Paskelbta
11 mėnesių prieš-
Gyvenimo ritmas tankiai apgyventuose miestuose šiandien primena nenutrūkstantį garso takelį – transporto ūžesys, kaimynų triukšmas, nuolat įjungti ekranai. Ilgainiui tai tampa ne tik fonu, bet ir nuolatinį nuovargį sukeliančia gyvenimo sąlyga. Pagal Europos aplinkos agentūros duomenis, daugiau nei 20 proc. europiečių gyvena teritorijose, kuriose triukšmas viršija sveikatai pavojingą ribą, o jei taikytume dar griežtesnius Pasaulio sveikatos organizacijos standartus – šis rodiklis šokteltų iki 30 proc. Apskaičiuota, kad dėl nuolatinio aplinkos triukšmo kasmet prarandama apie 1,3 mln. sveikų gyvenimo metų.
Triukšmas šiandien tampa ne tik diskomforto šaltiniu, bet ir psichologiniu veiksniu. „Statista“ duomenimis, net 17 proc. Europos gyventojų nurodo, kad kaimynystės triukšmas jiems trukdo ilsėtis ar dirbti, o didmiesčiuose šis rodiklis dar aukštesnis. Tyrimai rodo, kad foninis triukšmas ilgainiui mažina dėmesio išlaikymo gebėjimą, blogina atmintį ir miego kokybę.
Kaip pažymima platformoje „Rethinking Youth“, jaunoji karta vis dažniau vertina tylą kaip emocinės pusiausvyros priemonę – būdą susigrąžinti dėmesį ir ramybę informacijos pertekliaus sąlygomis. Kitaip tariant, tyla tampa ne atsitraukimu nuo pasaulio, o būdu jį geriau išgirsti.
Tyla – nauja būtinybė
„Tyla šiandien vis dažniau tampa būtinybe, be kurios sunku susikaupti, dirbti ar tiesiog pailsėti. Tylos tema šiais laikais įgauna ir naują prasmę, nes triukšmas tapo ne tik išoriniu, bet ir vidiniu reiškiniu. Gyvename triukšmingai – net tada, kai atrodo, kad ilsimės. Telefonai, socialiniai tinklai, pranešimai, eismas, pokalbiai. Net žiūrėdami mėgstamą filmą ar serialą mes girdime daugybę garso sluoksnių, kurie mus nuolat stimuliuoja. Dėl to vis daugiau žmonių pradeda sąmoningai ieškoti tylos, kad bent kelioms minutėms pabūtų su savimi“, – teigia „Huawei“ produktų mokymų vadovė Baltijos šalyse Urtė Eidžiūnaitė.
U. Eidžiūnaitė pabrėžia, kad šis tylos poreikis nėra mados tendencija, o natūrali reakcija į informacinį perteklių. „Kai viskas aplink garsėja – nuo muzikos iki socialinių tinklų – tyla tampa tuo, kas iš tiesų išsiskiria. Ji reiškia nebe atsiribojimą nuo pasaulio, bet atvirkščiai – leidžia jį geriau išgirsti. Todėl vis daugiau žmonių renkasi ausines, kurios siūlo ne tylą vietoje garsų, o suteikia galimybę pasirinkti, kada norime girdėti pasaulį, o kada – save. Tokia pusiausvyra yra tai, kas šiandien žmonėms tampa svarbiausia.“ Eureka laboratorijoje, bet tyla viešumoje?
Technologija, kuri prisitaiko prie gyvenimo ritmo
Naujasis „Huawei“ produktas – belaidės ausinės „FreeBuds 7i“ – pristatytas rugsėjo mėnesį Paryžiuje yra lyg tylos kapsulė miesto žmogui. Šios ausinės sukurtos tam, kad tylos poreikis būtų atliepiamas ir taptų kasdienybės dalimi. Jose įdiegta triukšmo slopinimo technologija „Intelligent Dynamic ANC 4.0“, gebanti realiuoju laiku prisitaikyti prie aplinkos pokyčių – nuo atviro biuro iki sausakimšo troleibuso. Tokiu būdu ausinės pačios „mato“, kiek triukšmo jus supa, ir pritaiko tinkamiausią triukšmo mažinimo lygį. Viena didžiausių privačių muzikos mokyklų Kaune išsikrausto iš miesto centro
„Tai tarsi savo asmeninės tylos zonos turėjimas, kuri keliauja kartu su jumis. Ausinių naudotojas šiandien nebeturėtų galvoti, ar jo ausinės veikia geriausiu režimu – šiuolaikinės technologijos gali tai padaryti automatiškai. Mūsų tikslas – kad tylos pojūtis naudojant ausines būtų natūralus, jog jis neatrodytų kaip technologinis efektas, o būtų tiek autentiškas, kiek įmanoma“, – išskiria U. Eidžiūnaitė.
Tylos momentai, kurie keičia savijautą
Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad vos kelių minučių tyla gali turėti realų poveikį – pavyzdžiui, sumažinti streso rodiklius ir skatinti emocinį atsipalaidavimą. „Frontiers in Psychology“ atliktas tyrimas parodė, kad tyla gali reikšmingai pagerinti nuotaiką bei orientaciją akimirkoje.
Pasak U. Eidžiūnaitės, šiuolaikinės ausinės ir kuriamos būtent tam, kad žmonės galėtų pasiimti kokybišką tylą su savimi visur – nuo kelionės į darbą iki pasivaikščiojimo po miestą. Ji priduria: „Technologijos neturi dar labiau „triukšminti“ mūsų gyvenimo – jos turi padėti leisti jį bent trumpam sustabdyti. Todėl kasmet išleidžiamos naujos ausinės turi ne tik suteikti naują klausymo patirtį, bet ir priminti, kad ramybė šiandien yra tokia pat vertinga kaip informacija ar ryšys. Tylos poreikis šiuolaikiniam žmogui yra toks pat svarbus, kaip prieš keliolika metų buvo poreikis būti visuomet prisijungusiam“. Nematomoms negalioms – vis daugiau dėmesio
Lietuvius prie vairo labiausiai blaško plepūs bendrakeleiviai, latvius ir estus
Švenčių nematoma pusė: kodėl gruodį pavargstame greičiau?
Kaip išrinkti dovaną, kuri iš tikrųjų džiugina
Ar akių nuovargis – technologijų, ar mūsų įpročių pasekmė?
„Nokia“ istorija: nuo guminių batų iki telefonų karaliaus
Nuo sąsiuvinio iki planšetės: kaip keičiasi mokymosi įpročiai
Kaip technologijos keičia nardymo saugumą?
Agnė Kuzmickaitė: „Sportas įkvepia ne tik judėjimą, bet ir madą“
Ko išmoko „Tour de France“ – pamokos gyvenimui už dviračio ribų arba kaip atrodo viena profesionalaus dviratininko diena
„Huawei“ pristatė naujienas: ilgaamžė baterija ir profesionalios sporto funkcijos






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Silkė lietuviui dažniausiai asocijuojasi su gruodžio vakarais, eglute ir dvylika Kūčių patiekalų. Bet ar būtinai ji turi likti tik švenčių...
Lietuvos saldainių rinką papildo dar vienas prekės ženklas – į šalies parduotuvių lentynas atkeliauja Švedijoje išpopuliarėję „BUBS“ saldainiai. „Orkla Snacks...
Namų elektromobilių įkrovimo stotelės tampa vis įprastesnės, tačiau jų kaina gali skirtis kelis kartus. Vien pati stotelė gali kainuoti nuo...
Perkant būstą su paskola, bankas reikalauja jį apdrausti nuo tam tikrų rizikų, tačiau platesne turto apsauga pasirūpina dar ne visi....
Turto valdymo bendrovės BRAITIN valdomas uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas investicinis fondas „Baltic Industrial Real Estate Fund I“ sėkmingai realizavo...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...