Paskelbta
3 metai prieš-
Lietuvoje aktyviai vykstant kovai su piratavimu ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) skiriant baudas asmenims, neteisėtai atsisiuntusiems ir platinusiems filmus, paaiškėjo, kad ši problema yra itin įsišaknijusi ir tokiose šalyse kaip Švedija. Rinkos tyrimų bendrovės „Mediavision“ tyrimo duomenimis kas dešimtas švedas televiziją žiūri nelegaliai, o šių neteisėtų paslaugų teikėjai kasmet kraunasi milijonus. Ekspertų teigimu, dėl niekaip nepažabojamo skaitmeninio piratavimo kaltas visuomenės švietimo trūkumas ir netobula teisinė bazė.
Daugelį metų tarp pagrindinių piratavimo internete priežasčių buvo įvardijama nepakankama mokamo turinio pasiūla ir aukštos jo kainos. Deja, net ir atsiradus daugybei legalių bei tūkstančius valandų pramogų už kelis eurus per mėnesį siūlančių platformų, šis reiškinys niekur nepasitraukė. Tyrimas parodė, kad milijonai europiečių nelegaliai žiūri sporto renginius ir perka suklastotas sporto prekes
„Šių dienų Švedijos aktualijos įrodo, kad šalies gyventojų žemas pragyvenimo lygis bei teisėtos alternatyvų pasiūlos stygius nėra svarbiausios muzikos ir vaizdo turinio vagysčių priežastys, švedai gyvena gerai ir turi didelį teisėtai platinamų kūrinių pasirinkimą.. Visuomenė vis dar gerai nesuvokia, kas yra autorių teisės, ir kaip jų ignoravimas veikia visą pramogų industriją, naujų kūrinių atsiradimą ir kokybės mažėjimą bei prisideda prie nusikalstamų grupuočių klestėjimo. Neteisėtą kūrinių platinimą Lietuvoje mažina specialios institucijos įgaliojimų plėtimas ir aiškios atsakomybės nustatymas šios veiklos organizatoriams, platintojams ir net vartotojams“, – komentuoja „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro ekspertas prof. dr. Paulius Pakutinskas.
Ketvirtadalis turinio – vogtas
Pasak P. Pakutinsko, didesnės ar mažesnės piratavimo apimtys fiksuojamos visose valstybėse, bet Švedijos statistika išsiskiria Europos kontekste. Didžiausias šalies skaudulys yra didžiulis nelegalios IPTV televizijos populiarumas. Skaičiuojama, kad už ją moka net 490 000 šalies namų ūkių, o internetinės televizijos paslaugų kontekste nelegalios transliacijos sudaro net 25 proc. viso srauto. „Tele2“ Švedijoje užtikrina geriausią 5G patirtį
Dar šių metų kovą prieš Švedijos teismą stojo vienos populiariausių nelegalių IPTV transliacijų platformų „Scandinavian IPTV“ administratorius, kurio valdomas įrankis vartotojams leido žiūrėti tūkstančius filmų ir serialų be jų kūrėjų žinios. Tyrėjai identifikavo 5000 mokėjimų, kurių bendra vertė siekė apytiksliai 5,3 milijono Švedijos kronų, vėliau iškeistų į kriptovaliutas ir pervestų į teisiamo asmens sąskaitą. Vis dėlto neatmetama, kad tokia suma tik labai nedidelis lašas to, ką platformos kūrėjams iš tikrųjų sugeneravo ši veikla.
„Panašaus pobūdžio bylos Švedijos žiniasklaidoje nuskamba ne vieną kartą per metus, bet nelegalių IPTV paslaugų teikėjų jos nė kiek neatbaido. Atsparumą teisėsaugos „vėzdui“ galima paaiškinti nedidelėmis baudomis, vertinant veiklos generuojamų pajamų mastą, bei didele paklausa, ypač tarp jaunesnių šalies gyventojų. Neteisėtą veiklą itin skatina maža tikimybė būti griežtai nubaustam. Remiantis „Mediavision“ apklausa, 15–24 m. amžiaus grupėje daugiau, nei pusė švedų, kas mėnesį žiūri nelegalų turinį ir jo populiarumas tik auga“, – konstatuoja pašnekovas.
Piratavimą lemia žinių trūkumas
Nagrinėjant galimas piratavimo bumo šioje Skandinavijos šalyje priežastis, į akis krenta jos piliečių edukacijos stoka. Naujausiame Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) tyrime vos 47 proc. švedų atskleidė gerai suprantantys terminą „intelektinė nuosavybė“. Palyginimui, Lietuvoje apsišvietusiųjų piliečių dalis sudarė 81 proc., o ES vidurkis siekė net 83 proc.
Nenuostabu, kad prastas autorių teisių svarbos suvokimas prisideda ir prie aukštos visuomenės tolerancijos piratavimui. Anot minėto tyrimo, Švedija patenka į labiausiai skaitmeninio turinio vagysčių nesmerkiančių šalių penketuką visoje Europos Sąjungoje. Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą iki 3 procentų
„Akivaizdu, kad Švedijos ir kitų aukštais piratavimo rodikliais pasižyminčių valstybių gyventojai gerai nesuvokia šios nelegalios veiklos pasekmių. Nelegalus turinio įgijimas ne tik apvagia jo kūrėjus, bet ir prisideda prie naikinamų darbo vietų, lemia mažesnę filmų ir serialų pasiūlą bei didina turinio kainą legaliuose šaltiniuose. Dar blogiau, jei už vogtą skaitmeninį turinį mokami pinigai. Šis „verslas“, lygiai kaip ir prekyba narkotikais ar ginklais, dažniausiai remia nusikalstamas grupuotes, kurios kelia neramumus šalyje ir šantažuoja visuomenę. Pastebime, kad tokią veiklą skatina ir mums nedraugiškos autokratinės valstybės siekdamos paskatinti savo propogandinio turinio plėtrą, tam jos šį turinį sodriai atskiedžia geru, nelegaliu pramoginiu turiniu“, – atskleidžia „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro atstovas.
Lietuvoje – baudos
Švedijoje ir kitose nuo didelio piratavimo masto kenčiančiose valstybėse su turinio vagimis efektyviai kovoti trukdo teisinės sistemos netobulumai. Norint užblokuoti nelegalius filmus, televiziją ar muziką siūlančias svetaines, paprastai reikia teismo leidimo, kurio gavimas užtrunka, o iš to didelius turtus besikraunantys asmenys išsisuka su nedidelėmis baudomis. INIKTI narystė Švedijos vėjo elektrinių asociacijoje yra strateginė investicija
„Lietuvoje svarbų poveikį neteisėto turinio plėtrai daro šių metų Lietuvos Radijo ir Televizijos komisijos priimti sprendimai blokuoti neteisėtas televizijas dėl jų platinamo dezinformacinio turinio. Poveikį turėtų daryti nauji LR administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio pakeitimai įgalinantys už neteisėto turinio platinimą internete bausti vartotojus, tai yra, visi kurie siunčiasi neteisėtą turinį, dažnai jiems galimai net nežinant, tuo pačių gali jį platinti kitiems ir už tai gali sulaukti baudų“, – priminė P. Pakutinskas.
Baudos ir draudimai turės poveikį, tačiau svarbiausia yra žmonių suvokimas, kad sukurti gerą skaitmeninį turinį yra brangu, o naudojant tokį turinį savo mėgstamiems kūrėjams reikia atsilyginti.
Į darbo pokalbį – su mama už parankės: tendencija, kuri populiarėja Lietuvoje
Bitė Lietuva: kuo skiriasi nuo „Telia“ ir „Tele2“?
Telia Lietuva: paslaugos, darbuotojų atlyginimai ir ateities planai
„Telia“ pradeda 26 mln. eurų vertės duomenų centro statybas: Lietuvai – daugiau skaitmeninės nepriklausomybės
Kas pasirūpins jūsų pensija: jūs ar jūsų darbdavys?
Pasaulinis įvertinimas: „Telia“ tarp 4 proc. geriausiai klimatą valdančių įmonių
Kai 96 proc. lietuvių rytas prasideda ekrane: kaip nuolatinis informacijos srautas keičia mąstymą?
Debesija keičia e. prekybos taisykles – kainuoja kiekviena sekundė
Klaipėdos uoste „Telia“ įjungė pirmąjį privatų 5G tinklą šalyje





Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Kurti techninio sprendimo taksi įmonei prieš daugiau nei dešimtmetį susitikę jauni programuotojai nė nenutuokė, kad būtent šis momentas taps užuomazga...
Reklama
Reklama
Dirbtinio intelekto (DI) konsultacijų bendrovė „Pertama partners“ paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad net 95% DI projektų įmonėse patiria nesėkmes, o...
Komentuoja Gintarė Verbickaitė, asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Estija jau kartą aplenkė Lietuvą skaitmenizacijos srityje – tapo valstybe, kurioje kone visos...
Kvepalų pasirinkimas dažnai atrodo paprastas: užuodi, patinka, perki. Tačiau po kelių dienų tas pats kvapas nebeveikia taip, kaip tada prie...
Kiekvienas norime namų internetu naudotis nepatirdami jokių ryšio trikdžių – valandų valandas su artimaisiais kalbėtis per „FaceTime“ ar per televizorių...
Pramonės sektoriuje patikimumas, efektyvumas ir ilgaamžiškumas yra vieni svarbiausių kriterijų renkantis technologinius sprendimus. Todėl „Elmo Rietschle“ vardas jau daugelį metų...
Elektros generatoriai tampa vis svarbesniu sprendimu tiek namų ūkiuose, tiek verslo sektoriuje. Elektros tiekimo sutrikimai, darbai atokiose vietovėse ar poreikis...
Bulvių sodinimas atrodo kaip vienas paprasčiausių darbų darže. Įkasi gumbą, užpili žemėmis ir lauki. Bet jei paklaustum kelių skirtingų sodininkų,...