Paskelbta
8 mėnesiai prieš-
Kiekviena papildoma sekundė, kol kraunasi internetinės parduotuvės puslapis, gali sumažinti pardavimus 7 proc. ar daugiau, rodo tarptautiniai tyrimai. Vis dėlto, daugelis įmonių dėl techninių infrastruktūros spragų vis dar praranda klientus. Pasak Aurimo Žlibino, „Telia“ verslo klientų vadovo, spartus ir stabilus svetainės veikimas šiuo metu yra vienas esminių konkurencingumo veiksnių, o debesijos sprendimai tampa pagrindiniu būdu tai pasiekti.
Remiantis platformos „Think with Google“ duomenimis, kai puslapio įkėlimo laikas padidėja nuo 2 iki 3 sekundžių, tikimybė, kad vartotojas nutrauks savo sesiją, išauga apie 50 proc., palyginti su tais atvejais, kai puslapis užsikrauna per 2 sekundes.
Be to, „Google“ ir konsultacijų bendrovės „Deloitte“ atliktas tyrimas parodė, kad vos 0,1 sekundės greitesnis puslapio įkėlimo laikas gali duoti itin ryškių rezultatų e. komercijos sektoriuje – vidutiniškai 8,4 proc. konversijų augimą ir 9,2 proc. didesnę vidutinę užsakymo vertę.
„Lietuvoje elektroninės prekybos sektoriuje vyrauja didelė konkurencija. Todėl klientas, kuris turi laukti ilgiau nei kelias sekundes, pradeda ieškoti alternatyvių interneto parduotuvių. Tokia vartotojų elgsena verčia verslus galvoti apie technologinį efektyvumą taip pat rimtai, kaip apie rinkodarą ar klientų aptarnavimą“, – sako Aurimas Žlibinas.
Greitis lemia verslo reputaciją
Jo teigimu, yra trys dažniausios priežastys, lemiančios e. parduotuvių lėtumą: nepakankamas serverio našumas, netinkamai parinkta serverio lokacija bei neoptimizuotas svetainės turinys ir programinis kodas. Dažnai viskas prasideda nuo taupymo netinkamoje vietoje, pavyzdžiui, kai pasirenkamos bendros talpinimo paslaugos, kur kelios svetainės dalijasi tuo pačiu serverio resursu. Tokiu atveju net viena intensyviau veikianti svetainė gali paveikti kitų greitį. Kodėl verslai internete žlunga
Kitas dažnas veiksnys – atstumas tarp vartotojo ir serverio. Jei pirkėjas yra Vokietijoje, o svetainės serveris – Lietuvoje, kiekviena užklausa keliauja tūkstančius kilometrų. Anot A. Žlibino, ši problema ypač aktuali įmonėms, veikiančioms tarptautinėse rinkose. Tokiais atvejais padeda turinio paskirstymo tinklai (CDN, angl.Content Delivery Network), kurie leidžia duomenis perduoti iš arčiausiai esančio serverio. Tinkamai pritaikyti CDN sprendimai dažnai sutrumpina puslapio įkėlimo laiką 40–50 procentų.
„Greitis šiandien yra ne tik patogumo, bet ir reputacijos klausimas. Lėtai besikraunantis puslapis tiesiogiai veikia konversijų rodiklius, o kartu ir verslo pajamas. Debesijos (angl. cloud) technologijos leidžia išvengti šių rizikų, nes suteikia infrastruktūros lankstumą ir užtikrina, kad svetainė veiktų stabiliai net dešimtis kartų padidėjus srautui“, – aiškina A. Žlibinas.
Debesijos paslaugos suteikia įmonėms galimybę automatizuotai valdyti apkrovą ir paskirstyti resursus pagal poreikį. Tai reiškia, kad prekybininkai neprivalo iš anksto planuoti didelių investicijų į serverius ar jų priežiūrą – sistema pati prisitaiko prie augančio lankytojų skaičiaus. Toks funkcionalumas ne tik pagerina greitį, bet ir sumažina sutrikimų riziką bei duomenų praradimo tikimybę. Kaip verslui išvengti klaidų planuojant 2026 m. biudžetą?
Debesijos rinkos transformacija
Pasak „Telia“ verslo klientų vadovo, debesijos rinka auga ir sparčiai transformuojasi kartu su naujausiomis technologijomis. Šiuo metu debesijos technologijų plėtra pasiekusi rekordinį tempą – vien per 2024 m. pasaulinės įmonių išlaidos debesijos infrastruktūros paslaugoms išaugo iki 330 milijardų JAV dolerių – 60 mlrd. daugiau nei 2023 m. Rinkos analizės bendrovės „Synergy Research Group“ duomenimis, pusę šio augimo paskatino generatyvinio dirbtinio intelekto sprendimai.
„Debesijos sprendimai dažnai siejami su našumu ir saugumu, bet svarbiausia jų vertė – lankstumas. Jis leidžia verslui ne tik išvengti didelių pradinių investicijų, bet ir greitai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. E. komercijoje tai reiškia galimybę reaguoti realiu laiku: kai rinkodaros kampanija atveda naujų lankytojų, infrastruktūra iškart išsiplečia, o kai srautas sumažėja – optimizuojasi“, – pastebi Aurimas Žlibinas. „Oxylabs“ gavo 100 patentų JAV, Europos ir kitose rinkose
Jo teigimu, įmonės vis dažniau derina skirtingus debesijos modelius – vietinę infrastruktūrą ir pasaulines platformas, tokias kaip „Microsoft Azure“ ar „Amazon Web Services (AWS)“. Hibridinis modelis tampa ypač naudingas, kai svarbu suderinti vietinių duomenų centrų greitį ir patikimumą su viešosios debesijos suteikiamomis technologijomis, tarptautiniu pasiekiamumu ir lankstumu. Tokia kombinacija leidžia aptarnauti naudotojus tiek Lietuvoje, tiek kitose rinkose, o prireikus – greitai didinti resursus. Lietuvos debesija pakilo į naują lygį
„Lietuvoje veikiantys debesijos sprendimai, tokie kaip „Telia Cloud“, veikia su naujausios kartos įranga, o infrastruktūros dubliavimas mažina sutrikimų riziką. Tai papildo globalių platformų galimybes ir leidžia pasirinkti optimalų technologinį derinį pagal verslo lūkesčius: užtikrinti greitą turinio pateikimą, saugumą, lankstumą ir augimo perspektyvas“, – sako A. Žlibinas.
Toks modelis padeda įmonėms didesnį dėmesį skirti pagrindinei veiklai – turinio kūrimui, klientų patirčiai ir pardavimams – o techninę infrastruktūrą patikėti specialistams.
„Telia“ į mobilųjį tinklą investuoja 7,1 mln. eurų: plės ir modernizuos beveik 500 bazinių stočių
DI lenktynėse ES juda saugos automobiliu – įvardijo šansą Lietuvai
„Telia” už beveik 10 mln. eurų įsigijo dažnių 5G tinklui
Į darbo pokalbį – su mama už parankės: tendencija, kuri populiarėja Lietuvoje
Bitė Lietuva: kuo skiriasi nuo „Telia“ ir „Tele2“?
Telia Lietuva: paslaugos, darbuotojų atlyginimai ir ateities planai
„Telia“ pradeda 26 mln. eurų vertės duomenų centro statybas: Lietuvai – daugiau skaitmeninės nepriklausomybės
Kas pasirūpins jūsų pensija: jūs ar jūsų darbdavys?
Pasaulinis įvertinimas: „Telia“ tarp 4 proc. geriausiai klimatą valdančių įmonių






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Notaras – kitame mieste, klientas – užsienyje, o nekilnojamojo turto (NT) sandoris sudaromas neišėjus iš namų. Lietuvoje jau kurį laiką...
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...