Paskelbta
1 mėnuo prieš-
Pirmą kartą vykusiuose klimato kaitos mažinimo versle lyderių apdovanojimuose „Klimato lyderiai“ įvertintos transporto, pramonės ir žemės ūkio įmonės. Apdovanojimų paraiškų vertinimo komisija didžiausią dėmesį skyrė nuosekliai įgyvendinamai klimato kaitos mažinimo strategijai ir pritaikomiems inovatyviems sprendimams, kurie mažina šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas.
Didelių transportų įmonių kategorijoje nuspręsta apdovanoti dvi vienodai balų surinkusias įmones – DPD ir „Kelių priežiūra“, tarp mažų ir vidutinių transporto įmonių įvertinta „DHL Lietuva“. Didžiųjų pramonės įmonių kategorijoje laimėjo „Klaipėdos mediena“, vidutinių ir mažųjų – „VMG Lignum construction“, didžiųjų žemės ūkio kategorijoje – „Agrokoncerno grupė“, o vidutinių ir mažųjų – „Ilzenbergo valdos“. Aplinkos ministerijoje vykusių apdovanojimų metu visiems laimėtojais įteikti tvarumo ir ilgaamžiškumo simboliai – visžaliai bonsai medžiai.
Pasak Edmundo Greimo, pirmuosius apdovanojimus „Klimato lyderiai“ pristatančio Lietuvos gamtos fondo vadovo, įmonių dėmesys parodo, kad verslas prisiima atsakomybę už ŠESD emisijas ir investuoja į poveikio klimato kaitai mažinimą. Europos žaliame kurse siekiama, kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu.
„Klimato kaitos pasekmės – retesnės sniegingos žiemos, staigūs liūčių protrūkiai ar karščio bangos tapo mūsų kasdienybe. Minėtiems reiškiniams didžiausią įtaką daro ŠESD emisijos, kurių pagrindiniai šaltiniai būtent transporto, pramonės ir žemės ūkio sritys. Apdovanojimų „Klimato lyderiai“ laureatai realiomis iniciatyvomis ir veiksmais mažina klimato kaitą, o mes džiaugiamės parodydami ir apdovanodami sektinus pavyzdžius“, – sako E. Greimas.
Be minėtų „Klimato lyderiai“ laimėtojų specialiomis padėkomis už pastangas į klimato kaitos mažinimą taip pat įvertintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos paštas, „VMG Akmenės baldai“, „Miesto bitininkai“ (Urbanbee.lt).
Apdovanojimus „Klimato lyderiai 2025“ Lietuvos gamtos fondas pristato kartu su Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centru, remia Aplinkos ministerija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Tvarumo strategijos transporto srityje
Didelių transporto srities įmonių kategorijoje už ambicingą tvarumo strategiją ir tvirtą įsipareigojimą mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei pasiekti klimato neutralumą iki 2040 m. įvertinta siuntų pristatymo įmonė DPD. Triskart daugiau įmonių vadovų šiemet tikisi ekonomikos augimo
„Šis įvertinimas mums itin svarbus, nes sprendimas elektrifikuoti siuntų pristatymo transportą buvo strateginis – ir CO₂ emisijų mažinimo prasme sprendžiantis pačią problemą. Ne kompensuojant taršos padarinius, o sprendžiant problemą iš esmės: savo veikloje ir operacijose“, – sako Tomas Vaišvila, „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas.
Transporto kategorijoje apdovanota ir AB „Kelių priežiūra“. Komisija įvertino bendrovę už tai, kad įsigyjamoms prekėms, paslaugoms ir darbams taikomi aplinkosaugos kriterijai, taip pat už nuoseklų atsinaujinančios energijos diegimą ir reikšmingas investicijas į naujų, mažiau taršių transporto priemonių bei technikos įsigijimą.
Pasak „Kelių priežiūros“ Strateginio valdymo ir tvarumo skyriaus vadovės Daivos Sadeckienės, šis apdovanojimas yra itin reikšmingas valstybės valdomos įmonės (VVĮ) veiklos įvertinimas, kadangi VVĮ siekiant įgyvendinti tvarumo principus, būtina derinti daugelio suinteresuotųjų šalių – valstybės, verslo partnerių ir visuomenės – lūkesčius.
„Apdovanojimas – tai ne tik paskatinimas toliau ieškoti tvarių sprendimų, bet ir didelė atsakomybė, įpareigojanti stiprinti tvarumo integraciją į visas veiklas, derinant aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius tikslus. Tvarumo sprendimai prasideda nuo poveikių supratimo ir atsakingo požiūrio į kasdienį darbą. Džiugina atsakingas darbuotojų požiūris ir įsitraukimas, todėl šis apdovanojimas – bendras visos komandos pasiekimas“, – sako D. Sadeckienė. Penki esminiai šiuolaikinio lyderio bruožai
Vidutinių ir mažų transporto įmonių kategorijoje apdovanota „DHL Lietuva“. Pasak apdovanojimų komisijos, įmonė demonstruoja sektoriaus lyderystę tvarios logistikos srityje – nuosekliai įgyvendina ambicingą dekarbonizacijos strategiją, siekdama tapti klimatui neutralia įmone, elektrifikuoja logistikos parką, diegia tvarius degalus ir anglies neutralumo sprendimus pastatams.
Pažangūs sprendimai pramonėje ir žemės ūkyje
Apdovanojimuose „Klimato lyderiai“ didelių pramonės įmonių kategorijoje daugiausiai balų surinko Klaipėdos mediena. Įmonė įvertinta už nuosekliai įgyvendinamą tvarumo strategiją, ambicingus klimato kaitos švelninimo tikslus ir nepertraukiamą energijos efektyvumo bei žaliosios energijos sprendimų diegimą. Lietuvos gyventojai – taupymo lyderiai Baltijos šalyse
VMG grupėje, kuriai priklauso AB „Klaipėdos mediena“, parengtas ir dar 2012 m. pradėtas vykdyti dekarbonizacijos planas – siekiama iki 2028 m. eliminuoti 1 lygio emisijas, 2 lygio emisijos jau sumažintos iki 0 t CO₂ (rinkos metodu), o 3 lygio emisijos vertinamos ir planuojama jas mažinti iki 2040 m.
„Gyvename didelio neapibrėžtumo laikais – klimato kaita yra viena iš rizikų, todėl privalome veikti. Tvarumas nėra atskiras projektas ar trumpalaikė iniciatyva. Tai – kryptingas pasirinkimas, kuris atsispindi visoje mūsų veikloje: nuo žaliavų ir gamybos sprendimų iki technologijų bei kasdienių darbų, kuriais siekiame kurti pokytį“, – sako Vilma Burškytė, VMG Tvarumo departamento vadovė.
Tarp vidutinių ir mažų pramonės įmonių įvertinta „VMG Lignum construction“ – už taikomus pažangius medinių konstrukcijų sprendimus – aukštos kokybės inžinerinės medienos produktus bei nuosekliai diegiamus energijos efektyvumo ir perėjimo prie žaliosios energijos sprendimus ir jų palaikymą. Šiemet absoliuti dauguma mažų ir vidutinių Baltijos šalių įmonių planuoja didinti apyvartą ir nemažinti darbuotojų
Didelių įmonių žemės ūkio kategorijoje įvertinta „Agrokoncerno grupė“ – už tvarias žemės ūkio praktikas – beariminės technologijos taikymą, biometano jėgainių plėtrą, aktyvų atsinaujinančios energijos dalies didinimą savo veikloje ir tiksliųjų technologijų diegimą.
Vidutinių ir mažųjų įmonių kategorijoje daugiausiai balų surinko „Ilzenbergo valdos“. Jos apdovanotos už autentišką ir darnų paveldo bei gamtos integracijos projektą, kuriame sertifikuota ekologiška žemdirbystė, žalioji energija, agromiškininkystė ir biologinės įvairovės stiprinimas dera su kultūros paveldo išsaugojimu, edukacija ir atsakingo turizmo plėtra.
2035-ųjų Lietuva: draugus atstojantis DI ir žvilgsniai į verslą kovoje su klimato kaita
5 klaidos, dėl kurių kalėdinės dovanos nespėja atsidurti po egle, ir kaip jų išvengti
Lietuviai – tarp paštomatų naudojimo lyderių Europoje: siuntas į paštomatus renkasi net 78 proc. pirkėjų
Nuo pandemijos iki šiandien: kaip kurjeriai tapo viena svarbiausių šiuolaikinio gyvenimo dalių
Devyniuose Lietuvos miestuose – „DPD Lietuva“ ir LKL partnerystę žymintys paštomatai
„DPD Lietuva“ žengia dar vieną žingsnį mažinant transporto taršą: pradėjo naudoti dyzeliną iš atsinaujinančių žaliavų
Nuo idėjos iki Europos masto verslo: partnerystė, sukūrusi naujus logistikos standartus
Svarstote, kaip rudens derlių perduoti artimiesiems? Paštomatai ir kurjeriai – ne išeitis: štai, ką siųsti draudžiama
„DPD Lietuva“ pradeda partnerystę su Lietuvos krepšinio lyga
Beveik 400 mln. eurų investicijų į žaliąsias technologijas: Lietuvos verslai mato ir iššūkius, ir galimybes


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
SEB bankas Lietuvoje – tai vardas, kurį daugelis ištaria automatiškai. Kartais su pagarba. Kartais su lengvu atodūsiu. „SEB sąskaita“, „SEB...
Yra bankų, apie kuriuos galvoji tik tada, kai dingsta kortelė arba vėl kyla būsto paskolos įmokos. Ir yra bankų, kurie,...
Pigu.lt daugeliui lietuvių yra tapęs beveik buitiniu žodžiu. Kažkur tarp „užsisakyti internetu“ ir „pažiūrėk, gal Piguj pigiau“. Tai nebe tik...
Yra įmonių, kurios garsiai pasakoja savo istoriją. Ir yra tokių, kurios ilgą laiką renkasi tylą. „Tesonet“ ilgus metus priklausė antrajai...
Reklama
Unitazo keitimas dažnai atrodo kaip darbas, kurį „vis tiek reikės kviesti meistrą“. Iš dalies dėl atsakomybės, iš dalies dėl baimės...
Dažai dažniausiai perkami su atsarga. Truputį daugiau, nei reikia. „Jeigu prireiks pataisyti“, „jeigu liks kampas“, „jeigu po metų norėsis atnaujinti“....
Mintis patiems perdažyti namų sienas dažniausiai gimsta ne iš noro „daryti remontą“, o iš paprasto nuovargio. Spalva pabodo. Šviesa kambaryje...
Mintis perdažyti baldus dažniausiai ateina ne iš noro „pasidaryti projektą“, o iš labai paprasto jausmo: daiktas dar geras, bet akiai...
Glaistymas dažnai laikomas „paruošiamuoju“ darbu. Tarsi kažkas, ką reikia atlikti prieš dažymą ar tapetavimą, bet kas pats savaime nėra labai...