Paskelbta
10 mėnesių prieš-
Inga Zvaigzne, „Accenture“ darbo aplinkos ir nekilnojamojo turto vadovė Baltijos šalyse
Kalbant apie neuroįvairovę darbe, neretai tenka susidurti su santūriu ar net neigiamu požiūriu, esą verslas – ne globos įstaiga, o darbdavys neturi tenkinti visų specifinių darbuotojų reikalavimų. Toks požiūris yra trumparegiškas.
Visų pirma, stiprybė yra įvairovėje – kuo daugiau skirtingų požiūrių, tuo verslas gyvybingesnis. Antra, neuroįvairovės pripažinimas nereiškia užgaidų ar reikalavimų tenkinimo, bet greičiau – kliūčių, trukdančių žmogui pilnai panaudoti savo gebėjimus, pašalinimą, taip suteikiant jam galimybę realizuoti visą savo potencialą.
Darbuotojai tikisi psichologiškai saugios aplinkos, kurioje kiekvienas galėtų sėkmingai ir efektyviai atlikti savo darbo pareigas, jaustis patogiai ir turėti galimybę išsakyti savo nuomonę bei atskleisti svarbią informaciją apie savo ar savo artimųjų sveikatą.
„Accenture“ atliktas tarptautinis tyrimas parodė nerimą keliančius skaičius – 76 % ekonomiškai aktyvių gyventojų, turinčių funkcinių sutrikimų ar negalią, darbo vietoje iki galo neatskleidžia informacijos apie savo sveikatos būklę. Priežastys yra kelios: baimė dėl aplinkinių reakcijos bei prielaida, kad tai gali apriboti ar atitolinti jų karjeros augimo galimybes. Be to, žmonės dažnai nenori į save atkreipti per daug dėmesio, apkrauti darbdavį ar sukelti gailestį. Atvirumas mažėja, kai žmogus užima vadovaujančias pareigas.
Tiesa, nors šie skaičiai atspindi vidutinį rodiklį keliose šalyse, tačiau mūsų patirtis rodo, kad Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvą, šios tendencijos yra panašios.
Neuroįvairovė apima autizmo spektro sutrikimus, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą, specifinius mokymosi sutrikimus, pavyzdžiui, disleksiją ir kitus. Daugiausia dėl ribotų diagnostikos galimybių, statistiniai duomenys, kiek pasaulyje yra žmonių, turinčių įvairių funkcinių sutrikimų ar negalią, skiriasi. Nepaisant to, galima teigti, kad tai yra reikšminga visuomenės dalis – gali siekti net 15–20 % visų gyventojų.
Neurotipinio žmogaus smegenys veikia panašiai kaip ir daugumos jo bendraamžių, tačiau tokiam žmogui būdingi unikalūs pažinimo ir suvokimo gebėjimai, kurie dažnai pasireiškia ypatingu jautrumu tam tikriems dirgikliams.
Neurotipiniai žmonės dažnai demonstruoja kitokį mąstymo būdą ir problemų sprendimo metodus, kurie gali lemti novatoriškus ir kūrybingus sprendimus. Tokie asmenys gali išsiskirti puikiais gebėjimais tam tikrose srityse, pavyzdžiui, matematikoje ar mene. Be to, jie dažnai patiria ir suvokia pasaulį labai skirtingai, o tai gali praturtinti mūsų bendrą supratimą apie žmogaus patirtį.
Darbo aplinkoje neuroįvairovės palaikymas apima kelias sritis, kurios formuoja įtraukią darbo aplinką. Pirmiausia, tai grindžiama įmonės vertybėmis, personalo valdymo praktika ir bendra darbo aplinka.
Šiandien įmonės gali pritaikyti ir įrengti biurus taip, kad žmonės, kurie skirtingai suvokia išorinius dirgiklius, darbo aplinkoje kasdien jaustųsi netrukdomi. Tai apima pagalbinių priemonių naudojimą, kurios leistų kiekvienam netrukdomai dirbti, taip pat individualių darbo vietų sukūrimą. Pavyzdžiui, bendrose patalpose svarbu vengti per daug stimuliuojančių ar niūrių spalvų, pirmenybę teikti ramesniems atspalviams.
Neapsieinama ir be tylos kambarių ar ramybės zonų įrengimo. Organizuojant renginius, pavyzdžiui, Kalėdų vakarėlį, svarbu atsiminti, kad ne visi žmonės mėgsta garsią muziką ar būti minioje. Be renginio veiklų, reikia galvoti ir apie ramybės zonų ar erdvių darbuotojams, kurie nori dalyvauti renginyje, bet nenori būti triukšmingoje aplinkoje, sukūrimą.
Negalima pamiršti komunikacijos vaidmens ir svarbos, kad darbuotojų tarpusavio bendravimas vyktų pagarbiai ir empatiškai. Kartais, norint padėti žmogui, tereikia visai nedaug, pavyzdžiui, disleksijos atveju darbuotojui rašant el. laiškus gali būti naudinga rašybos tikrinimo priemonė.
Svarbią reikšmę turi paramos grupės, kurios suteikia didelę pridėtinę vertę ne tik jų nariams, bet ir visai įmonei. „Accenture“ neuroįvairovės grupė yra labai aktyvi. Jos nariai dalijasi patirtimi, teikia pasiūlymus vadovams, taip pat įgyvendina edukacinius renginius. Stebėjimai rodo, kad darbuotojai, būdami šioje grupėje, tampa atviresni ir laisviau dalijasi informacija apie savo ar savo artimųjų sveikatos būklę. Įmonėms naudinga periodiškai organizuoti edukacinius renginius, kad darbuotojai giliau suprastų šią temą.
Galima pasidžiaugti, kad įtraukties srityje matome teigiamus pokyčius – visuomenės supratimas auga, tampame labiau įsitraukę, t. y. yra pajėgiame priimti kitaip funkcionuojančius žmones. Tiesa, dar reikia nemažai nuveikti stereotipų ir egzistuojančių stigmų naikinimo klausimais.
Įmonėms svarbu aktyviai dalintis patirtimi ir žiniomis tam, kad galėtų vienos iš kitų perimti gerąsias praktikas. Darbo aplinkoje augant atvirumui ir informuotumui, atsiras daugiau galimybių įgyvendinti prasmingus renginius, projektus ir iniciatyvas.
Siūlydami pagrindines priemones ir tuo pačiu pašalindami pernelyg didelius stimulus, mes padedame neuroįvairiems žmonėms būti ekonomiškai ir socialiai aktyviais visuomenės nariais.
Mūsų, kaip visuomenės, interesas yra, kad kuo daugiau žmonių būtų ekonomiškai ir socialiai aktyvūs, kad kiekvienas žmogus sukurtų kuo didesnę pridėtinę vertę. Tiesa, šie pokyčiai neįmanomi be žmonių atvirumo ir įsitraukimo. Pradėjome judėti teisinga kryptimi, bet dar daug reikia nuveikti, kad kiekvienas galėtų realizuoti save darbe, o verslai jaustų teigiamą įvairovės poveikį.
„Accenture” vadovu Baltijos šalyse tapo Ivo Almanis
Dirbtinis intelektas tampa autonomiškas: keturios technologijų tendencijos, keičiančios visuomenę
88% vartotojų pasitiki dirbtinio intelekto rekomendacijomis, rinkdamiesi šventinius pirkinius
5 tendencijos 2025-iesiems: žmonės ieško pusiausvyros tarp technologijų ir realybės, vis labiau vertina autentiškumą
„Accenture“ kviečia registruotis į nemokamus IT mokymus ir praktiką
Dirbtinis intelektas padeda įvertinti patiekiamo alaus kokybę
Žalieji finansai, verslo transformavimas ir tvari komunikacija: kas svarbu tvariam verslui?
Naujas pretendentas į startuolių sostinę? Iš Kauno – didelės ambicijos vystyti pažangią startuolių ekosistemą
Kaune – išmanių miestų sprendimams skirtas hakatonas
Pastaraisiais metais analitikos įrankių rinka smarkiai pasikeitė. Po to, kai „Google“ pakeitė „Universal Analytics“ į sudėtingesnį „Google Analytics 4“ (GA4),...
Kodėl svetainės greitis svarbus SEO ir verslui? Šiuolaikiniame pasaulyje, kai dauguma mūsų ieško informacijos ir vartoja turinį per išmaniuosius telefonus,...
Svetainės srautas – apibrėžimas Terminas „svetainės srautas“ reiškia lankytojų skaičių, apsilankantį svetainėje, ir jų atliekamą veiklą per šį apsilankymą. Jis...
Kodėl tamsusis režimas neišnyksta ir kas skatina jo populiarumą Pradėkime nuo to, kodėl tamsusis režimas yra daugiau nei tik laikina...
Lietuvos gyventojai savo vaikui ar kitam mokyklą baigiančiam giminaičiui rekomenduotų pasirinkti informacinių technologijų (65 proc.), medicinos (41 proc.) arba inžinerijos...
Įsibėgėjusi vasara daugeliui dirbančių tėvų Lietuvoje – tikras galvosūkis: kaip pasirūpinti vaikais, kai mokyklos atostogauja, o darželiai užveria duris? Specialistai...
Šių metų sausio-gegužės mėnesiais dyzelino pardavimai Lietuvoje sumažėjo beveik penktadaliu – tai beveik triskart daugiau, nei buvo prognozavusi Finansų ministerija....
Atostogų sezonu vis daugiau vairuotojų leidžiasi į kelią, o automobilius dažnai palieka neįprastose vietose. Naujasis „If“ tyrimas parodė, kad dauguma...
Hibridinis darbo modelis smarkiai pakeitė tai, kaip dirbame moderniuose biuruose. Dėl juose kintančių darbuotojų srautų dingsta poreikis turėti nuolatines sėdimas...
Henry G. Uriko, „Figure Baltic Advisory“ žmonių analizės, vertinimo ir vadovų ugdymo specialistas. Vasara jau čia, o kartu su ja...