Slaptas būsto vertės faktorius: kodėl stipri bendruomenė gali sustabdyti jus nuo kraustymosi?

Rinkdamiesi būstą lietuviai vis didesnį dėmesį skiria ne tik jo kokybei ar patogiai lokacijai, bet ir stipriai bei draugiškai bendruomenei. Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atliktos apklausos duomenys rodo, kad darni ir saugi kaimynystė yra svarbi 4 iš 5 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų, o daugiau nei trečdaliui (36 proc.) tai yra itin svarbus aspektas.

Reklama

Leidžia greičiau išspręsti problemas

Anot vieno populiariausių gyvenamųjų namų projekto sostinėje „Naujasis Skansenas“ bendruomenės pirmininko Justo Vžesniausko, gyvenant draugiškoje ir aktyvioje bendruomenėje galima ne tik jaustis saugiau, bet ir greičiau išspręsti įvairias kylančias problemas, paprasčiau įgyvendinti prie gyventojų gerovės prisidedančius projektus.

„Mūsų bendruomenė yra gana didelė, tad natūralu, kad joje – įvairūs žmonės. Vieni aktyviau įsitraukia, o kiti labiau vertina privatumą ir rečiau dalyvauja bendruomenės reikaluose. Visgi, jei kas nors pastebi problemą, jos nepamiršta ir praneša apie ją bendruomenės grupėje socialiniuose tinkluose ar tiesiogiai man. Gyventojai taip pat prisideda prie kitų svarbių gerovę gerinančių veiksmų – pavyzdžiui, nusprendėme projekte įsirengti daugiau vaizdo stebėjimo kamerų, kad padidintume saugumą. Ateityje tikimės įgyvendinti bendruomenės idėją kvartale įrengti saulės jėgaines. Šį projektą kol kas teko sustabdyti, bet, pasikeitus reguliavimui, galėsime prie jo sugrįžti. Svarbiausia, kad tokios idėjos ateina iš pačios bendruomenės ir sulaukia didelio palaikymo. O su juo galima nuveikti išties daug“, – įsitikinęs J. Vžesniauskas.

Bendruomenė – viena priežasčių, dėl kurios nenori kraustytis kitur

„YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago teigimu, vystant būsto projektus svarbu iš anksto apgalvoti bendruomenės erdvių įrengimą. Projektuojant būtina numatyti patrauklias poilsio erdves ir jaukius vidinius kiemus, kuriuose gyventojai galės ne tik rasti vietą atokvėpiui ar pasivaikščiojimams, bet ir organizuoti bendruomenės susitikimus ir renginius.

„Daugelyje mūsų projektų yra susibūrusios išties stiprios ir iniciatyvios bendruomenės, su kuriomis palaikome ryšius, atsižvelgiame į jų pasiūlymus, padedame įgyvendinti dėmesio vertas idėjas. Stipri bendruomenė dažnai yra viena iš priežasčių, dėl kurios žmonės tame pačiame mūsų projekte neretai įsigyja ne po pirmą būstą. Pavyzdžiui, persikelia į erdvesnį pagausėjus šeimai ar įsigyja investicijai. Bendruomeniškumo suteikiama vertė yra neabejotina, o mūsų miestų plėtros filosofijoje šiam kokybiško gyvenimo aspektui tenka svarbus vaidmuo“, – pažymi K. Vanagas.

Kaip rodo atlikto tyrimo duomenys, daugiau nei ketvirtadaliui (27 proc.) didmiesčių gyventojų bendruomenei skirtos erdvės bei infrastruktūra yra ir vienas svarbiausių tvarumo aspektų. Jų svarba dar labiau išauga 31-40 metų amžiaus grupėje, kurioje bendruomenei skirtas erdves, kaip itin svarbias tvarumui, išskyrė 34 proc. apklaustųjų.

Bendruomeniškumo jausmą kuria bendros patirtys

Bendruomenės pirmininko teigimu, kaimynystės ryšių stiprinimui neabejotinai padeda bendros patirtys – kvartalo šventės ir renginiai. Vieną tokių J. Vžesniauskui pavyko suorganizuoti dar praėjusią vasarą.

„Į šventės organizavimą įsitraukė kvartalo vystytojas, o renginyje netrūko įvairių veiklų ir pramogų: nuo batutų ir spragėsių mažiesiems iki kinologo užsiėmimų šunų mylėtojams bei floristės vestų kūrybinių dirbtuvių balkonų dekoravimo tema. Taip pat šventėje buvo maisto furgonų, būgnų šou, o renginį vainikavo bendruomenę suvienijęs koncertas. Per mūsų kvartalą vingiuoja unikalus bėgimo takas, tad norintieji taip pat galėjo sudalyvauti smagioje šeimų estafetėje. Organizuojant tokią šventę svarbu atsižvelgti į skirtingus gyventojų pomėgius, pasiūlyti įvairių veiklų ir suaugusiems, ir jų vaikams. Tokio pobūdžio šventė gali tapti puikia proga susiburti, susipažinti, drauge smagiai praleisti laiką“, – pasakoja J. Vžesniauskas.

Tvarumo barometro tyrimas praėjusių metų liepą atliktas apklausus 1005 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojus, kurių amžius – nuo 20 iki 74 metų. Tyrimą tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas.