Prof. Vladas Algirdas Bumelis: „Lietuva priklauso pasauliniam gyvybės mokslų elitui“

Lietuvos biotechnologijos jau dabar kuria sprendimus, kurie keičia pasaulio gydymo, diagnostikos ir sveikatos technologijų standartus, o investicijos į šalies sektorių kasmet siekia milijonus. Rugsėjo 17–18 d. Vilniuje jau septintą kartą vyksiantis tarptautinis forumas „Life Sciences Baltics“, organizuojamas Inovacijų agentūros, taps vieta, kur bus sprendžiama, kokių proveržių sieksime ateityje. Apie Lietuvos pasiekimus ir iššūkius kalba vienas iš sektoriaus lyderių – garsus Lietuvos biotechnologijų mokslininkas bei verslininkas, profesorius Vladas Algirdas Bumelis.

Reklama

„Lietuva priklauso pasauliniam gyvybės mokslų elitui – tai patvirtina mūsų mokslininkų ir studentų tarptautiniai pasiekimai“, – teigia V. A. Bumelis. Jo teigimu, Lietuva gali didžiuotis stipriais mokslinių tyrimų centrais, pažangia vaistinių preparatų gamyba bei aktyviu bendradarbiavimu su tarptautiniais partneriais.

V. A. Bumeliui antrina ir Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas, tai pagrįsdamas konkrečiais duomenimis.

„Lietuvoje veikia daugiau nei 300 gyvybės mokslų įmonių, o daugiau nei 120 jų yra startuoliai. Net 87 proc. Lietuvoje sukurtos biotechnologijų produkcijos eksportuojama į pagrindines pasaulines rinkas. Be to, per pastaruosius kelerius metus Lietuvos biotechnologijų įmonės sulaukė ir milijoninių investicijų: „Flo Health“ pritraukė 200 mln. JAV dolerių, „Pentasweet“ – 44 mln. eurų, „Atrandi Biosciences“ – 25 mln. JAV dolerių“, – vardija M. Survilas. Anot jo, tai aiškiai demonstruoja didžiulį Lietuvos potencialą. Prof. biotechnologas ir verslininkas V. A. Bumelis atskleidžia sėkmės paslaptį

Sparčiai stiprina pozicijas pažangiausiose biotechnologijų srityse

Lietuvos sėkmė nėra atsitiktinė – šalies biotechnologijų sektorius auga ten, kur stiprėja ir visa pasaulio rinka. Pavyzdžiui, personalizuotos medicinos rinka pasaulyje auga milžinišku tempu – anot M. Survilo, prognozuojama, kad iki 2032 metų jos dydis sieks 1,1 trilijono JAV dolerių.

Į pirmąsias gretas šioje srityje aktyviai siekia išsiveržti ir Lietuvos startuoliai. Pavyzdžiui multiomikos duomenų analizės įmonė „VUGENE“ šių metų gegužės mėn. paskelbė pirmąją 1 mln. eurų vertės rizikos kapitalo investiciją.

Augimo tendenciją atspindi ir platesnis mūsų šalies kontekstas biotechnologijų sektoriuje. Pasak prof. V. A. Bumelio, galime didžiuotis savo pasiekimais įvairiose srityse: „Lietuva jau žengia pirmuosius žingsnius personalizuotos medicinos srityje. Turime stiprų mokslinį pagrindą, vykdomi aukšto lygio genomikos ir molekulinės biologijos tyrimai, kaupiami duomenys“, – teigia prof. V. A. Bumelis.

Jis pabrėžia, kad tolimesniems proveržiams šioje srityje būtina tvari ekosistema, kurioje būtų sujungti sveikatos duomenys, tyrimai ir inovacijos: „Reikia aiškiai apibrėžti mechanizmus, leidžiančius naujus vaistus greičiau integruoti į klinikinę praktiką. Tai reikalauja nuoseklių investicijų, tarpsektorinio bendradarbiavimo ir aiškios strategijos sveikatos sistemoje.“

Reklama

Kita sritis, glaudžiai susijusi su personalizuotos medicinos plėtra, yra genų terapija. Prof. V. A. Bumelio teigimu, būtent biologinių vaistų gamyba ir genų inžinerijos technologijos – tarp jų ir CRISPR-Cas9 – taip pat yra vienos iš Lietuvos stiprybių. Vienintelį Genų terapijos centrą Baltijos šalyse lietuviai pastatė ir įrengė vos per metus, dabar planuose – dar įspūdingesnė BIO CITY vizija

Pasak jo, šalyje kuriamos inovatyvios gamybos technologijos, kuriomis gaminami aukštos kokybės biologiniai preparatai. Tačiau kol genų terapija taps plačiai prieinama, reikia įveikti kelis esminius iššūkius. „Gydymas vis dar labai brangus – jo kaina gali siekti kelis šimtus tūkstančių eurų, o reguliaciniai procesai yra ilgi ir sudėtingi. Svarbu supaprastinti reguliacinius procesus, rasti naujus finansavimo modelius, kad terapijos būtų prieinamesnės“, – sako prof. V. A. Bumelis.

Raktas į proveržį – ambicingos idėjos ir tarptautiniai ryšiai

Lietuvos biotechnologijų sektoriaus proveržį, pasak prof. V. A. Bumelio, įgalina ambicingos idėjos. Viena tokių – biotechnologijų miestelio „Bio City“ kūrimas: „Jame bus sutelkta visa reikalinga biotechnologijų infrastruktūra: nuo pažangių mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo centrų iki didelio masto biologinių vaistų gamybos fabrikų, tiekiančių biofarmacinius vaistus pasaulinei rinkai“, – pasakoja prof. V. A. Bumelis. Biotechnologijų startuoliai

Lietuvos biotechnologijų sektoriaus ateitis, anot prof. V. A. Bumelio, taip pat neatsiejama nuo bendradarbiavimo su tarptautine bendruomene.

„Tarptautiškumas gyvybės mokslų sektoriuje yra būtinas. Norint sukurti konkurencingą biotechnologinį produktą, dažnai reikia bendradarbiauti su partneriais iš skirtingų šalių“, – pabrėžia jis. Tokių partnerių paieškai, patirties dalijimuisi ir naujų sprendimų aptarimui būtinos platformos – vieną jų jau rugsėjį pasiūlys forumas „Life Sciences Baltics“. Tarp pasaulio biotechnologijų srities lyderių – ir Lietuvos startuolis „Genomika“

„Gyvybės mokslų srityje svarbiausia – gebėjimas sujungti mokslines idėjas su praktiniu taikymu, o tokie renginiai tam suteikia labai gerą progą. Patarčiau dalyviams nepraleisti progos ne tik pasiklausyti įdomių pranešimų, bet ir pabendrauti su kitais dalyviais“, – sako prof. V. A. Bumelis, forume dalyvausiantis kaip vienas iš pranešėjų.

Rugsėjo 17–18 d. Vilniuje vyksiančiame „Life Sciences Baltics“ susirinks daugiau nei 800 gyvybės mokslų profesionalų, investuotojų ir įmonių atstovų iš viso pasaulio. Renginyje vyks ne tik konferencija, bet ir paroda, B2B susitikimai, startuolių pristatymai, ekskursijos į Lietuvos biotechnologijų įmones. Lietuva investuoja milijonus į genų terapiją