Lietuvos verslas ragina greičiau taisyti degalų akcizų klaidas

Sprendimas nuo šių metų padidinti akcizus degalams jau turi neigiamų pasekmių ekonomikai ir valstybės biudžeto surinkimui. Visgi verslo atstovai ragina ne ieškoti kaltųjų, bet žiūrėti į priekį ir pristabdyti sekančią akcizų didinimo bangą 2026 m., kuri gali turėti katastrofiškų padarinių Lietuvos ekonomikai.

Reklama

Nuo šių metų pradžios padidinus degalų akcizus, transporto įmonės ir pasienio regiono gyventojai pradėjo masiškai degalus piltis kaimyninių šalių degalinėse. Pirkdami degalus užsienyje žmonės sumoka akcizus ir pridėtinės vertės mokestį kitoms šalims, o taip pat kelia vietinių parduotuvių apyvartas.

Ekonomistai pripažįsta, kad pabrangę degalai prisidėjo ir prie infliacijos šuolio – metinė infliacija kovo mėn. išaugo iki 4,1 proc. Didieji prekybos tinklai jau informuoja apie tiekėjų prašymus branginti maisto produktus, tad kainų augimo tendencija tęsis. Degalų kainų šuolis

Akcizų planas gali būti nepasiektas

Nepaisant to, premjeras Gintautas Paluckas ir finansų ministras Rimantas Šadžius pareiškė, kad padėties nedramatizuoja, o akcizų surinkimo rezultatus įvardijo „optimistiniais“. Verslo atstovus tokie valstybės vadovų pareiškimai stebina, nes situacija negerėja.

„Verslui kyla klausimų, kodėl logiškai nepaaiškinami rezultatai pateikiami kaip pozityvūs. Taip, akcizų surenkama kiek daugiau, nes didėjo pats akcizo tarifas, tačiau jau dabar akivaizdu, kad šiais metais numatytas 200 mln. eurų akcizų surinkimo planas nebus pasiektas – tai reiškia, kad valstybei reikės ieškoti pinigų biudžeto skylėms lopyti ir deficitui mažinti“, – teigė Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

Situacija mažmeninės degalų prekybos sektoriuje yra kur kas blogesnė. Pavyzdžiui, premjeras pareiškė, jog šiemet dyzelino bus parduota 6 proc. mažiau nei pernai. Tačiau LIEPA duomenys rodo, kad bendrai visų degalų pardavimai šiemet krito beveik dvigubai daugiau (11 proc.), o kovo mėn. rezultatai dar prastesni – fiksuojamas jau 12-13 proc. rinkos kritimas. Taigi, nėra priežasčių, kodėl degalų rinka netikėtai turėtų atsistatyti.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento, ekonomisto Mariaus Dubnikovo, degalų akcizų didinimas parodė, kad pasiektas lūžio taškas – verslas keičia savo įpročius. „Švyturys-Utenos alus“

„Jeigu Latvija ar Lenkija akcizų nekelia, o Lietuva kelia – verslas reaguoja. Todėl didžiausią nuosmukį matome dyzelino segmente. Net minimalūs kainų skirtumai verslo įmones skatina piltis degalus užsienyje“, – teigė ekonomistas, pridūręs, kad jei akcizų surinkimo rodikliai nepagerės, reikės svarstyti ne tolesnį jų didinimą 2026 metais, bet mažinimą.

Dyzelino vartojimą mažiname, bet ne tais būdais

Žaliosios energetikos verslo atstovus nustebino pareiškimas, esą padidinus akcizą dyzelinui, buvo siekiama mažinti jo vartojimą. „Palaikome tikslą mažinti iškastinio kuro vartojimą transporte visoje Europoje, tačiau tai daryti keliant akcizą pavienėse šalyse yra neapdairu. Juk dyzelino vartojimas bendrai nesumažėjo – tiesiog dabar tie patys degalai nuperkami Lenkijoje, o tarša lieka Lietuvoje.“ – teigė Atsinaujinančių degalų asociacijos FUTURE FUEL prezidentas Vytautas Kisielius.

Pasak V. Kisieliaus, mažėjant degalų pardavimui Lietuvoje, šiemet atsinaujinančių degalų pardavimai šalyje krito 10 proc. Jei ši tendencija išliks, reikės mažinti gamybą, bus įsigyjama mažiau grūdų ir rapsų iš ūkininkų. „Siekiant mažinti dyzelino vartojimą, efektyviau būtų susitelkti į atsinaujinančių degalų, biometano ir elektros skatinimą“, – teigė FUTURE FUEL vadovas.

Šiam požiūriui pritaria ir didžiausios Lietuvoje biometano gamybos bendrovės „Tube Green“ vadovas Jurgis Polujanskas. „Lietuva gali ženkliai sumažinti dyzelino vartojimą sunkiajame transporte, pradėdama skatinti biometano naudojimą. Paradoksalu – Lietuvoje kyla vis naujos biometano gamyklos, tačiau šių švarių organinių dujų vartojimui trūksta valstybės paskatų. Todėl gamintojai sprendžia opią problemą, kur lietuvišką biometaną realizuoti “, – sakė J. Polujanskas.

Degalų kainos šokdina infliaciją

Pasak finansų ministro, degalų brangimui daugiau įtakos turi pasaulinės naftos kainos ir degalų pardavėjų maržos. Tačiau, remiantis Lietuvos energetikos agentūros kovo mėn. duomenimis, mokesčiai (akcizas ir PVM) sudarė daugiau nei pusę dyzelino kainos (0,79 cento, esant vidutinei 1,54 Eur/l kainai). 2025-ieji transporto sektoriuje

„Matome, kad infliacija sparčiai išaugo – daugiausia dėl per pastaruosius kelerius metus augusių atlyginimų. Vis dėlto energijos ir degalų sąnaudos taip pat yra svarbus infliacijos veiksnys, nes jos daro įtaką kitų prekių kainoms – ypač tų, kurių savikainoje didelę dalį sudaro transportas“, – pažymėjo ekonomistas M. Dubnikovas.

Prioritetas – akcizų stabdymui kitąmet

Šalies verslas remia iniciatyvas tartis su kaimynais dėl mokesčių degalams politikos derinimo. Dabar dėl mokestinių skirtumų ES šalys konkuruoja tarpusavyje ir didesnius mokesčių tarifus taikančios šalys nukenčia. Tačiau kol nepasiekti susitarimai su kaimynėmis šalimis, Lietuva privalo sustabdyti 2026 m. metais numatytą akcizų degalams didinimą. Nuo kovo 1 d. keičiasi akcizų tarifai

Kaimyninėms šalims kitąmet išlaikant tuos pačius akcizų dydžius, o Lietuvai vėl juos ženkliai pakeliant, degalų kainos Lietuvoje taps dar didesnės ir nekonkurencingos, o tai gali turėti katastrofiškų padarinių ekonomikai ir valstybės finansų būklei.

„Jau pernai signalizavome, kad akcizų didinimas norimo rezultato neduos. Tačiau laiko atgal neatsuksime ir geriau ne ieškoti kaltųjų, bet susitelkti į konstruktyvių sprendimų paiešką – pristabdant akcizų didinimą 2026 metais ir susitelkiant į dialogą su kaimyninėmis šalimis, – sakė LIEPA prezidentė.

Ar tikrai nepakeliama našta, jei alaus butelis vardan gynybos pabrangtų 8 centais?