Paskelbta
3 metai prieš-
Danguje besiskleidžiančios fejerverkų šviesos – šventinis atributas, be kurio Naujųjų Metų neįsivaizduoja daugelis Lietuvos gyventojų. Didžioji dalis fejerverkus leidžiančių žmonių, rūpindamiesi tik estetika ir grožiu, pamiršta apie jų saugumą. Draudikai atkreipia dėmesį į pirotechnikos keliamus pavojus, kurių metu nukenčia žmonių nekilnojamasis turtas, jų transporto priemonės, augintiniai ir net patys žmonės. Traumatologas pataria, kaip išvengti traumų per šventes
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais dėl pirotechnikos naudojimo jau kilo penki gaisrai.
„Dėl įlėkusios petardos dažniausiai užsidega daugiabučių namų balkonuose esantys daiktai. Pasitaiko atvejų, kai iššautos petardos išdaužia buto langą ir uždega baldus, užuolaidas, apgadina terasas, namo stogus, išmuša automobilių langus. Skaudžiausiai nuketėti gali patys žmonės, kai petarda pataiko į juos ar net sprogsta rankose, nesilaikant saugumo taisyklių“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak V. Katilienės, visi sužalojimai, padaromi dėl neatsargaus pirotechnikos priemonių naudojimo, yra labai pavojingi ir sunkiai gydomi. Dažniausiai sužalojimus žmonės patiria galvos srityje. „Nukenčia akys, veidas, ausys. Nereti ir rankų ar pirštų sužalojimai – pirotechnikos sukelti nudegimai“, – kalba draudimo bendrovės atstovė. Ekspertas pataria, kaip į sklypą privilioti tūkstančius bičių
Netinkamai parinkta vieta – dažniausia klaida
V. Katilienė atkreipia dėmesį į dažniausias klaidas, kurias žmonės daro leisdami fejerverkus. „Pagrindinė kiekvienais metais fiksuojama klaida – netinkamai pasirinkta pirotechnikos naudojimo vieta. Dažniausiai nesilaikoma pakankamo atstumo iki žmonių, pastatų ir kitų objektų, pavyzdžiui, medžių. Atsitrenkęs į medžio šakas ar jo kamieną fejerverkas gali pakeisti judėjimo kryptį ir pridaryti daug žalos. Dar pavojingiau pirotechnikos priemones leisti žmonių minioje“, – tvirtina draudikė.
Advokatų profesinės bendrijos „Marger“ partneris, advokatas Augustinas Vaičiūnas pabrėžia, kad pagal aktualų teisinį reglamentavimą pirotechnikos priemones naudoti draudžiama arčiau kaip 30 metrų atstumu šalia mokyklų, vaikų darželių, gydymo ir reabilitacijos įstaigų. „Į šios paskirties patalpas neštis šias priemones taip pat yra uždrausta. Fejerverkų negalima leisti nuo 22.00 val. iki 8 val., išskyrus švenčių dienas ir masinius pramogų renginius, kuriems yra išduotas specialus leidimas“, – kalba advokatas A. Vaičiūnas. Fejerverkai jūsų būsimai šventei
Jis taip pat primena, kad ruošiantis šventėms svarbu pirkti tik legalias pirotechnikos priemones, nenaudoti savadarbių ir, atidžiai perskaičius naudojimo instrukcijas, atsakingai jų laikytis.
Savadarbiai gaminiai – griežtai draudžiami
Dažniausiai, pasak V. Katilienės, gaisrai kyla dėl specialaus įtvirtinimo reikalaujančių fejerverkų, nes blogai juos įtvirtinus raketa gali šauti tiesiai į langus. „Jokiu būdu nebandykite fejerverkų pasigaminti patys ar pirkti juos nepatikimose prekybos vietose. Įsigiję pirotechnikos priemones, visada laikykitės gaminio instrukcijoje nurodytų reikalavimų ir stenkitės, kad pirotechnikos priemonės nepakliūtų vaikams į rankas. Prieš leisdami fejerverkus, pastatykite juos ant lygaus kieto pagrindo arba patikimai pritvirtinkite prie vertikalaus stovo ir niekada jų nenukreipkite į žmones“, – sako draudimo bendrovės atstovė.
Draudikė pataria jokiu būdu nenaudoti sušlapusios pirotechnikos, nes ji – ypač pavojinga. „Niekas nežino, kaip ir į kurią pusę toks fejerverkas iššaus. Gali būti, kad visai neiššaus, todėl prie nesuveikusio pirotechnikos gaminio neikite anksčiau nei po 15 minučių ir niekada jo nemėginkite uždegti pakartotinai“, – pabrėžia V. Katilienė.
Vienu metu rekomenduojama leisti tik vieną pirotechnikos gaminį, o jį uždegus atsitraukti saugiu atstumu. Siekiant išvengti gaisrų nuo neatsargiai paleistų pirotechnikos gaminių, balkonuose ir terasose nepatariama palikti degių, staiga užsiliepsnoti galinčių, medžiagų. Fejerverkai ar tylus sutikimas?
Paaugliams prieinama ne visa pirotechnika
Advokatas A. Vaičiūnas atkreipia dėmesį, kad fejerverkai yra skirstomi į kategorijas ir joms priklausančius gaminius gali naudoti skirtingos asmenų grupės. I, II, III kategorijos fejerverkus gali įsigyti visi žmonės, neturintys profesionalų licencijos. IV kategorija skirta tik kvalifikuotiems pirotechnikams.
„I kategorija yra patys nepavojingiausi pirotechnikos gaminiai, kuriuos gali įsigyti asmenys nuo 14 metų. II kategorijai priskiriama jau šiek tiek rimtesnė pirotechnika, todėl ja gali naudotis asmenys nuo 16 metų. Šioms dviem kategorijoms priskirti fejerverkai yra skirti naudoti aptvertose teritorijose, esančiose lauke. III kategorija yra prieinama tik nuo 18 metų asmenims ir jai priklausančius gaminius galima naudoti tik didelėse atvirose teritorijose“, – paaiškina advokatas A. Vaičiūnas. Kokių klaidų nedaryti leidžiant fejerverkus
Du trečdaliai gyventojų jaučia padidėjusį nerimą: pastebi ir darbdaviai
Rugsėjį vairuotojams prireiks kantrybės: keliuose bus daugiau išsiblaškiusių ir taisyklių nesilaikančių eismo dalyvių
Iškeliaujate ieškoti saulės: kaip pasiruošti užsienio kelionei, kad neprireiktų medikų pagalbos
Kas įkvepia stipriausius? TOP 10 marketingo vadovai atskleidė, kokiais principais ir vertybėmis jie vadovaujasi siekdami tikslų
Įvažiavai į kaimyno automobilį? Štai ką daryti, kad išvengtum didelių problemų
Nuotykiai automobilių plovyklose: kokias klaidas daro vairuotojai ir kaip jų išvengti?
Ant dviračio ištisus metus: svarbios žiemos taisyklės, kurių negalite pamiršti
Neįprasti žiemos orai – iššūkis vairuotojams ir automobiliams: kaip apsaugoti save ir transportą?
Estai saugūs, lietuviai rizikuoja? 94 % estų turi dūmų detektorius, o Lietuvoje tik 65 %






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Liepos mėnesį „Vičiūnų grupėje“ lankėsi ypatingi svečiai – didžiausio Japonijos specializuoto maisto verslo leidinio „Japan Food Journal“ žurnalistas Hironori Ozawa...
Silkė lietuviams – gerai pažįstamas produktas. Vieniems ji asocijuojasi su šventiniu stalu, kitiems – su greitu, sočiu ir patogiu užkandžiu....
„Telia“ šiemet į mobiliojo tinklo plėtrą Lietuvoje investuoja 7,1 mln. eurų. Už šias lėšas bendrovė pastatys 50 naujų bazinių stočių,...
Išmaniųjų infrastruktūros sprendimų bendrovė „Fima“ praėjusiais metais Lietuvoje gavo 32,3 mln. eurų pajamų – 24 proc. daugiau nei 2024 metais,...
Christian Klein, SAP vadovas Dirbtinio intelekto (DI) lenktynės verslo programinės įrangos srityje vis labiau virsta varžybomis dėl vartotojo sąsajų.Reklama Kone...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...
Beveik pusė milijono pasitraukusių – ir tai dar ne pabaiga. Jau netrukus paaiškės, kiek gyventojų per antrąjį ketvirtį taip pat...
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) organizuotame elektroniniame aukcione „Bitė Lietuva” laimėjo teisę naudoti radijo dažnius iš 2100 MHz dažnių juostos. Už...
Energetikos transformacija Lietuvoje pasiekė naują etapą. Jei dar visai neseniai daugiausia dėmesio buvo skiriama klausimui, kaip pagaminti kuo daugiau žaliosios...
Renkantis darbuotoją darbdaviai dažniausiai vertina jo patirtį ar gyvenimo aprašymą, visgi, pasak „Tele2″ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro...