D. Burdaitis: matome pirmuosius NT rinkos atsigavimo ženklus

Jau dabar naujausi duomenys aiškiai rodo: Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka bunda iš sąstingio ir netrukus pradės naują augimo ciklą. Anot „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovo Dariaus Burdaičio, mažėjančios palūkanos ir stipri Lietuvos vartotojų finansų būklė 2025 m. paskatins aktyvumo šalies NT rinkoje atsigavimą. Tuo pačiu galima tikėtis ir augančio statybos bendrovių skolinimosi apetito.

Reklama

Po ilgos pertraukos Lietuvos būsto paskolų rinka grįžo į augimo teritoriją. Lietuvos banko duomenys ir „Citadele“ banko skaičiavimai rodo, kad tikrų naujų būsto paskolų 12 mėn. slankusis vidurkis rugsėjį pakilo iki 163 mln. eurų ir buvo didžiausias per 14 mėnesių. Rugsėjį fiksuotas metinis tikrų naujų būsto paskolų apimčių augimas – 5,8 proc. daugiau nei 2023 m. rugsėjį – pirmą kartą po 16 mėnesių iš eilės fiksuoto būsto paskolų rinkos kritimo.

Analogišką dinamiką rodo ir Registrų centro duomenys apie NT objektų pirkimo–pardavimo sandorius. Spalį namų 12 mėn. slankusis vidurkis buvo didžiausias per 11 mėn., o butų – per 8 mėn.

„Reikia pripažinti, kad NT rinka atsigauna nuo labai žemo taško. Pavyzdžiui, spalį namų pirkimo–pardavimo sandorių skaičius vis dar buvo trečdaliu, o butų – ketvirtadaliu mažesnis nei pikas, kuris abiem atvejais buvo pasiektas 2022 m. pradžioje. Tačiau dinamika akivaizdi – būsto paskolų rinka jau grįžo prie metinio augimo, o namų ir būtų pirkimo-pardavimo sandorių apimtys prie metinio augimo sugrįš visai netrukus“, – prognozuoja „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.

Anot jo, tai – tik pradžia, metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje bus galima matyti dar stipresnius NT sektoriaus atsigavimo ženklus. Tai daugiausia lems rekordiškai aukšti Lietuvos vartotojų vartotojų lūkesčiai ir nuomonė apie finansų perspektyvas bei Europos Centrinio Banko (ECB) tęsiamas bazinių palūkanų mažinimas – rinka mano, kad nuo gruodžio ECB tai padarys dar 5 kartus.

„Neseniai pasibaigę JAV prezidento rinkimai šias prognozes sustiprina, nes tikimasi, jog JAV įvedus tarifus importui iš Kinijos, šis plūstels į Europą, kas prisidės prie dar spartesnio infliacijos euro zonoje sulėtėjimo“, – pastebi D. Burdaitis.

Statistika rodo augančias statybų sektoriaus įmonių skolinimosi apimtis. Lietuvos banko duomenimis, trečiąjį 2024 m. ketvirtį bankų paskolų statybų sektoriaus įmonėms portfelis pasiekė 769 mln. eurų ir buvo didžiausias nuo 2013 m. pradžios. Taip pat auga ir bankų paskolų portfelis NT operacijų sektoriui – trečiąjį 2024 m. ketvirtį jis perkopė 3 mlrd. eurų ir buvo didžiausias per visą istoriją.

Vis dėlto, tokiam augimui didelę įtaką turėjo išaugusios statybos darbų sąnaudos, tiek medžiagų, tiek ir darbo kaštų prasme. Pasigilinus į bankų paskolų portfelio statybų sektoriui dalį, situacija kiek kitokia. 2013 m. pradžioje, kai Lietuvos bankas pradėjo skelbti sektorinio skolinimo duomenis, statybų sektoriaus dalis visame bankų paskolų portfelyje siekė beveik 14 proc., šiuo metu – tik 6,6 proc. Tačiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, statybų sektoriaus dalis visame bankų paskolų verslui portfelyje kiek padidėjo – trečiąjį 2023 m. ketvirtį šis rodiklis siekė 5,9 proc.

„Galima daryti prielaidą, kad 2025 m. bankų paskolų portfelis statybų sektoriui ir statybų sektoriaus dalis visame bankų paskolų verslui portfelyje išaugs“, – apibendrina D. Burdaitis.