Dešimtmetį trukusioje byloje iškankintai bankrutavusiai „flyLAL“ nebus atlyginta patirta žala

Antikonkurenciniai „airBaltic“ ir Rygos oro uosto veiksmai Lietuvos apeliaciniam teismui neužkliuvo – „flyLAL“ nebus atlyginta patirta žala

Reklama

Kovo 16 d. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo iš dalies buvo tenkintas bankrutavusios oro linijų bendrovės „flyLAL“ ieškinys dėl žalos, kilusios iš neteisėtų nacionalinių Latvijos oro linijų „airBaltic“ ir Tarptautinio Rygos oro uosto veiksmų.

Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad nagrinės tik dalį „flyLAL“ ieškinio, ir apskritai nevertino, ar atsakovai buvo sudarę draudžiamą susitarimą išstumti „flyLAL“ iš skrydžių maršrutų rinkų. Neišnagrinėjus „airBaltic“ ir Tarptautinio Rygos oro uosto bendrų veiksmų, teismas konstatavo, kad vien „airBaltic“ veiksmai, juos vertinant atsietai, Vilniaus tarptautiniame oro uoste negali būti pripažinti neteisėtais ir „flyLAL“ ieškinį atmetė.

Beveik 12 metų trukusiame bylos nagrinėjime „flyLAL“ pasiekė tris dideles pergales. Pirmiausia Vilniaus apygardos teisme pavyko įrodyti tiek antikonkurencinius Latvijos įmonių veiksmus, tiek patirtą žalą. Taip pat „flyLAL“ poziciją du kartus palaikė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, teikęs prejudicinius sprendimus. Todėl turime pripažinti, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas kelia susirūpinimą.

2017 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos teismas „flyLAL“ naudai iš „airBaltic“ buvo priteisęs daugiau kaip 16 mln. Eur teismo eksperto apskaičiuotos žalos ir procesines palūkas. Rygos oro uostas atleistas nuo atsakomybės. Tačiau teismas konstatavo, kad abi Latvijos įmonės pažeidė konkurencijos teisę, sudariusios nuolaidų susitarimą, kuris leido „airBaltic“ piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi taikant „grobuoniškas“ kainas. Tokia antikonkurencinė strategija išstūmė „flyLAL“ iš dalies skrydžių rinkų.

Latvijos įmonės bandė savo neteisėtus veiksmus slėpti po „flyLAL“ bankroto faktu. Tai, kad įmonė yra nutraukusi veiklą, niekaip nepaneigia neteisėtų kitų įmonių veiksmų, dėl kurių buvo patirta žala. „flyLAL“ iki pat bankroto dėjo pastangas išlikti konkurencingas ir tęsti veiklą – nuo 5 skraidančių lėktuvų 2005 m. „flyLAL“ lėktuvų parkas padidėjo iki 16 lėktuvų 2008 m., nuo 2006 m. iki bankroto bylos iškėlimo visiems savo kreditoriams atliko mokėjimų net už 843,7 mln. Lt (244,3 mln. EUR), keleivių skaičius 2004 m. buvęs 442 tūkst. išaugo iki 700 tūkst. 2008 m., kaip nuo privatizacijos augo ir skrydžių maršrutų skaičius. Tačiau viso bylos nagrinėjimo metu mums teko išklausyti „airBaltic“ ir Rygos oro uosto pamokas, kaip turėjo būti vykdoma komercinė veikla aviacijos srityje, nors iš viešai prieinamų šaltinių matome, kad per 2018 metų pirmąjį ketvirtį pati „aiBaltic“ patyrė 15 mln. eurų nuostolių, o per pirmąjį 2019 metų ketvirtį patiriami nuostoliai beveik dvigubėjo ir siekė 26 mln. eurų.

Lietuvoje nėra daug žalos bylų dėl konkurencijos teisės pažeidimų. Nors Europos Sąjungos teisė skatina įmones bylinėtis ir išsireikalauti žalos atlyginimo iš kitų rinkos dalyvių, kurie nesilaiko konkurencijos taisyklių, „flyLAL“ pavyzdys rodo, kad procesiškai tai yra sudėtinga. Ilgas bylinėjimosi procesas, ribotos galimybės išsireikalauti įrodymus iš pažeidėjų, didelės pažeidėjų galimybės vilkinti procesą, sudėtingi ekonominiai įrodymai reikalauja didelės kantrybės ir resursų.

Per visą ilgą bylinėjimąsi bankrutavusi įmonė „flyLAL“ yra palikta viena kovoti su finansinę galią įrodžiusiomis Latvijos įmonėmis už visus kreditorius, tarp kurių valstybės institucijos ir darbuotojai. Latvijos įmones palaiko tiek jų politikai, tiek nacionaliniai teismai.

Primintina, kad 2014 m. Latvijos Aukščiausiasis Teismas atsisakė pripažinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neleido areštuoti Latvijoje esančio „airBaltic“ ir Rygos oro uosto turto. Latvijos Aukščiausiojo Teismo neįtikino, net Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimas, kad tokia Lietuvos teismo nutartis turi būti pripažinta ir vykdytina Latvijoje. Tai papildomai rodo atsakovų galią.

Nors ir nesulaukėme Lietuvos apeliacinio teismo palaikymo, tikime „flyLAL“ pozicija, analizuojame teismo motyvus ir spręsime dėl kasacijos teikimo.

2008 m. „flyLAL“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl „airBaltic“ ir Rygos tarptautinio oro uosto piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir „grobuoniškų“ kainų taikymo skrydžiuose iš Vilniaus tarptautinio oro uosto.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimu „flyLAL“ naudai iš „airBaltic“ buvo priteista 16,121 mln. Eur bei procesinės palūkanos, o Rygos oro uostas buvo atleistas nuo atsakomybės už padarytą konkurencijos teisės pažeidimą. Procesinės palūkanos šių metų kovo 1 dienai siekė 11 069 228,98 mln. Eur.

2018 m. viduryje ES Teisingumo Teismas patvirtino, kad Latvijos oro linijų „airBaltic“ ir Rygos oro uosto susitartos ir taikytos kainodaros žala 2009 m. veiklą sustabdžiusiai „flyLAL“ buvo padaryta Lietuvoje ir sprendimus dėl jos turi priimti Lietuvos teismai.

2014 m. pabaigoje ES Teisingumo Teismas pripažino, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti pripažinta ir leista vykdyti Latvijoje.