Ekspertai
Kodėl atostogos ne visada suveikia?
Rita Šimkutė, „Lietuvos draudimo“ personalo departamento direktorė
Reklama
Šiandien retas darbdavys nesutiktų su požiūriu, kad atostogos – ne privilegija, o būtina sąlyga gerai darbuotojų fizinei ir psichologinei savijautai bei ilgalaikiam darbo efektyvumui. Tarptautiniai tyrimai patvirtina šio ryšio svarbą. Pavyzdžiui, Amerikos Tarptautinio darbuotojų išmokų plano fondo duomenimis, darbuotojai, kurie išeina atostogų, būna net 40 proc. produktyvesni ir mažiau pavargę, palyginti su tais, kurie neatostogauja. Tačiau vis dar kyla esminis klausimas: kokia atostogų trukmė ir jų periodiškumas labiau padeda atgauti jėgas.
Trumpų atostogų efektas: poilsis ar tik jo iliuzija
Vis dažniau akcentuojama, kad trumpi poilsio periodai, kai ilsimasi vieną ar dvi dienas, padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą, ypač įtemptais laikotarpiais. JAV atliktas tyrimas atskleidžia, kad 55 proc. darbuotojų norėtų naudotis vienos dienos atostogomis be kaltės jausmo – būtent tam, kad sumažintų įtampą. Vis dažniau poilsis suprantamas kaip periodiškas kelių dienų atsitraukimas nuo darbų, o ne viena ilga kartą per metus vykstanti poilsio sesija.
Panaši tendencija ryški ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, praėjusių metų gruodžio mėnesį net 27 proc. visų darbuotojų buvo pasirinkę vienos dienos atostogas – dažniausiai derindami jas su šventėmis ir savaitgaliais.
Trumpų atokvėpio dienų praktika taikoma ir vasaros metu: birželį ir rugpjūtį po vieną dieną ilsėjosi, atitinkamai, 18 proc. ir 19 proc. bendrovės darbuotojų. Šie duomenys rodo, kad darbuotojai aktyviai išnaudoja lankstesnes poilsio formas, pavyzdžiui, ilguosius savaitgalius, o vienos dienos atostogos jau yra tapusios natūralia darbo ritmo dalimi.
Visgi vienos dienos atostogos-laisvadieniai turi ir savų trūkumų. Pasak psichologų, tokios atostogos tinka greitam atsitraukimui ir kasdienio streso mažinimui, tačiau retai padeda pasiekti gilesnį emocinį ar fizinį atsistatymą.
Jei poilsis nuolat trunka tik dieną, ilgainiui tai gali lemti paviršutinišką atsipalaidavimą, kuris nekompensuoja ilgalaikės įtampos ir neišsprendžia gilesnių įtampos priežasčių. Norint, kad nervų sistema iš tiesų atsigautų, rekomenduojama ilsėtis bent 2–3 dienas be pertraukos.
Tikras poilsis trunka ilgiau
Trumpi poilsio momentai padeda palaikyti kasdienę gerą savijautą, tačiau gilesniam emociniam atsistatymui būtinas ilgesnis poilsio periodas. Moksliniai tyrimai rodo, kad ideali atostogų trukmė, leidžianti pasiekti didžiausią atsipalaidavimą ir gerovės jausmą, yra maždaug 8 dienos – būtent tada pradedama jaustis atitrūkus nuo rutinos. Kokybiškas poilsis per atostogas
Gana dažna nusistovėjusi praktika Lietuvoje – kartą metuose darbuotojai nepertraukiamai atostogauja dvi savaites, o kitas atostogų dienas derina pagal individualius poreikius, ir tai atitinka psichologų rekomenduojamą optimalų giluminio poilsio laikotarpį. Toks modelis padeda sumažinti perdegimo riziką, stiprina atsparumą stresui ir leidžia sugrįžti į darbus su realiai atstatytu vidiniu rezervuaru.
Be to, tyrimai rodo, kad po ilgesnių atostogų pagerėja miego kokybė, širdies ritmas bei bendra savijauta. Tai patvirtina, kad ilgesnis, tačiau ne per ilgas atotrūkis nuo darbo aplinkos leidžia organizmui visiškai atsigauti ir atstatyti savo resursus.
Svarbu pabrėžti, kad ne tik trukmė, bet ir poilsio kokybė turi įtakos atostogų efektyvumui. Net ir idealios trukmės atostogos nebus efektyvios, jei darbuotojas negali psichologiškai atsiriboti nuo darbo ar mintyse nuolat sprendžia darbo problemas, taigi, iš esmės toliau dirba. Gebėjimas atsitraukti nuo darbinių rūpesčių ir nesinervinti dėl iššūkių darbe yra esminis veiksnys, turintis įtakos, ar į darbus grįšime gerai pailsėję ir ar būsime atsinaujinę ir energingi. Kaip sukarščiavus atskirti, koks tai virusas?
2025 m. žurnale „Applied Psychology“ publikuota analizė, apibendrinusi 32 tyrimų duomenis, atskleidė, kad atostogų teigiamas poveikis darbuotojų gerovei yra didelis ir išlieka ilgiau, nei manyta anksčiau – kai kuriais atvejais net iki 43 dienų. Tai tik dar kartą įrodo, kad ilgos trukmės atostogos ne tik atstato gerą psichologinę ir fizinę savijautą, bet ir sukuria ilgalaikį efektą.
Optimalus atostogų modelis
Tad kyla natūralus klausimas – kokia optimalių atostogų ir poilsio formulė, kas labiausiai pasiteisina? Įvairų bendrovių praktikos rodo – geriausias poilsio modelis yra derinti trumpus poilsio ir ilgesnius atostogų periodus. Trumpi 1–2 dienų sustojimai padeda išvengti perdegimo kasdienybėje. Ilgesnės atostogos reikalingos, kad organizmas galėtų visiškai emociškai ir fiziškai atsigauti. Lietuvių jaukinamas atostogų būstas – kaip jį įrengti, kad uždirbtų pinigus
Pavyzdžiui, mūsų bendrovės duomenimis, 38 proc. darbuotojų per metus atostogauja šešis ar daugiau kartų. Pastebima ir aiški sezoniškumo tendencija. Vasarą dažniausiai pasirenkamos ilgesnės atostogos – liepą jas renkasi net 31 proc. darbuotojų. Tuo metu gruodį, kai šventės leidžia sukurti ilgesnius savaitgalius, populiarios tampa trumpos pertraukos. Kovas išsiskiria kaip tas mėnuo, kai atostogų fiksuojama mažiausiai – darbuotojai grįžta į darbinį ritmą ir poilsį atideda vėlesniam laikui. Kasmetinės atostogos
Atostogas verta planuoti strategiškai – ne kaip pavienius išėjimus, bet kaip sąmoningai paskirstytą atsitraukimo nuo darbų ritmą. Atsižvelgiant į darbinius krūvius, sezoninius intensyvumo darbe pikus ir individualius poreikius, galima išlaikyti nuoseklų balansą tarp darbo ir poilsio. Geriausias poilsis – tas, po kurio jaučiamės atsigavę ir žinome, kur slypi mūsų energijos šaltinis.
