Paskelbta
1 metai prieš-
Kainų svyravimai elektros rinkoje pastaraisiais metais tapo tikru galvos skausmu. Ir verslininkai, ir gyventojaiieško patikimų būdų, kaip juos suvaldyti ir apsisaugoti nuo netikėtų išlaidų. Dairomasi į įvairias technologijas, kaupiklius, ieškoma revoliucijų. Tik ar tikrai mums reikia naujos panacėjos, kai veikiantis sprendimas jau egzistuoja?
Elektros kaupimo baterijos leidžia kaupti energiją, kai yra jos perteklius, ir naudoti, kai trūksta. Elektros tiekėjai šią technologiją išnaudoja statydami hibridinius parkus, kuriuose baterijos gali pasaugoti vėjo ar saulės elektros energiją. Mes žinome, kada ją efektyviai panaudoti. Bet ar tokių pačių žinių turi privatūs ar verslo vartotojai?
Kaupiklių ant kiekvieno kampo neprikaupsime
Lietuva nėra izoliuota sala energetikos pasaulyje. Nesame Kaliningradas. Todėl negalime turėti iliuzijų, kad visus savo energetikos iššūkius ar klausimus išsispręsime patys.
Mūsų šalis yra glaudžiai susijusi su kitomis regiono valstybėmis, kuriose veikia tie patys dėsniai ir formuojasi panašūs elektros vartojimo pikai. Tai reiškia, kad net jei Lietuvoje elektros kaupimo baterijų būtų įdiegta ant kiekvieno kampo, jos vis tiek negalėtų efektyviai kompensuoti kainų svyravimų, nulemtų platesnių regioninių ar net globalių veiksnių.
Tad turėdami gamtinių dujų katilines, importuodami elektrą ir itin priklausydami nuo rinkos kainų, neturime būti naivūs ir galvoti, kad čia visi kaupsime megavatus ir dalinsimės, kai prireiks.
Kai manęs paklausia, ar verta statyti baterijas privatiems gaminantiems vartotojams, tai atsakau vienareikšmiškai – ne. Kodėl? Nes tokiems vartotojams elektros tiekėjai jau dabar elektrą saugo „nemokamai” mėnesių mėnesiais: kada nori, tada pasiimk nemokamai, nieko nereikia daryti.
Kam tada statytis tą bateriją? Nebent labai norisi pažaisti rinkoje ir pabūti elektros trader‘iu. Be to, šiuo metu galiojanti apskaitos kilovatvalandėmis sistema (angl. net-metering) yra ydinga, ji neskatina keisti vartojimo įpročių, įsisavinti technologijas. Todėl ir toliau matysime didelius kainų skirtumus tarp pikų ir ne.
Ką daryti verslui, kuris gaminasi elektros energiją? Irgi nieko – kol turėsime dabartinę net-metering sistemą, kuri vienus skatina nieko nedaryti, kiti ir toliau kompensuos pirmųjų sukuriamus elektros nuostolius mokėdami brangiau.
Investuotojams? Galima bandyti rizikuoti ir investuoti į baterijas, tačiau tai jau jūsų verslo sprendimas ir rizika.
Du keliai
Valstybė skiriaparamą individualiems elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti. Be paramos šie įrenginiai yra per brangūs, o ribota jų talpanegali užtikrinti ilgalaikio stabilumo, ypač esant dideliems elektros energijos paklausos svyravimams. Tai lyg turėti kibirą sukaupto vandens ir tikėtis, kad jo pakaks palaistyti visus daržus ilgos sausros metu.
Manome, kad valstybės investicijos galėjo būtų nukreiptos efektyvesnėms priemonėms. Turime suprasti, kad elektros kainų svyravimai yra neišvengiama dabar vykstančios energetinės transformacijos dalis. Mes esame pereinamajame periode, kuriame kainų pokyčių tikrai bus. Ir jie bus dideli. Ir baterijomis jų neužtvenksime.
Ką daryti gyventojams ir verslui? Turėsime susitaikyti su kainų skirtumais ir prie jų prisitaikyti.
Tam yra du keliai.
Pirmasis – likti su biržos kaina, prisiimti visas rizikas, gyventi su nežinomybe ir priklausomybe nuo aplinkos.
Antrasis – turėti fiksuotą elektros tiekimo sutartį su savo tiekėju (trumpesnio ar ilgesnio laikotarpio), kuris perims visas rizikas, kad jums nereikėtų sukti galvos. Fiksuota elektros kaina suteiks stabilumo ir leis lengviau prognozuoti būsimas sąskaitas. Jūs būsite apsaugoti nuo nenumatytų išlaidų už elektrą, net ir esant rimtoms elektros rinkos turbulencijoms.
Apmaudu tik tai, kad ilgesnio periodo fiksuotų sutarčių niekas negalės pasiūlyti verslui… Už tai padėkokime ankstesnės Vyriausybės Energetikos ministerijai, kuri savo reguliavimu sugriovė tokių sutarčių logiką.
Palanga trumpam taps inovacijų sostine: startuoliai pristatys pažangius sprendimus ateities energetikai
„Elektrum Lietuva“: kovą didmeninės elektros energijos kainos Lietuvoje mažėjo 40 proc.
Pokyčiai „Elektrum Lietuva“ vadovybėje – Martynas Giga palieka bendrovę
„Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos projektams skyrė 108 mln. eurų per metus
„Elektrum Lietuva“: sausį Lietuva pasigamino net 75 % reikalingos elektros!
Martynas Giga. Pasakyk, kas tavo tiekėjas, pasakysiu – kas tu
„Elektrum Lietuva“ prie „Sand Offices“ įrengė net 19 elektromobilių įkrovimo stotelių
Prognozė 2025-iesiems: Martynas Giga apie galimus elektros kainų svyravimus.
„Elektrum Lietuva“: lapkritį Baltijos šalyse fiksuota rekordinė vėjo jėgainių gamyba





Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
2025 m. nacionalinis plėtros bankas ILTE suteikė garantijų už 232 mln. eurų, kurios padėjo verslui bei žemės ūkiui pritraukti 321...
Reklama
Reklama
Pirkdami žuvies produktus dažnai matome mėlyną MSC ženklą, tačiau ne visada žinome, ką jis iš tikrųjų reiškia. Ar tai tik...
Senos statybos būstas Lietuvoje sudaro reikšmingą dalį sandorių, ypač didmiesčiuose, kur pirkėjus traukia patrauklesnė kaina ir išvystyta infrastruktūra. Vis dėlto...
Kvepalų pasirinkimas dažnai atrodo paprastas: užuodi, patinka, perki. Tačiau po kelių dienų tas pats kvapas nebeveikia taip, kaip tada prie...
Kiekvienas norime namų internetu naudotis nepatirdami jokių ryšio trikdžių – valandų valandas su artimaisiais kalbėtis per „FaceTime“ ar per televizorių...
Pramonės sektoriuje patikimumas, efektyvumas ir ilgaamžiškumas yra vieni svarbiausių kriterijų renkantis technologinius sprendimus. Todėl „Elmo Rietschle“ vardas jau daugelį metų...
Elektros generatoriai tampa vis svarbesniu sprendimu tiek namų ūkiuose, tiek verslo sektoriuje. Elektros tiekimo sutrikimai, darbai atokiose vietovėse ar poreikis...
Bulvių sodinimas atrodo kaip vienas paprasčiausių darbų darže. Įkasi gumbą, užpili žemėmis ir lauki. Bet jei paklaustum kelių skirtingų sodininkų,...