Tyrimas: gyventojai palankiai vertina tvariuosius finansus, bet stokoja praktinių žinių

Žaliųjų finansų instituto ir VILNIUS TECH atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai palankiai vertina tvariųjų finansų idėją, tačiau praktinę šios srities plėtrą vis dar riboja informacijos, aiškumo ir pasitikėjimo stoka.

Reklama

„Tyrimas rodo aiškų paradoksą – visuomenė tvariesiems finansams pritaria, tačiau daugelis žmonių vis dar neturi pakankamai žinių, kaip tvarūs finansiniai produktai veikia praktikoje ir kuo jie skiriasi nuo įprastų finansinių sprendimų. Visgi, daugelis apklaustųjų mano, kad tvarūs finansiniai produktai yra apie ilgalaikę grąžą ir naudą, tas džiugina, kad suprantama jų vertė“, – teigia dr. Neringa Vilkaitė-Vaitonė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkė.

Neringa Vilkaite Vaitonė

Tyrimo, kuriame dalyvavo 1217 respondentų iš visos Lietuvos, duomenimis, net 51 proc. atsakiusiųjų tvariuosius finansus teisingai sieja su investavimo ir finansų valdymo praktikomis, atsižvelgiančiomis į aplinkosauginius, socialinius ir valdysenos (ESG) kriterijus. Tačiau beveik ketvirtadalis apklaustųjų (24 proc.) vis dar nežino, kas yra tvarieji finansai.

Nors pati tvariųjų finansų idėja visuomenėje jau atpažįstama, gilesnis supratimas išlieka ribotas. ESG principų reikšmę aiškiai supranta tik apie 10–17 proc. respondentų, o skirtumus tarp tvarių ir įprastų finansinių produktų gerai suvokia vos 15–20 proc.

„Įdomu tai, kad vyrai kiek dažniau nei moterys deklaruoja suprantantys ESG principus ir skirtumus tarp tvarių bei įprastų finansinių produktų. Tačiau moterys dažniau nei vyrai pabrėžia informacijos trūkumą ir kartu stipriau palaiko pačią tvarumo idėją”, – teigia VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto prof. dr. Indrė Lapinskaitė.

Mato ilgalaikę naudą

Net apie 70 proc. apklaustųjų sutinka, kad tvarūs finansiniai produktai prisideda prie aplinkos apsaugos, tuo tarpu skeptiškai tai vertina vos 6–8 proc. Dažniau nei kitos grupės jų poveikį aplinkai teigiamai vertino jaunesni respondentai, studentai bei aktyviai darbo rinkoje dalyvaujantys žmonės. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad daugiau nei dviem trečdaliams gyventojų svarbu, jog finansiniai produktai būtų tvarūs.

Daugeliui respondentų tvarūs finansiniai produktai siejasi su ilgalaike nauda. Nuomonę, kad tokie produktai labiau orientuoti į ilgalaikę perspektyvą nei į trumpalaikę grąžą, ypač dažnai reiškė jaunesni ir aukštesnio išsilavinimo respondentai – šiose grupėse teigiamų vertinimų dalis siekė apie 70 proc. Tai rodo, kad visuomenė tvarumą sieja ne tik su aplinkosauga, bet ir su atsakingesniu požiūriu į ateitį.

Nepaisant to, tyrimas atskleidė gana žemą pasitikėjimo tvariaisiais finansais lygį. Apie 40 proc. respondentų neturi aiškios nuomonės dėl tvarių finansinių produktų patikimumo, daugelis tvirtai nežino, ar tokie produktai yra lengvai prieinami.

Daugiau nei pusė respondentų pripažįsta, kad jiems trūksta informacijos apie tvarius finansinius produktus. Ši tendencija būdinga ne tik mažesnių miestų ar žemesnio išsilavinimo grupėms – aiškumo stoką gana dažnai įvardija ir aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai.

Tyrimo autoriai pažymi, kad tai rodo ne vien gyventojų susidomėjimo ar finansinio raštingumo problemą, bet ir nepakankamai aiškią pačios rinkos komunikaciją.

„Matome, kad didžiausias iššūkis šiandien yra ne neigiamas požiūris į tvarumą, o aiškios ir suprantamos informacijos trūkumas. Tai signalas tiek finansų rinkos dalyviams, tiek viešajam sektoriui“, – sako prof. dr. Indrė Lapinskaitė.

Daugiau mokėti linkę ne visi

Tyrimas atskleidė, kad net apie 60 proc. lietuvių rinktųsi tvarius finansinius produktus, tačiau – tik teorijoje.

Susidūrus su papildomomis išlaidomis entuziazmas mažėja – daugiau už tokius produktus mokėtų tik 25–32 proc. respondentų. Šį klausimą ypač atsargiai vertina vyresnio amžiaus ir mažesnes pajamas gaunantys respondentai.

„Lietuvos gyventojai nėra nusiteikę prieš tvarius finansinius sprendimus – priešingai, jie įžvelgia jų ilgalaikę naudą. Tačiau tam, kad rinka augtų sparčiau, būtina didinti finansinį raštingumą, stiprinti pasitikėjimą ir aiškiau komunikuoti apie tvarių finansinių produktų veikimą bei naudą vartotojams. ŽFI veikla sieksime stiprinti edukaciją ir supratimą apie šiuos produktus“, – sako Audrius Šilgalis, ŽFI vadovas.

A. Šilgalis

Paaiškėjo, kad geriausiai tvariųjų finansų esmę supranta jaunesni ir aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai. Daugiau nei 60 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų tvariuosius finansus apibūdino tinkamai, tuo metu žemesnio išsilavinimo grupėse ši dalis siekė apie 40–45 proc. Informacijos stoka ryškesnė regionuose – kaimo vietovių gyventojai dažniau nei didmiesčių respondentai teigė nežinantys, kas yra tvarieji finansai.