Paskelbta
18 val prieš-
By
Raminta V.
Vokietijos statybų sektorius po ilgo silpnumo laikotarpio pradeda rodyti pirmuosius atsigavimo ženklus. „Heidelberg Materials“ vadovas teigia jau matantis projektų, susijusių su Vokietijos milžiniška infrastruktūros programa, pajudėjimą.
Berlynas yra numatęs apie 500 mlrd. eurų infrastruktūros investicijų paketą.
Pasak „Heidelberg Materials“ generalinio direktoriaus Dominiko von Achteno, rinkoje jau yra projektų, kurie praktiškai paruošti įgyvendinti ir turėtų pradėti judėti.
Ypač daug naujos paklausos tikimasi energetikos infrastruktūros ir dirbtinio intelekto duomenų centrų srityse.
Kai didžiausia Europos ekonomika pradeda didelį infrastruktūros investicijų ciklą, naudą gauna ne tik vietinės statybų įmonės.
Auga poreikis cementui, plienui, izoliacinėms medžiagoms, inžinerinėms paslaugoms, elektros įrangai, logistikai ir projektavimo darbams.
Todėl 500 mlrd. eurų programa gali sukurti verslo galimybių tiekėjams visoje Europoje.
Dirbtinio intelekto modeliams reikia milžiniško skaičiavimo pajėgumo.
Tam statomi nauji duomenų centrai, kuriems reikia didžiulių pastatų, elektros infrastruktūros, aušinimo sistemų, atsarginių energijos šaltinių ir daug statybinių medžiagų.
Todėl DI bumas tampa ne tik lustų gamintojų verslu.
Jis kuria paklausą statybų, energetikos, elektros įrangos ir infrastruktūros sektoriuose.
„Heidelberg Materials“ vadovas Reuters sakė, kad bendrovė kalbasi su didžiosiomis technologijų įmonėmis dėl mažesnę CO₂ emisiją turinčių statybinių medžiagų.
Duomenų centrai kritikuojami dėl didelio elektros, vandens ir statybinių medžiagų poreikio.
Todėl mažesnės emisijos cementas ar betonas gali tapti konkurenciniu pranašumu.
Cemento gamyba yra labai imli energijai.
„Heidelberg Materials“ šiemet buvo priversta atsargiau vertinti pelno prognozes dėl išaugusių energijos kainų.
Tai gerai parodo Europos pramonės dilemą: viena vertus, valstybės planuoja milžiniškas investicijas, kita vertus, aukšta energijos kaina didina savikainą.
Vokietijos investicijų ciklas gali būti įdomus Lietuvos įmonėms, dirbančioms statybinių konstrukcijų gamyboje, metalo apdirbime, medienos ir modulinių pastatų sektoriuje, elektros instaliacijoje, inžinerijoje, logistikoje ir IT infrastruktūroje.
Dalis Lietuvos gamintojų jau turi tiekimo ryšių Vokietijoje.
Jeigu infrastruktūros ir duomenų centrų projektai pereis iš planavimo į statybos etapą, užsakymų poreikis gali didėti.
Šaltinis: Reuters.
AI duomenų centrams trūksta elektros – prognozuojama 30 mlrd. USD kuro elementų rinka
Euro zonos verslas lėtėja: energijos kainos vėl spaudžia įmonių maržas
Nelaimės darbe: VDI ragina stiprinti saugą dirbant aukštyje ir su technika
ILTE investuoja 25 mln. Eur į tarptautinį infrastruktūros fondą: pirmoji investicija iš balanso lėšų
„Rail Baltica“ ruožuose nustatyta rimtų defektų – LTG negali priimti darbų, rangovas kaltina projekto sprendinius
JAV palydovų gamintoja stiprina Europą: Berlyne galės pagaminti iki 60 palydovų per metus
„Conres“: „Remarco“ projekte kuriama nauja buvusios pramoninės teritorijos ateitis
Nekilnojamo turto mokestis Vokietijoje: ką būtina žinoti prieš perkant būstą Vokietijoje
Nekilnojamo turto agentūros Vokietijoje: 10 geriausių nekilnojamojo turto agentų Vokietijoje



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


„Telia Lietuva“ per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius uždirbo 78,8 mln. eurų grynojo pelno – 16,5 proc. daugiau nei tuo...
Lietuvos gynybos pramonės įmonės „RSI Europe“ ir Estijos partnerės „Odin Defence“ projektui skirta 29,5 mln. eurų Europos Sąjungos finansavimo. Lietuvių...
Lietuvos maitinimo verslui artimiausiu metu nereikėtų tikėtis grįžtančios sumažintos PVM lengvatos. Finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitete...
Perteklinės biurokratijos ir neefektyvaus viešojo administravimo ekonominė kaina Lietuvoje gali siekti nuo 0,4 iki 1,3 mlrd. eurų per metus. Tokį...
Pastaruosius kelerius metus dirbtinio intelekto bumas buvo vienas svarbiausių JAV akcijų rinkos variklių. Tačiau spalio 22–23 dienomis investuotojai gavo priminimą,...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...