Paskelbta
2 metai prieš-
Jau šį sekmadienį, spalio 27 dieną, vėl persuksime savo laikrodžių rodykles viena valanda atgal ir grįšime prie žiemos laiko. Toks laiko kaitaliojimas iki šiol vyksta norint geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau yra kritikuojamas dėl poveikio sveikatai, skeptiškai žiūrima ir į tokio sprendimo ekonominę naudą. Tad ar laiko persukimas dar padeda sumažinti sąskaitas už elektrą? Jei iki šiol naudotos grožio priežiūros priemonės nebepadeda
Pasiteisindavo, kai apšvietimui reikėdavo daug energijos
„Visais laikais buvo norima sutaupyti kuo daugiau energijos ir taip sumažinti savo išlaidas, tad nieko keisto, kad viena pagrindinių laiko persukimo priežasčių taip pat yra ekonominė. Manoma, kad pavasarį pasukant laikrodžių rodykles valanda į priekį, šiltuoju metų laiku galima ilgiau naudotis natūralia šviesa vakare, sumažėja dirbtinio apšvietimo poreikis ir gerokai sutaupoma elektros energijos. Tai išties veikdavo anksčiau, kai elektros lemputės sunaudodavo labai daug energijos“, – apie laiko persukimo priežastis kalba nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Sukioti laikrodžių rodykles ir įvesti vadinamąjį vasaros laiką dar 1895 metais pirmąkart pasiūlė anglų kilmės mokslininkas George`as Vernonas Hudsonas, nors daug kas idėjos autorystę priskiria 1907-ais straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ parašiusiam anglui Williamui Willettui. Nors pirma tokia idėja nesulaukė didelio susidomėjimo, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metais, siekiant efektyviau išnaudoti dienos šviesą ir taupyti karo reikmėms skirtą elektros energiją, ji galiausiai vienai vasarai buvo pritaikyta praktikoje Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Vėliau vos metams – ir JAV. Ekspertai perspėja vairuotojus: laikrodžių persukimas gali padidinti avarijų skaičių
Ilgainiui tokia praktika populiarėjo, ją išbandė vis daugiau šalių. 1980 metais visoje Europos Sąjungoje nutarta du kartus per metus – paskutinį kovo ir spalio sekmadienį – persukti laikrodžio rodykles viena valanda. Tokią praktiką taip pat perėmė Australija, Kanada, JAV ir daugybė kitų valstybių. Vasaros laikas Lietuvoje pradėtas taikyti 1981 metais ir su pertraukomis naudojamas iki šiol. Šiemet laikrodžių rodyklės bus persuktos valanda atgal naktį iš spalio 26-osios į 27 dieną.
Siekiama atsisakyti
Ilgainiui laikrodžio rodyklių sukiojimo populiarumas pasaulyje gerokai sumažėjo, dėl jo naudos jau kurį laiką diskutuojama ir Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ekspertai pastebi, kad perėjimas tarp žiemos ir vasaros laiko neigiamai veikia žmonių organizmą, tuo metu padaugėja avarijų. Kaip teigia M. Kavaliauskas, vis labiau abejojama ir dėl ekonominės naudos – dirbtinis apšvietimas, priklausomai nuo jo tipo, gali nulemti vos iki maždaug 15 proc. viso elektros energijos suvartojimo. Suvartojimą galima dar labiau sumažinti naudojant itin taupias elektros lemputes. Laikrodžių persukimas gali padidinti avarijų skaičių
„Įsigaliojus žiemos laikui spalio pabaigoje tenka keltis valanda anksčiau, kuomet būna tamsiau ir oro temperatūra paprastai – žemesnė. Vartotojams, kurie šildo namus kondicionieriais, elektriniais šildytuvais ar šilumos siurbliais, tai gali lemti didesnį elektros energijos suvartojimą. Negana to, persukant laiką pasislenka ir dviejų laiko zonų tarifo intervalai. Brangesnis dienos tarifas žiemą „įsijungia“ nuo 7 val. ryto – valanda anksčiau nei vasaros metu, kas taip pat nepadeda sumažinti elektros sąskaitų“, – nuogąstauja „Elektrum Lietuva“ atstovas.
Jis skaičiuoja, kad jei dviejų laiko zonų tarifą pasirinkęs vartotojas vasaros metu darbo dienomis 7-8 val. ryte sunaudoja po maždaug 1 kWh ir už ją moka nakties tarifu (0,162 EUR už kWh), mėnesio pabaigoje už 20 darbo dienų rytų iš viso sumoka 3,24 EUR. Žiemą tuo pačiu metu mokama dienos tarifu (0,245 EUR už kWh) ir jei suvartojimas nesikeičia, sąskaita paauga jau iki 4,9 EUR. Kodėl vis dar sukiojame laiką ir iš kur jį gauna išmanieji įrenginiai?
„Žinoma, reikia nepamiršti ir šildymo, dėl ko skirtumas gali būti dar didesnis. Vertinant visus šiuos aspektus, matome, kad laiko persukimas šiais laikais sumažinti elektros sąskaitų jau nebepadeda. Vartotojas paprastai negauna jokios naudos ir sumoka daugiau. Tokią tendenciją dažniausiai gali pamatyti ne tik dviejų zonų, bet ir vienos laiko zonos tarifą pasirinkę vartotojai“, – teigia energetikos specialistas. Laikrodžių persukimas ir karantinas
Dar 2019 metais Europos Parlamentas balsavo už tai, kad laiko sukiojimo būtų atsisakyta nuo 2021 metų, suteikiant valstybėms galimybę nuspręsti, kurį laiką – vasaros ar žiemos – jos nori išlaikyti visam laikui. Tačiau kol kas šis sprendimas buvo atidėtas, o šalys narės iki šiol nesugeba rasti bendro sutarimo kaip ir kada įgyvendinti šį pakeitimą. Jau netrukus suksime laikrodžius
Gruodį prasideda didžiausios metų šventės: kaip tai gali paveikti elektros kainas?
Aštuoni patarimai, kurių elektromobilių vairuotojai privalo nepamiršti šaltuoju metų laiku
„Elektrum Drive” įkrovimo tinkle – 108 naujos prieigos šiemet
Elektros tiekėjo keitimas verslui: kaip sutaupyti ir išvengti paslėptų rizikų?
Elektros tiekėjų planai po padidinamuoju stiklu: kaip pasirinkti teisingai ir sutaupyti?
Klaipėdos regione į tinklą įjungti trys „Elektrum Lietuva“ saulės parkai, kurių bendra galia siekia beveik 180 MW
Kodėl organizacijoms svarbu užtikrinti vidinės karjeros galimybes darbuotojams?
„Elektrum Lietuva“ Vilniuje toliau plečia elektromobilių įkrovimo tinklą
Elektros biržoje – kainų kilimas: kaip sumažinti elektros sąskaitas?






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...