Ilgaamžiškumo paslaptys: kaip kraujo tyrimai gali padėti gyventi ilgiau ir sveikiau

Moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurie kraujo rodikliai gali suteikti vertingų užuominų apie ilgaamžiškumą. Geriau suprasdami šiuos rodiklius galime ne tik prailginti gyvenimo trukmę, bet ir pagerinti jos kokybę. Skirtingai nei įprasti tyrimai, skirti ligoms diagnozuoti, ilgaamžiškumo tyrimai padeda proaktyviai rūpintis sveikata – anksti pastebėti rizikos veiksnius, koreguoti gyvenimo būdą ir optimizuoti organizmo veiklą. 

Reklama

„Ilgaamžiškumo tyrimas – tai kraujo tyrimas, kurio metu analizuojami pagrindiniai biožymenys, siekiant įvertinti, kaip sensta kūnas. Pagrindinis tikslas – optimali sveikata ir ilgesnis aktyvus gyvenimas. Šis požiūris skiriasi nuo tradicinių tyrimų, kurie daugiausia skirti jau esamų ligų diagnostikai“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė.

Su senėjimo procesais susiję tyrimai leidžia aptikti ankstyvus medžiagų apykaitos sutrikimus, oksidacinio streso ar ląstelių senėjimo požymius. Ši informacija suteikia galimybę spręsti galimas problemas dar prieš joms tampant rimtomis.

„Šių tyrimų tikslas – ne ligų gydymas, o proaktyvus požiūris į sveikatą. Senėjimo biožymenys atskleidžia kūno vidinius procesus ir padeda ilgiau išlikti sveikiems bei energingiems. Mokslininkai vis dažniau žiūri į kraujo biožymenis kaip į galimus ilgaamžiškumo rodiklius, o naujausi tyrimai rodo, kad tam tikri kraujo žymenys gali suteikti užuominų apie tai, kas greičiausiai sulauks 100 metų, o kas – ne“, – pabrėžia gydytoja.

Kuo svarbūs ilgaamžiškumo tyrimai? 

Su senėjimo procesais susiję tyrimai leidžia aptikti ankstyvus medžiagų apykaitos sutrikimus, oksidacinio streso ar ląstelių senėjimo požymius. Ši informacija padeda spręsti problemas dar prieš joms tampant rimtomis.

Bendrieji kraujo rodikliai atskleidžia imuninės sistemos aktyvumą, deguonies pasiskirstymą audiniuose ir galimą lėtinį uždegimą. Ne mažiau svarbi ir hormonų bei vitaminų pusiausvyra – jie veikia energiją, nuotaiką, nervų sistemą ir imunitetą. Ilgaamžiškumo formulė iš „mėlynųjų zonų“

Tuo tarpu kepenų, inkstų ir skydliaukės funkcijų įvertinimas leidžia laiku pastebėti sutrikimus, galinčius paveikti medžiagų apykaitą ir bendrą savijautą. Vitaminų (D, B12) ir mineralų (magnio, cinko) kiekiai svarbūs imunitetui, energijai ir ląstelių apsaugai, o hormonų balansas daro įtaką raumenų būklei ir medžiagų apykaitai.

Reklama

„Tokie tyrimai suteikia išsamią informaciją apie organizmo būklę ir padeda kryptingai rūpintis sveikata, kad gyvenimas būtų ne tik ilgesnis, bet ir kokybiškesnis“, – teigia E. Marciuškienė.

Gliukozės ir HbA1c (hemoglobino A1c) rodikliai parodo diabeto riziką, lipidų tyrimai – širdies sveikatą, o uždegimo žymenys, tokie kaip CRB ar IL-6, leidžia įvertinti lėtinį uždegimą, spartinantį senėjimą.

Kepenų ir inkstų rodikliai atspindi organizmo detoksikacijos bei filtravimo funkcijas ir gali įspėti apie lėtines ligas dar prieš pasireiškiant simptomams. Šie duomenys padeda laiku pakoreguoti mitybą, fizinį aktyvumą ir kitus įpročius, kad senėjimas būtų lėtesnis, o sveikatos trukmė – ilgesnė. Nori gyventi ilgiau? Šie gyvenimo būdo pokyčiai gali pakeisti tavo likimą

Informacijos suteikia moksliniai tyrimai 

Švedijos AMORIS kohortos tyrime, kuriame daugiau nei 44 tūkst. žmonių buvo stebimi iki 35 metų, nustatyta, kad tam tikri kraujo biožymenys gali prognozuoti ilgaamžiškumą gerokai anksčiau, nei žmogus sulaukia senatvės.

„Lyginant šimtamečių ir anksčiau mirusių žmonių kraujo tyrimų rezultatus, paaiškėjo aiškūs skirtumai jų sveikatos rodikliuose“, – sako „Antėja“ gydytoja.

Tyrimo duomenimis, ilgiau gyvenę žmonės paprastai turėjo didesnį bendro cholesterolio ir geležies kiekį, mažesnį HbA1c, rodantį geresnę gliukozės kontrolę, taip pat mažesnį kreatinino, šlapimo rūgšties ir kepenų fermentų kiekį. Tai siejama su mažesniu uždegimu ir efektyvesne medžiagų apykaita. Ilgaamžiškumo paslaptis

„Šie rezultatai patvirtina, kad ilgaamžiškumą lemia ne tik genetika, bet ir gyvenimo būdas, apimantis mitybą, medžiagų apykaitos sveikatą ir uždegimo kontrolę“, – dėsto E. Marciuškienė.

Prasti tyrimų rezultatai – ne nuosprendis 

Vis dėlto gydytoja pabrėžia, kad nė vienas tyrimas negali tiksliai nustatyti gyvenimo trukmės, nes ją lemia daugybė veiksnių – genetika, gyvenimo būdas ir bendra sveikatos būklė. Kraujo rodikliai suteikia įžvalgų apie organizmo procesus, o optimizuojant šiuos žymenis galima pagerinti sveikatos trukmę – daugiau metų praleisti geros savijautos be lėtinių ligų. Tvaraus gyvenimo siekiamybė

„Ilgaamžiškumas nėra tik skaičiai. Vienas kraujo tyrimo rezultatas nereiškia, kad esame pasmerkti ankstyvai mirčiai ar garantuotai gyvensime iki 100 metų. Biožymenis geriau vertinti kaip bendros sveikatos rodiklius, suteikiančius galimybę keisti gyvenimo būdą ir gyventi ilgiau bei sveikiau“, – pabrėžia gydytoja.

Pasak „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytojos, ilgaamžiškumo tyrimai leidžia anksti nustatyti rizikos veiksnius ir suteikia laiko imtis veiksmų. Pašalinus trūkumus bei rizikas galima atitolinti su amžiumi susijusių ligų atsiradimą. Gyvenimo būdo pokyčiai – priešuždegiminė mityba, pakankamas judėjimas ir vitaminas D3 – gali sulėtinti arba net dalinai atkurti senėjimo procesus.