Paskelbta
1 metai prieš-
Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę
Pastaraisiais metais Baltijos šalių namų ūkių investicijos didėja – auga tiek investuojamos pinigų sumos, atsiranda įvairesnių priemonių, vis labiau žmonės supranta pačio investavimo naudą. Keičiantis investavimo įpročiams, ypač tai pastebima tarp jaunesnių kartų atstovų. Kas lemia jų pasirinkimus ir kuo skiriasi Gen Z (gimusiųjų 1995 – 2012 m.) bei millennialsų (gimusiųjų 1981–1995 m.) investavimas? „Balcia“ į naują klientų lojalumo programą investavo 100 tūkst. Eur.
Turtingesni, bet atsargesni
Lyginant skirtingo amžiaus žmonių investavimo įpročius, atsiveria gana ryškūs skirtumai. Millennialsai (arba Tūkstantmečio karta) šiuo metu yra ekonomiškai aktyviausi, turi galimybių investuoti didesnes sumas, tačiau jų tolerancija rizikai nėra didelė, jie atsargiau renkasi investicijų formas ir pirmenybę teikia pasyviam investavimui.
Šios kartos atstovai labiau linkę rinktis akcijas, investuoti tiesiogiai į skirtingas Baltijos šalių, Europos ir JAV bendroves arba naudotis biržoje prekiaujamais fondais (ETF). Uždirbantys didesnes pajamas dažnai naudoja sudėtingesnes investavimo formas, kaip alternatyvūs turto fondai.
Tuo tarpu, jaunesnės Z kartos požiūris į finansus gerokai skiriasi – jų turimos lėšos investicijoms yra ribotesnės, tačiau jie nebijo rizikuoti, tikisi greitesnio ir didesnio pelno, domisi naujoviškomis investavimo galimybėmis. Investavimas
Šios kartos atstovai naudojasi įvairiomis socialinėmis medijomis ir tai neišvengiamai turi įtakos jų pasirinkimams gyvenime, taip pat ir investiciniams sprendimams. Taip tarp pasirinkimų atsiranda naujos madingos investicijos, pavyzdžiui, kriptovaliutos, NFT ar socialiniuose tinkluose sėkmės bangą pagavusios memų akcijos („meme stocks“).
Populiarėja tvarios investicijos
Analizuojant skirtingų kartų investavimo įpročius pastebimas ir augantis susidomėjimas investicijomis, kurios susijusios su aplinką tausojančiais sprendimais. Jau dabar ryškėja tendencija, kai tarp jaunosios kartos atstovų sparčiai populiarėja prie tvarumo prisidedančios investavimo priemonės, o tokių investicijų pelningumas ateityje, tikėtina, turėtų augti. „Xiaomi“ pristatė naują flagmanų seriją
Gilėjant klimato kaitos problemoms ir siekiant mažinti poveikį gamtai, aplinkai draugiški sprendimai tampa vis aktualesni tiek versle, tiek vartotojų kasdienybėje. Atsižvelgiant į šias tendencijas rinkoje atsiranda daugiau tvarumą skatinančių, „žaliųjų“ investavimo bei taupymo priemonių, kurių pagalba žmonės turi galimybę ne tik uždirbti grąžą, bet ir prisidėti prie vykdomų aplinkai draugiškų projektų. Kadangi tokių investavimo priemonių paklausa auga, jų daugės, o tai reiškia ir patrauklesnę grąžą vartotojams.
Pagrindinė investavimo klaida – impulsyvumas
Žinoma, vieno, visiems tinkančio investavimo recepto nėra, jis priklauso nuo tikslų, pajamų ir toleruojamos rizikos. Tačiau, pirmiausia, svarbu nepamiršti užsitikrinti finansinę saugumo pagalvę nenumatytiems atvejams, jos dydis turėtų siekti bent trijų – šešių mėnesių būtinųjų išlaidų sumą. Ją turint, jau galima galvoti, kokią lėšų dalį pavyktų skirti investicijoms.
Prieš apsisprendžiant kur investuoti, reikėtų apsibrėžti investavimo tikslą ir strategiją – numatyti, kiek laiko planuojate investuoti, įsivertinti kokia rizika yra priimtina, nuspręsti, kaip dalinsite investicijas, kurių tikslai ir priemonės skirsis. Pradedantiesiems dažniausiai rekomenduojamas ilgalaikio reguliaraus investavimo metodas, kuriuo išvengiama impulsyvių, nepagrįstų sprendimų.
„Citadele“ bankas stipriai pradėjo 2025 metus: augantis finansavimas ir skaitmeninės paslaugos
„Citadele“ bankas mažina Baltijos šalių ekonomikos augimo prognozes
Neapibrėžtumo laikais – Baltijos šalių atsparumo pamokos
Kai tėvai nesijaučia finansų ekspertais: kaip nebijoti atvirų pokalbių apie pinigus šeimoje?
Apklausa: kas trečias susigrąžintą GPM permoką išleistų kasdienėms reikmėms
Aleksandras Izgorodinas: Velykų vaišių stalas šiemet bus 5 proc. brangesnis
Apklausa: lietuviai toliau investuoja į nekilnojamąjį turtą, krenta pensijų fondų populiarumas
Kol vyresnė karta taupo, Gen Z pinigus leidžia laisvai: kodėl taip skiriasi kartų požiūris į finansus?
Lietuvos ekonomika 2025-aisiais – tarp augimo ir audros debesų
Ar žinojote, kad dalis žmonių eidami gatve virš jūsų galvos mato plaukiojančią gyvybės juostą, o prekybos centre dėdami vaisius įsivaizduoja...
Šiuo metu su dirbtiniu intelektu (DI) susiduriame vis dažniau. Apsipirkdami internetu, bendraudami ir net registruodamiesi į valstybines įstaigas, susiduriame su...
Baltijos šalių kelionių organizatorius „Novaturas“ praneša apie pasirašytą sutartį, pagal kurią bendrovė įgyvendina pirmąjį sandorio su strateginiu investuotoju etapą: 23,2...
Per pastaruosius kelerius metus sparčiai vystantis 5G ir kitiems mobiliojo ryšio tinklams, daugelis vartotojų Lietuvoje vis dar negali išnaudoti viso...
Pavasarį laukiniai gyvūnai tampa aktyvesni – prasidėjus rujos laikotarpiui, jų migracija per kelius gerokai suintensyvėja. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) duomenimis,...
Absoliuti dauguma šalies gyventojų teigia kelyje susiduriantys su pavojingu kitų vairuotojų elgesiu. Deja, gatvėje matydami agresyviai, pavojingai manevruojančius ar apsvaigusius...
Apie tirpiąją kavą vis dar sklando įvairių mitų. Vis dėlto juos lengva paneigti, kai geriau supranti esminius dalykus: pavyzdžiui, kaip...
Dirbtinis intelektas, nuotolinis darbas ir kintantys lūkesčiai darbuotojams – darbo rinka šiandien keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Todėl profesinis...