Paskelbta
2 metai prieš-
Atvėsus orams šilumos tiekėjai vis dažniau sulaukia klientų klausimų apie šildymo sezono pradžią. Šilumos poreikis – individualus, todėl gyventojams, kurių namuose pernelyg šalta, rekomenduojama pasinaudoti galimybe ir šildymo sezoną pradėti anksčiau.
Anot šilumos ir karšto vandens tiekėjo AB Vilniaus šilumos tinklų, atvėsus orams gyventojai pasidalina į dvi stovyklas: vieni jau nekantrauja pradėti šildymo sezoną, kiti – priešingai, prašo, kad šildymas būtų įjungtas kaip įmanoma vėliau, nes mėgsta gyventi vėsiau.
Anot Vilniaus šilumos tinklų Klientų komandos vadovo Lauryno Jakubausko, tokią situaciją lemia ne tik individualūs fiziologiniai šilumos poreikiai, bet ir konkretaus namo energetinis efektyvumas.
„Daugiabutis namas funkcionuoja tarsi vienas organizmas, tačiau atskirame bute gali būti įrengti sandaresni langai, durys, apsišiltintos sienos, todėl kambariuose net ir paspaudus šaltukui temperatūra išliks komfortiška. Jei namas senas, nerenovuotas – atvėsęs oras ar rudeninė drėgmė greičiau prasiskverbia į būstus, visa tai neleidžia jaustis komfortiškai. Taigi net ir identiškuose pastatuose ar butuose temperatūra gali skirtis“, – teigia L. Jakubauskas.
Susidūrus su situacija, kuomet šildymo sezonas dar nėra paskelbtas, tačiau namuose pernelyg šalta, klientams suteikiama galimybė patiems priimti sprendimą dėl konkretaus daugiabučio namo šildymo, tačiau su tuo turi sutikti dauguma gyventojų.
Pernai tokia galimybe pasiankstinti šildymo sezoną Vilniuje pasinaudojo 8 proc. daugiabučių namų
„Sprendimui konkrečiame daugiabutyje pradėti šildymo sezoną turi pritarti 50 proc. + 1 namo gyventojas. Apie priimtą sprendimą bendrijos pirmininkas arba daugiabučio namo administratorius privalo raštu informuoti AB Vilniaus šilumos tinklus. Po priimto sprendimo šildymą name įjungia namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas“, – aiškina L. Jakubauskas.
Atkreipiame dėmesį, yra namų, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti, todėl jie šildymo sezoną gali pradėti tik po Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant į lauko oro temperatūrą ir prognozes.
„Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad įjungti šildymą delsiama, tačiau priimti sprendimą neskubama dėl nepastovių orų. Pasitaiko, kad rudenį šaltas dienas ir naktis keičia pakankamai šiltos, todėl šildymo sezono pradžia kasmet varijuoja“, – aiškina L. Jakubauskas.
Pernai šildymo sezonas prasidėjo spalio 17 d., tačiau įprasta, kad pirmiausiai šildymas įjungiamas ugdymo ir gydymo įstaigoms. Vertinant istorinius duomenis, dažniausiai šildymo sezonai sostinėje pradėti pirmąją spalio savaitę, tačiau, pavyzdžiui, 2014-2025 m. šildymo sezonas startavo tik spalio 22 d.
Įperkamo elektromobilio vertė Lietuvoje per metus padidėjo beveik 14 procentų – kone septintadaliu. Augantys atlyginimai ir mažėjančios palūkanos šiemet lėmė...
Lietuvos paštas pradeda paštomatų tinklo plėtrą Baltijos regione, siekdamas užtikrinti patogų siuntimą klientams visose trijose šalyse. Nuo rugsėjo vidurio iki...
Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Išankstiniai Valstybės Duomenų Agentūros duomenys rodo, kad per metus kainų augimas kiek paspartėjo ir siekia...
Darbuotojų įsitraukimas ir gerovė šiandien tampa vienais svarbiausių veiksnių, lemiančių organizacijų sėkmę. Kiekvieno žmogaus patiriama prasmė darbe tiesiogiai veikia jo...
Jau 5 kartą organizuotas „Spiečiaus“ verslo bendruomenės renginys „Spiečiamės“ šiemet subūrė rekordinį dalyvių skaičių. Rugsėjo 26 d. vykusiame susitikime iš...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...