„Nokia“ istorija: nuo guminių batų iki telefonų karaliaus

Kartais istorijos, kurias manome žinantys mintinai, pasirodo turinčios tiek posūkių, kad sunku patikėti jų logika. „Nokia“ — tas vardas, kurį daugelis dar ir šiandien ištaria su keistu nostalgijos gumulu gerklėje — iš tiesų yra viena tokių istorijų. Ne tik apie technologijas ar rinkos pergales. Tai istorija apie nuolatinius virsmus, rizikas, pasimetimus, o kartais — apie visiškai nelogiškus sprendimus, kurie vėliau ima atrodyti pranašiški.

Reklama

Ir taip, nors šiandien dažniau girdime apie „Apple“, „Samsung“ ar „Huawei“, „Nokia“ vardas vis dar sukelia tam tikrą šiltą atsidusimą. Gal dėl tų neišdildomai tvirtų telefonų, kurie išgyvendavo viską — nuo kritimo į klozetą iki mėtymo į sieną. O gal todėl, kad ši bendrovė išgyveno tiek daug, jog tampa ne tiek technologijų įmone, kiek gyvu organizmu.

Įžvelgti šios kompanijos kelią nuo pelkių, pramoninių stulpų ir guminių batų iki pasaulinio telekomunikacijų giganto — visada smalsu. Nes tokios istorijos dažnai nejučia atskleidžia šį bei tą ir apie mus pačius, apie mūsų laikus, mūsų baimes, mūsų vilčių trajektorijas.

Pradžia – upė, miškas ir gumos kvapas

Ši istorija prasideda ne Helsinkyje, ne Silicio slėnyje ir net ne laboratorijoje. O ant raminančiai tekančio Nokianvirta upės kranto, Suomijoje. 1865 metais Frederikui Idestamui, geologui ir verslininkui, ten prireikė visai nedaug — tik medienos ir vandens — kad įkurtų celiuliozės malūną. Kitaip tariant, nieko, kas bent jau iš tolo primintų technologijų verslą.

Po kelių dešimtmečių įmonė pradėjo gaminti gumos gaminius. Ir ne šiaip kokius, o gana proziškus: guminius batus, padangas, įvairius buitinius reikmenis, kurie šiandien atrodytų kaip nelabai įkvepiantis startuolis. Bet tais laikais tai buvo rimtas žingsnis į pramonės širdį.

Įdomu tai, kad „Nokia“ vardo niekas specialiai nepasirinko dėl skambesio. Tai tiesiog regiono, upės, vietos, kur išaugo verslas, pavadinimas. Pavadinimas, dvelkiantis drėgnais miškais ir šiaurietišku praktiškumu.

Toks paprastumas keistai tinka kompanijai, kuri vėliau kurs telefonus, tapusius savotiška minimalistinės dizaino filosofijos ikona.

Didelis šuolis: elektrifikacija ir drąsios partnerystės

XX amžiaus pradžioje viskas pasikeitė. Įmonė susijungė su „Finnish Rubber Works“ ir „Finnish Cable Works“ — savotiška trijulė, kuri atrodė kaip nesuderinamas mišinys. Kabeliai, guma, popierius… bet kažkur tarp šių keistų sluoksnių pradėjo bręsti naujas etapas.

Kabeliai, beje, buvo svarbiausias posūkis. Kai Suomijoje pradėjo plėstis elektros tinklai, ši pramonė tapo itin pelninga, o „Nokia“ pamažu įsitraukė į ryšių infrastruktūrą. Ne iš karto, ne staigiai, bet tolygiai — taip, kad daug kas to net nepastebėjo.

Reklama

Kai kurie istorikai šį etapą vadina „ramiuoju augimu“, nors gal tiksliau būtų sakyti – „ramiuoju brendimu“. Nes dar nebuvo mobiliųjų telefonų, nebuvo antenų miškų ar 5G ambicijų. Tik kabeliai ir daug kantrybės. Tačiau būtent čia prasidėjo technologinis identitetas.

Pirmieji žingsniai į telekomunikacijų pasaulį

XX a. septintajame dešimtmetyje „Nokia“ įsitraukė į ryšių technologijų kūrimą rimčiau. Kompanija pradėjo eksperimentuoti su radijo ryšiu, karine ir civiline komunikacija, o netrukus — ir su analoginių mobiliųjų tinklų įranga. Žinoma, tuo metu mobiliųjų telefonų vizija dar buvo aptaki. Prabangus žaislas politikams ar kariškiams, o ne kasdienis įrankis.

Tačiau kažkas kompanijos viduje, panašu, jautė, kad ryšių technologijos bus didysis ateities žaidimas.

Jei reikėtų nuspėti, kiek rizikos „Nokia“ tuomet prisiėmė, tikriausiai niekas tiksliai nepasakytų. Bet faktas tas, kad investuoti į mobiliuosius įrenginius, kai pasaulis neturėjo tam poreikio, buvo daugiau intuicija nei matematika. Kaip mėgsta sakyti technologijų analitikai — „tai buvo tikėjimo šuolis“.

Mobiliosios revoliucijos slenkstis – kai „Nokia“ tapo rimtu žaidėju

Aštuntojo ir devintojo dešimtmečių sandūroje situacija pradėjo judėti. Europoje kūrėsi vieningas GSM standartas — o „Nokia“, žinoma, ne tik dalyvavo jame, bet ir padėjo suformuoti jo kontūrus. Šis etapas dažnai minimas kaip vienas iš sėkmingiausių bendrovės sprendimų: įšokti į tinkamą laivą prieš jam pradedant judėti.

Ir kai pasaulis pradėjo rimtai domėtis mobiliuoju ryšiu, „Nokia“ jau stovėjo pirmoje eilėje.

Telefonų karaliaus era – kai „Nokia“ valdė pasaulį

Legenda, vardu „Nokia 3310“

Jeigu reikėtų išrinkti vieną telefoną, kuris šiandien būtų eksponuojamas technologijų muziejaus centre, daugelis veikiausiai balsuotų už 3310. Patvarus, paprastas, su įsikandusia gyvate („Snake“), kuri tarsi vis dar gyvena kažkur mūsų raumenų atmintyje.

Šis paprastas aparatas tapo simboliu. Ne tik „Nokia“ sėkmės, bet ir viso laikotarpio, kai telefonas buvo tiesiog telefonas. Skambinti, rašyti žinutes, kartais — žaisti žaidimą. Jokio algoritmo, jokio spindinčio ekrano, jokios dopamino ekonomikos. Ir žmonės tai iš tiesų vertino.

Dizaino ir inovacijų žydėjimas

Devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje „Nokia“ ne tik augo — ji dominavo. Kompanija kūrė vieną modelį po kito, kartais keisdama tik spalvas ar formą, bet tuo metu to pakako. „Nokia“ vardas tapo kokybės sinonimu.

Įdomu buvo stebėti, kaip ši šiaurietiška įmonė, ilgai buvusi gana santūri ir praktiška, staiga įgavo šiek tiek žaismingumo. Keičiami dangteliai, ryškios spalvos, skirtingi form-factor’ai — visa tai kūrė „Nokia“ kaip jaunatviškos, laisvos, eksperimentuojančios kompanijos įvaizdį. Ir rinkai tai labai patiko.

Programinė įranga, kuri atrodė nepajudinama

Kai „Apple“ dar nebuvo pristatęs „iPhone“, o „Google“ tik pradėjo galvoti apie „Android“, „Nokia“ operacinė sistema „Symbian“ dominavo. Atrodė, kad ji niekada nesugrius. Milijonai vartotojų, šimtai modelių, visa ekosistema — stipri, išplėtota, sunkiai užgožiama.

Bet būtent tą akimirką, kai viskas atrodė tvirta, kažkur išlindo pirmieji plyšiai.

Slydimas žemyn – pasaulis keitėsi greičiau, nei „Nokia“ norėjo pripažinti

„iPhone“ šokas

2007-ieji buvo tarsi šaltas dušas. „Apple“ pristatė „iPhone“, ir daugelis stebėjo jį su tam tikru skeptišku smalsumu. Bet „Nokia“ viduje šis pristatymas iš tiesų sukėlė nerimą: kompanijos struktūra buvo pernelyg sunki, pernelyg atitolusi nuo programinės įrangos revoliucijos.

Telefone viskas keitėsi — ne tik mygtukai virto ekranu. Keitėsi pati vartotojo sąsajos filosofija, programėlių rinka, interneto kultūra. O „Nokia“, užaugusi aparatinės įrangos pasaulyje, mėgino vytis, bet lėtai. Toks lėtumas technologijų sektoriuje — savotiškas nuosprendis. „Telia“ pristato VoWiFi paslaugą

Sprendimai, kurie dar labiau painiojo situaciją

Kai kurios bendrovės klaidos šiandien atrodo keistai logiškos. „Nokia“ bandė išlaikyti „Symbian“, vėliau eksperimentavo su „MeeGo“, o dar vėliau — partneryste su „Microsoft“ („Lumia“ era). Tarsi bandytų nerti per upę, bet nuolat keistų kryptį.

Vartotojai iš inercijos dar kurį laiką pirko „Nokia“ telefonus. Bet trauka išblėso. Rinka persimetė į išmanesnius, programėlių pagrindu veikiančius įrenginius.

Ir pagaliau atėjo momentas, kai „Nokia“ mobilioji dalis buvo parduota „Microsoft“. Tarsi užsidarytų didžiulis skyrius šeimos albume.

Renesansas – bet ne toks, kokio tikėjosi fanai

Grįžimas į pradžią? Ne visai

Daugelis galvoja, kad „Nokia“ po telefonų eros žlugo. Bet tai netiesa. Šiandien kompanija yra vienas svarbiausių telekomunikacijų infrastruktūros žaidėjų. 5G tinklai, duomenų centrai, pramoniniai ryšiai — tai sritys, kuriose „Nokia“ veikia tyliai, bet galingai. 5G – ne riba

Tiesa, tai ne ta „Nokia“, su kuria dauguma turėjo emocinį ryšį. Tai labiau inžinierių pasaulis — mažiau spalvų, daugiau specifikacijų.

Telefonai vis dėlto sugrįžo – su nostalgijos prieskoniu

2016 metais išleisti „Nokia“ telefonai (jau „HMD Global“ rankose) tapo savotišku retro renesansu. Ypač tuo metu pristatytas modernizuotas 3310 modelis, kuris sukėlė tikrą socialinių tinklų bangą. Tai buvo daugiau emocinis nei technologinis projektas — ir, tiesą sakant, jis savo tikslą pasiekė. Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai

Bet ar šiuolaikinė „Nokia“ kada nors grįš į telefonų viršūnę? Klausimas slidus, nors kai kuriose rinkose jie vis dar turi savo nišą. Vis dėlto šiandien bendrovės širdis plaka kitur.

Ką ši istorija pasako apie pokytį

„Nokia“ kelias — tarsi šiaurietiška saga. Ilga, kartais niūri, su dideliais laimėjimais ir skaudžiais praradimais. Daugiau nei 150 metų trunkanti istorija primena, kad sėkmė nėra tiesi linija. Ji labiau primena upę, kurios pavadinimą bendrovė ir nešioja — vingiuojančią, kartais ramią, kartais sraunią. Paaiškėjo seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji

Ir galbūt būtent tai „Nokia“ daro įdomią: gebėjimas atsinaujinti, net kai atrodo, kad žaidimas baigtas.

Ar ji kada nors vėl taps telefonų karaliumi? Nežinia. Bet viena aišku — ši įmonė moka prisikelti. O šiandienos technologijų pasaulyje tokie gebėjimai kartais verti daugiau nei didžiausia rinkos dalis.