Įdomu, kaip dažnai technologijų istorijoje lemtingiausi dalykai nutinka ne dėl kruopščiai sudėlioto plano, o dėl paprasčiausio atsitiktinumo. Arba – dėl neatsitiktinės žmonių tinginystės. Ir „YouTube“ čia yra turbūt vienas iš ryškiausių pavyzdžių.

Reklama

Nes kai 2005-aisiais trys kompanijos „PayPal“ buvę darbuotojai paleido šį projektą, jie juk nesiruošė kurti pasaulinio video standarto. Jie norėjo sukurti vietą, kur būtų galima lengvai pasidalinti vakarėlio video. Taip, vakarėlio. Tokio, kuriame kažkas galbūt šoko ant stalo ar darė kažką, ko kitą rytą gal ir gailėjosi. Bet juk video nėra blogas dalykas, jei galima jį lengvai išsiųsti draugams.

Ir būtent šis „lengvai“ padarė „YouTube“ tuo, kuo ji tapo.

Kodėl iš viso reikėjo tokios platformos?

Nors šiandien atrodo, kad video internete egzistuoja nuo amžių, 2000-ųjų pradžioje tai buvo komplikuota. Siųsti video el. paštu? Pamirškite. Įkelti į asmeninį puslapį? Teoriškai įmanoma, praktiškai – vargas. Tuo metu interneto greitis dažnai buvo toks, kad filmukas, kuriame katė šoka ant pianino, kraudavosi ilgiau nei pati scena.

O tada, beveik nepastebimai, atsirado „YouTube“. Naršyklėje. Be jokių Playerių, be Flash atnaujinimų, be ilgų instrukcijų. Įkeli video – ir viskas. Būtų galima pasakyti „to pakako“, ir iš dalies tai būtų tiesa. Bet čia tik pradžia.

Įdomu tai, kad pirmoji platformos versija net nebuvo video portalas – ji turėjo būti pažinčių svetainė su video profilių idėja. Na, tokia „Tinder“ senelė. Tačiau greitai tapo aišku, kad niekas nenori kelti savo įskaitytų pasimatymo įspūdžių. Visi nori kelti šuniukus. Ir koncertų įrašus. Ir keistus interneto klipus, kuriuos šiandien vadintume memais.

Ir taip „YouTube“ persikrikštijo iš video pažinčių į video visiems.

Interneto chaosas, kuris suveikė

YouTube gimė ne Silicio slėnio laboratorijoje, o realiame pasaulyje

Kaip dažnai nutinka, žmonės rado naudojimo būdų, apie kuriuos kūrėjai nemąstė. Taip „YouTube“ tapo tokia vieta, kur visi mokėjosi gitaros akordų, žiūrėjo, kaip kažkas sulanksto lėktuvėlį, ir aiškinosi, ar tikrai Michael Jackson dar gyvas (taip, taip, tokie video buvo).

Reklama

Bet svarbiausia – tai veikė naršyklėje. Be jokių specialių kodekų. Flash technologija, kuri tuo metu buvo tiesiog animacijų žaisliukas, netikėtai tapo globaliu video perdavimo standartu. Kodėl? Nes alternatyvų nebuvo. „QuickTime“ buvo kaprizingas, „Windows Media Player“ – sunkus, o HTML5 dar neegzistavo.

„YouTube“ tiesiog įmetė video į Flash dėžutę ir paleido.

Kartais atrodo, kad visas interneto proveržis įvyko dėl to, jog kažkam buvo tingų ieškoti geresnio sprendimo.

Kaip „YouTube“ pakeitė medijų taisykles

2006 m., kai „Google“ už 1,65 mlrd. dolerių nusipirko „YouTube“, televizijos industrija patyliukais juokėsi. Esą kokia čia vertė – platforma, kurioje žmonės kelia purvinus 240p kokybės klipus? Bet būtent tie klipai pakeitė visą medijų ekonomiką.

Pirmą kartą istorijoje žmogus galėjo įkelti video ir tikėtis realios auditorijos. Ne per viešąjį transliuotoją, ne per kabelinius kanalus, o tiesiog tiesiogiai.

Čia atsirado tas legendinis „Subscribe“, kuris šiandien skamba lyg kvietimas į sektą, bet tuo metu buvo revoliucija – individualūs kūrėjai ėmė rinkti savo mini bendruomenes. Iškilo ištisos „namų studijų“ žvaigždės, kurioms reikėjo tik:

• mikrafono (kartais labai prasto),
• lemputės iš IKEA,
• ir noro kalbėti apie bet ką: nuo žaidimų iki politinių komentarų.

Ir, keista, bet žiūrovams patiko. Kaip išjungti reklamas „YouTube“

Kodėl būtent YouTube tapo video standartu?

1. Nes veikė visur. Tiesiog visur.

Kai kitos platformos kūrė premium grotuvus, „YouTube“ žaidė kitu žaidimu: siekė veikti visur, kur tik yra ekranas. Telefone, planšetėje, išmaniajame televizoriuje, senutėje naršyklėje – ten net senelis su Windows XP galėjo žiūrėti video.

Ir tai buvo labai svarbu. Ne Vakarų pasaulio vartotojams, bet visiems, kurie jungėsi iš lėto ryšio, silpnesnių įrenginių, interneto kavinių. „YouTube“ nekėlė kriterijų – ji priėmė bet ką.

2. Nes niekas neturėjo geresnio sprendimo

Konkurentai bandė. „Vimeo“ – puikus estetams, bet per lėtas masėms. „DailyMotion“ – ambicingas, bet šiek tiek chaotiškas. Socialiniai tinklai (Facebook, Myspace) bandė kurti savo video grotuvus, bet jie buvo tarpusavyje nesuderinami.

Ir, taip, „YouTube“ turėjo problemų. Autorių teisės degė kaip Advento žvakė – kiekvieną savaitę naujas konfliktas, naujas ieškinys. Tačiau platforma sugebėjo įvesti „Content ID“ – sistemą, kuri šiandien yra tarsi didžiulis skaitmeninis sargas. Be jos video internetas būtų laukiniai vakarai.

Ši sistema, beje, sukūrė precedentą, kurie šiandien kopijuoja visi.

3. Nes „Google“ transformavo YouTube į paieškos milžiną

Tai turbūt svarbiausias veiksnys. Google padarė tai, ką moka geriausiai: indeksavo. Staiga „YouTube“ video tapo ne tik pramoga, bet ir žiniomis. Paaiškėjimas, receptas, pamoka, dokumentika – viskas tapo paieškos klausimu. Šiandien yra žmonių, kurie vietoje Google paieškos eina į YouTube ir surenka:
„how to fix washing machine knocking sound“.

Ir gauni, taip, tą vieną vaizdo įrašą, kurį filmavo kažkas tamsiame garaže. Bet jis vis tiek padeda.

Kai platforma tampa būtina kasdieniams veiksmams, ji laimi ne dėl grožio, o dėl funkcijos.

Kai video tapo pasaulio kalba

YouTube išmoko mus žiūrėti taip, kaip Netflix išmoko mus „binginti“

Ar pastebėjote, kaip pasikeitė mūsų žiūrėjimo įpročiai? Anksčiau sekdami kokį nors ekspertą turėjome skaityti jų knygas ar žurnalus. Dabar tiesiog spaudžiame „Play“.

Tas keistas, kartais neprofesionaliai suredaguotas, bet labai žmogiškas turinys pakeitė ne tik medijas, bet ir švietimą. Muzikos pamokos, istorijos paskaitos, finansų patarimai – visa tai persikėlė į „YouTube“. Vienas mokytojas iš Indijos šiandien gali išmokyti milijonus žmonių pasaulyje spręsti matematikos uždavinius. Ir tai nėra perdėjimas. Tai realybė.

„YouTube“ suformavo ištisą profesiją

Kas galėjo pagalvoti, kad žodis „YouTuberis“ taps karjeros aprašymu? Kad jaunimo apklausose ši profesija lenks astronautus ir gydytojus? Skamba absurdiškai, bet jei pagalvosime, ši platforma suteikė kūrėjams tai, ko kiti medijos kanalai neduodavo: laisvę. Dirbtinis intelektas video kūrime

Nereikia prodiuserių, nereikia biudžeto, nereikia leidimo. Tiesiog įkelk video ir žiūrėk, kas bus.

Ir čia slypi pavojus. Nes kai algoritmas tampa redaktoriumi, jis lemia ne tik tai, ką žiūrime, bet ir tai, kaip mąstome. Bet apie tai – kitą kartą. Gal kada nors.

YouTube šiandien: galios centras, kurio niekas neplanavo

Plataforma, kuri suvalgė televiziją

Turbūt nėra kito žiniasklaidos projekto, kuris taip aiškiai būtų išstūmęs tradicinius kanalus. Netgi Netflix, būdamas milžinas, vis dar neatstoja „YouTube“ masto. Platforma turi daugiau nei 2 mlrd. prisijungusių vartotojų per mėnesį, o tikroji auditorija – dar didesnė.

Ir, tiesą sakant, šiandien net patys televizijos kanalai įkelia savo turinį į „YouTube“. Nes kitaip jie rizikuoja tapti nematomi. Tai paradoksas: platforma, kuri gimė kaip vieta keistiems namų video, šiandien tarnauja kaip pasaulinė archyvinė biblioteka ir transliuotojas. Video

Ar „YouTube“ šiandien sustabdytų savo pačios sėkmę?

Štai čia atsiranda subtilus ironijos momentas. „YouTube“ klestėjo, nes buvo atvira. Nes nebuvo tobula. Nes priėmė chaosą. Dabar, kai ji – pasaulinė milžinė, tampa vis labiau kontroliuota, sugriežtinta, algoritmiškai išlyginta.

Ar tai keičia platformos prigimtį? Taip. Bet ar ji vis dar yra video pasaulio standartas? Be jokių abejonių.

Ir tai turbūt keisčiausia šios istorijos dalis: „YouTube“ nė nebandė tapti standartu. Tai pasaulis ją tokią padarė. Nes norėjo vietos, kur galima žiūrėti beveik bet ką.

Tokio internetinio garažo, kuriame galima rasti viską: nuo pamestų šeimos įrašų iki milijoninių muzikos klipų.

Ir, turbūt, jei šiandien Steve’as Chen, Chad Hurley ar Jawedas Karimas atsuktų laiką atgal, jie patys nustebtų, kaip paprasta idėja pavirto į globalų reiškinį. Tačiau jokia kita platforma taip gerai neįkūnija interneto esmės – atvirumo, chaoso, eksperimentų ir visiškai neprognozuojamų pasekmių. Video marketingas