Naujas požiūris į jaunųjų pedagogų ugdymą: specializuotos klasės ir profesiniai klubai

„Per penkerius metus jaunų mokytojų, dirbančių mūsų šalies mokyklose, skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 2700 iki 6000,” – teigiamus pokyčius švietimo sistemoje akcentuoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė. Visgi iššūkių yra – Lietuvos mokyklose prieš kiekvieną mokslo metų pradžią vis dar trūksta apie 500-600 mokytojų. Ši problema labiausiai matoma didžiuosiuose šalies miestuose, tačiau pamažu ji pasiekia ir mažesnes savivaldybes.

Reklama

Deja, bet, Eurostat (2021) duomenimis, Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių išlieka „lyderė“ pagal vyresnio amžiaus mokytojų skaičių. Dėl šios priežasties Lietuvoje buvo imtasi įvairių iniciatyvų, siekiant gerinti mokytojų darbo sąlygas ir pritraukti jaunus žmones rinktis mokytojo kelią. Viena sėkmingiausių nacionalinių iniciatyvų – stipendijų skyrimas būsimiesiems mokytojams, pasirinkusiems prioritetines pedagogikos kryptis. „Šis sprendimas pasiteisino daugelyje specializacijų”, – teigia prof. dr. Kaminskienė.

Kita vertus, pasak jos, vien tik stipendijomis problemos neišspręsime. Reikalingi kompleksiški ir ilgalaikiai sprendimai: atlyginimo didinimas, atsakomybių ir administracinių veiklų peržiūrėjimas, pasitikėjimo mokytojais stiprinimo, mokyklų gerovės, ypač palankaus mikroklimato kūrimas, karjeros galimybių numatymas ir kita.

Šveicariškas modelis Lietuvos mokyklose

Siekiant spręsti pedagogų trūkumo problemą, Lietuvoje imamasi įvairių inovatyvių iniciatyvų. Viena jų – specializuotos ugdymo krypties klasės.

„Sprendimas tapti mokytoju negimsta spontaniškai. Tai sritis, kurią turime vaikams atskleisti iš kitos pusės”, – įsitikinusi prof. L. Kaminskienė.

Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje jau trejus metus sėkmingai veikia ugdymo krypties klasė. Ji įkurta remiantis šveicarišku moduliu, kuris buvo pritaikytas Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus iniciatyva ir įgyvendinamas kartu su VDU Švietimo akademija. Jau nuo 9 klasės mokiniai, galvojantys apie pedagogo profesiją, ne tik dalyvauja universiteto paskaitose, bet ir atlieka pedagogines praktikas miesto mokymosi įstaigose.

Pirmaisiais metais šioje klasėje buvo iki 20 vaikų, dabar jų – jau beveik 30. Tikimasi, kad per keletą metų bus priartėta prie 100 mokinių, kurie, būdami mokyklos suole, jau rimtai planuotų studijuoti pedagogiką.

Praėjusių metų gruodį prie šios iniciatyvos prisijungė ir Rokiškio Romuvos gimnazija, kuri taip pat, bendradarbiaudama su VDU Švietimo akademija, įsteigė ugdymo krypties klasę.

„Mūsų gimnazijoje jau veikia Vilnius Tech ir VDU Žemės ūkio akademijos Sumanaus moksleivio klasės, tačiau matėme poreikį kitos krypties giluminėms studijoms. Ne visi mokiniai nori tiksliųjų ar gamtos mokslų krypties, – teigė gimnazijos direktorė Rasa Pranckūnienė. – Kita vertus, kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir mūsų rajone, pedagogų kolektyvai nejaunėja, po 3-4 metų gimnazija susidurs su pedagogų kaita, tad norisi iš anksto pritraukti mokinių, besidominčių šia profesija. Tikimės, kad kai kurie iš jų grįš dirbti į savo miestą, savo mokyklą”.

Jaunojo pedagogo klubai vienija Lietuvos regionus

Lygiagrečiai su ugdymo klasėmis Lietuvoje plečiasi ir Jaunojo pedagogo klubų tinklas. Kauno rajono savivaldybėje veikiantis klubas subūrė daugiau nei 50 vyresniųjų (9-12) klasių mokinių. Sėkminga patirtis paskatino klubų steigimą Alytaus mieste, Panevėžio rajone, Klaipėdos rajone ir Utenoje. Artimiausiu metu planuojama steigti klubus Visagine, Šakiuose ir Šiauliuose.

VDU Švietimo akademijos studentas Arminas Kilinskas, buvęs Alytaus Jaunojo pedagogo klubo narys, šiuo metu studijuojantis Mokomojo dalyko pedagogikos istorijos ir geografijos pedagogiką, prisipažįsta, kad norą tapti mokytoju jis pajuto dar mokydamasis pradinėse klasėse. Jį šiai svajonei įkvėpė jo paties matytas pavyzdys – jį mokę ir savo darbui atsidavę pedagogai.

Arminas sako, kad jo apsisprendimui tapti mokytoju lemiamos reikšmės turėjo ir Jaunojo pedagogo klubo veikla: „Nors prie klubo prisijungiau tik mokydamasis dvyliktoje klasėje, turėjau galimybę dalyvauti susitikimuose su VDU Švietimo akademijos atstovais, lankyti pedagogikos paskaitas. Klubo veikla padėjo galutinai apsispręsti dėl mano norimos studijų krypties”.

Anot A. Kilinsko, dažnas jaunas žmogus šiandien nesiryžta rinktis mokytojo kelio, nes šis jiems atrodo per sunkus, o atlygis už tokį sunkų ir atsakingą darbą – per menkas. Tačiau Armino tai negąsdina – jis svajoja tapti vienu tokių mokytojų, kuriuos pats matė besimokydamas savo mokykloje: „Noriu būti pavyzdžiu savo mokiniams ir visai mokyklos bendruomenei, aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, domėtis naujovėmis, išlikti žingeidžiu ir gebančiu kūrybiškai žvelgti į mokymo(si) procesus”.

Prof. L. Kaminskienė sako, kad tokių įkvepiančių istorijų bei galėtų būti ir daugiau, tačiau šioje vietoje turėtų labiau pasitempti ir pačios mokyklų bendruomenės.

„Labai gaila, kai atkalbinėjimai nesirinkti mokytojo profesijos neretai vyksta pačiose mokyklose. Todėl aš labai dažnai, kalbėdama su gimnazijų vadovais, pabrėžiu, kad jeigu mes norime, kad vaikai norėtų būti mokytojais, jiems būtinas įkvepiantis pačių mokytojų pavyzdys. Mokiniai iš pačių mokytojų pavyzdžio turi matyti, kad mokykla yra ta vieta, kurioje gera dirbti „, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerė.