelis klientų telefono numerių kiekis ir kita privati informacija pateks į trečiųjų šalių rankas bei vėliau bus panaudota brukalų siuntimui. Dėl to šioje srityje „Telia“ taiko itin griežtas procedūras, pažangiausius saugumo sprendimus ir prisiima atsakomybę už visus likusius paslaugos aspektus, įskaitant pačios SMS išsiuntimą.
„Telia“ į mobilųjį tinklą investuoja 7,1 mln. eurų: plės ir modernizuos beveik 500 bazinių stočių
DI lenktynėse ES juda saugos automobiliu – įvardijo šansą Lietuvai
„Telia” už beveik 10 mln. eurų įsigijo dažnių 5G tinklui
Į darbo pokalbį – su mama už parankės: tendencija, kuri populiarėja Lietuvoje
Ignitis grupė: didžiausia energetikos bendrovė Lietuvoje – ką ji veikia ir kodėl svarbi?
Bitė Lietuva: kuo skiriasi nuo „Telia“ ir „Tele2“?
Telia Lietuva: paslaugos, darbuotojų atlyginimai ir ateities planai
„Telia“ pradeda 26 mln. eurų vertės duomenų centro statybas: Lietuvai – daugiau skaitmeninės nepriklausomybės
Kas pasirūpins jūsų pensija: jūs ar jūsų darbdavys?






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...