Paskelbta
7 metai prieš-
By
Raminta V.
Mes, Seimo Žmogaus teisių komiteto nariai, esame labai sunerimę, kad tiek Lietuvą, tiek visą pasaulį ištikusios krizės situacijoje pradedamos nuvertinti tiek kiekvieno žmogaus prigimtinės teisės, tiek asmens orumas.
Netiesa, kad turime tik du pasirinkimus: gerbiame žmogaus teises ir nepaisome saugumo reikalavimų arba pritaikome griežtas priemones, ginančias žmonių sveikatą ir gyvybę, ir nepaisome žmogaus teisių bei asmens orumo principų.
Kiekviena civilizuota, demokratinė valstybė gali ir privalo suderinti saugumo ir asmens orumo puoselėjimo siekius. Svarbu neprisirišti prie iškreiptos žmogaus teisių sampratos, akcentuojančios vien tik asmens reikalavimus politinei bendruomenei ir ignoruojančios faktą, kad laisvė visada neatsiejama nuo atsakomybės.
Valstybė turi teisę ir net privalo, saugodama piliečių sveikatą bei gyvybę, įvesti būtinus socialinio gyvenimo apribojimus ir bausti tuos, kurie jų nepaiso, keldami pavojų ne tik savo, bet ir kitų žmonių sveikatai bei gyvybei. Tačiau net įgyvendindama griežtą potencialiai užsikrėtusių asmenų karantinavimą, įvesdama kitus apribojimus, valstybės vardu veikiantys asmenys turi vengti perteklinių draudimų ir bet kokių priemonių, kurios traktuoja kitus žmones, kaip instrumentus ar potencialų pavojų.
Atkreipiame dėmesį, kad priverstinio karantinavimo priemonių įgyvendinimas nepaisė teisėtų Lietuvos piliečių lūkesčių vengti potencialiai pavojingos aplinkos – taip galima vertinti karantinavimą grupėmis, kai bent vienas užkrėstas asmuo gali užkrėsti kitus. Taip pat, visus atvejus traktuojant kaip vienodus, nebuvo atsižvelgta į specialius dalies prievartiniu būdu karantinuotų asmenų poreikius, nebuvo ieškoma asmens orumą gerbiančių, nors gal ir daugiau logistikos pastangų reikalaujančių, sprendimų.
Džiaugiamės, kad pasigirdus kritikai, tobulinama priverstinio karantinavimo tvarka, tačiau labai svarbu, jog visi įsisąmonintume, kad žmogaus teisės nėra prabanga, kurios galima nepaisyti krizės akivaizdoje, priešingai – tai ypatingai svarbus kriterijus, ar mes nenužmogėjame išbandymuose.
Norime atkreipti dėmesį į dar vieną svarbų žmogaus teisių pažeidimą, kuris atsiskleidė krizės laikotarpiu. Kiekvienas žmogus, kuris kovoja už bendrąjį gėrį ypatingai pavojingomis sąlygomis (pavyzdžiui, yra medikas, kuris turi nuolatinius kontaktus su potencialiai virusu užkrėstais žmonėmis), privalo būti aprūpintas visomis būtinomis sveikatos apsaugos priemonėmis. Tai yra absoliuti valstybės pareiga, kurios nevykdymas tegali būti vertinamas kaip nusikalstama veika.
Tikimės, kad visi mokomės iš padarytų klaidų ir sugebėsime iš šios krizinės padėties išeiti vieningesni, labiau patyrę ir, svarbiausia, nepraradę žmogiškumo.
Komiteto nariai: Andrius Navickas, Sergejus Jovaiša, Kęstutis Smirnovas, Leonard Talmont, komiteto pirmininkas Valerijus Simulik



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Susisiekimo ministerija siūlo keisti elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių naudojimo taisykles. Spalio 26 d. „Lietuvos ryto“ televizijos paskelbtame pranešime...
„Facebook“, „Instagram“ ir kitus skaitmeninius produktus valdanti „Meta“ spalio 26 d. pristatė iki 95 mlrd. JAV dolerių siekiantį kapitalo pritraukimo...
„Anthropic“ IPO dokumentuose atskleidė saugumo incidentų, įvykusių testuojant pažangius dirbtinio intelekto modelius, ir mėnesį trukusią naujo modelio mokymo pauzę. Informacija...
Spalio 26 d. JAV biržose sustiprėjo susidomėjimas dirbtinio intelekto bendrovėmis. Investuotojų dėmesį patraukė „Anthropic“ paviešinti IPO dokumentai ir galimas naujas...
Didžiausia Lietuvos jūrinės inžinerijos įmonių grupė „Vakarų laivų gamykla“ Klaipėdoje stato naują plūdrųjį doką. Projektas kartu apima su dokų eksploatavimu...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...