Tarptautine patirtimi Lietuvoje besidalinantis mokytojas: vaikams svarbiausia – betarpiškumas bendraujant

Gyvenęs bei dirbęs Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje „Erudito“ licėjaus mokytojas Andrius Romaška galiausiai nusprendė grįžti į Lietuvą. Nors daugybę metų dirbo akademiniame pasaulyje bei muzikos industrijoje, ir galėjo tęsti karjerą šiose sferose, jis pasirinko mokyklą, kurios kasdienybės dinamiškumas tam tikra prasme primena muzikos industrijos ar akademinio pasaulio. Matematikos bakalauro bei elektroninės ir kompiuterių muzikos magistro studijas baigęs vyras teigia gebantis šiuos du dalykus suderinti savo pamokose. Tačiau, pasak jo, svarbiausia savybė, kurios reikia mokytojui – betarpiškas bendravimas su vaikais, nes tik tokiu būdu jie noriai lankys pamokas ir sieks išgirsti bei suprasti tai, ką siekiama išdėstyti.

Reklama

– Baigęs universitetą Jungtinėje Karalystėje pasukote į daugeliui įprastą darbo pasaulį, kas paskatino vėliau pasirinkti mokytojo profesiją?

Gal nevadinčiau savo darbo pasaulio įprastu – apie 7 gyvenimo metus praleidau dvejose sferose – Didžiosios Britanijos muzikos industrijoje ir akademiniame pasaulyje. Tad tiek darbo aplinka, tiek regėti kontekstai buvo ypač dinamiški, pilni netikėčiausių kūrybinių sprendimų, o pats darbas – tikrai nerutininis ir įprastas.

O kalbant apie motyvaciją – Covid pandemijos metu mirė mano buvusios mokyklos – KTU gimnazijos – direktorius, viena iš kertinių Lietuvos švietimo sistemos figūrų, mane asmeniškai labai įkvėpęs – Bronislovas Burgis. Supratau, jog nebegalėsiu jam niekaip tiesiogiai atsidėkoti už tokį ženklų manęs formavimą praeityje. Tad prisidėjimas prie jaunosios kartos auginimo liko vienintele galima padėkos išraiška.

Žinoma, prisidėjo ir faktas, kad manasis tėtis visą gyvenimą dirbo mokytoju, tad toks žingsnis buvo ir tam tikras artėjimas prie savųjų šaknų. 6 patarimai, kaip efektyviai valdyti nuotolines ir hibridines komandas

– Kuo skiriasi įprastas darbas nuo mokytojo darbo?

Vėlgi – manau, kad manosios patirtys iki ateinant į mokyklą atliepia tikrai ne įprasto darbo sąvoką. Manau, kad labai didžiulio skirtumo tarp darbo muzikos industrijoje, akademiniame pasaulyje ir darbo mokykloje nėra.

Iki mokyklos kiekvieną dieną dirbdavau su begale skirtingų tautybių žmonių, kas dieną mane supdavo pribloškiantys kontekstai ar kūrybiniai sprendimai. Pavyzdžiui, kompanijos „NUGEN Audio“, kurioje dirbau beveik trejus metus, klientai buvo tokių muzikos gigantų kaip Bjork, „Coldplay“ muzikos prodiuseriai. Darbuojantis Oksfordo universitete taip pat, teko susidurti su talentingiausiais pasaulio akademikais ir kūrėjais.

„Erudito“ licėjuje viskas pakankamai panašu – daugybė skirtingų tautybių moksleivių, daugybė kūrybos, daugybė talentingų mokinių kuriamų ypatingų kontekstų kiekvieną dieną.

– Visuomenėje galima išgirsti nuomonių, kad vaikus sunku sudominti, kad jiems niekas, apart telefono ekrano, neįdomu, ar tai tiesa? Gal galite patarti, kaip sudominti vaikus?

Manau, kad vienas svarbiausių faktorių šiuo klausimu yra betarpiškumas. Jei prieš pamoką praleisi lauke pusvalandį žaisdamas krepšinį ar futbolą su mokiniais, jie ir į tavąja pamoką žiūrės visai kitaip. Jei tiesiog per pamoką tiesmukai „patronizuosi“ moksleivius apie konkretaus dalyko svarbą, neturėdamas jokio santykio su jais – vargu ar jie liks sudominti konkrečiu pamokos turiniu.

– Dėstote kompiuterių mokslą ir informacines technologijas, taip pat ir matematiką. Dažnai galima išgirsti klausimų, o kam reikalinga ta matematika, ypač šiame pasaulyje? Tai ar iš tiesų matematika šiais laikais dar yra reikalinga?

Prieš keletą savaičių pristačiau savo pirmąją knygą – „Matematinis Gyvenimo Žodynėlis“, finansuotą Lietuvos Kultūros Tarybos. Joje iš matematinės perspektyvos analizuoju tokias kertines gyvenimo sąvokas kaip asmenybė, tolerancija, tikėjimas. Matematika man yra kertinis gyvenimo mąstymo būdas, o ne – tiesiog įrankis, skirtas apskaičiuoti lokalius procesus.

– Baigėte matematikos, taip pat elektroninės ir kompiuterinės muzikos mokslus. Gali atrodyti, kad tai du nesuderinami dalykai. Kaip įgytos žinios jums padeda pamokose, bendraujant su mokiniais?

Elektroninės ir kompiuterių muzikos magistro studijos iš esmės buvo apie matematikos dėsnių, slypinčių muzikoje, analizę. Tad, kai gaunu bene patį dažniausią mokytojui skirtą klausimą – o kam to ar to dalyko reikia ar reikės gyvenime, sąryšio tarp techninių sričių ir muzikos pademonstravimas, tampa itin motyvuojančia metodologine priemone. Gyventojai norėtų pirkti pastatytą būstą, bet dauguma perka iš brėžinių

– Dalį gyvenimo praleidote užsienyje, kas paskatino grįžti gyventi ir dirbti Lietuvoje?

Nuo ankstyvos jaunystės savyje puoselėjau patriotiškumą ir meilę savo šaliai. Pavyzdžiui, prieš beveik 15 metų keliavau į Sibirą su „Misija Sibiras“ projektu, kur tvarkėme lietuvių tremtinių kapus, o vėliau grįžę – keliavome po Lietuvos mokyklas ir dalinomės su mokiniais savo Lietuvos istorijos bei pilietiškumo perspektyva.

Gyvendamas užsienyje nepaleidau lietuviškos gijos – nuolat rašydavau į Lietuvos kultūros leidinius – „Literatūrą ir Meną“, „Šiaurės Atėnus“, „Kultūros Barus“. Tad sulaukęs tinkamų aplinkybių bei pasiūlymų, pasisėmęs patirties užsienyje, grįžau į Lietuvą.

– Dirbote Oksforde. Kalbama, kad ši vieta yra ypatinga, ar tai tiesa?

Visų pirma, dirbant tokioje fiziškai pribloškiančioje aplinkoje kaip Oksfordo universitetas, regis, kad kiekvienas tavo žingsnis ar darbas tą dieną turi ypatingą prasmę. Pastatai, regėti tik filmuose apie Harį Poterį, netikėtai pabrėžė aplinkos estetikos bei juos supančių istorinių kontekstų didžiulę svarbą asmeninei motyvacijai.

O jei nukrypstant nuo tokių intuityvių patirčių – žavėdavo, kad du kartus kiekvieną darbo dieną, departamente, kuriame darbavausi, keletas šimtų jo darbuotojų, susirinkdavo į valgyklą, pailsėti nuo darbų bei praplėsti savo perspektyvą. Tad kas dieną turėjau galimybę diskutuoti su specialistais – nuo psichologijos profesorių iki departamento vadovų, kas ypač plėtė manąją perspektyvą apie Oksfordo universitetą, miestą ir apskritai – pasaulį.

Šis bendruomenės tamprumas itin gražiai atsispindėdavo ir laisvu nuo darbo metu – išėjęs pavakaroti į miestą su kolegomis, būtinai užbaigsi vakarą apsuptas ne tik kolegų, bet ir daugybės nepažįstamų žmonių bei diskutuodamas apie Camus, Fermat teoremą ar dar kokį ypatingą kontekstą. Personalo vadovė įvardijo tris auksines taisykles bendraujant su CEO