Skandinaviškas interjeras traukiasi? Japonijos banga per mažiau nei dešimtmetį užkariavo namus

Ilgai triumfavusius skandinaviškuosius interjerus ima užgožti japoniškoji stilistika, „japandi“ stilius, pastebi interjero dizainerės, konkurso „Auksinė paletė“ laureatės. Solidžiausias profesionalių interjero kūrėjų konkursas šiemet švenčia savo jubiliejų – jis rengiamas jau 20 metų iš eilės. Dizainerės papasakojo, kaip keitėsi interjero dizainas Lietuvoje nuo tų laikų, kai joms pavyko laimėti šį konkursą, ir atskleidė, kokią įtaką konkursas turėjo jų karjerai.

Reklama

Interjero dizaino „Oskaras“

Per du dešimtmečius konkurse „Auksinė paletė“ sudalyvavo jau virš tūkstančio architektų ir dizainerių, o vertinimui pateikta virš 2 tūkst. darbų. Konkurso metu atrenkami geriausi ir įdomiausi tų metų privačių, visuomeninių ir biurų interjero projektai, skatinami originalūs, tvarūs interjero sprendimai. Tradicija rinkti „Tautos interjerą“ tarp vasario 16-osios ir kovo 11-osios kasmet sulaukia virš 20 000 balsų. Šiuos projektus peržiūrėti bei balsuoti galite čia.

„Mūsų konkursas ne veltui vadinamas interjero dizaino „Oskaru“ – organizuodami šį konkursą, siekiame išlaikyti aukštą interjero dizaino kartelę Lietuvoje. Nesivaikome madų ir tendencijų – galvojame apie kūrybiškus, originalius, tvarius sprendimus. Džiaugiamės, kad per du dešimtmečius konkursas tapo kokybės kartelės simboliu, o daugeliui dizainerių ir architektų „Auksinės paletės“ laimėjimas – lyg tramplinas į platesnius vandenis“, – sako konkursą organizuojančio portalo „Interjeras.lt“ vadovas Vytautas Gurevičius.

Seni darbai nerūdija – kūriniu domimasi iki šiol

Jam pritaria ir interjero dizaino studijos „Dizaino virtuvė“ dizainerė Gabija Pažarskytė, kurios komanda konkurse triumfavo 2016-aisiais – pristatė projektą „Namas ant polių“, kuris buvo įvertintas kaip geriausias darbas privataus interjero kategorijoje.

„Tai buvo pirmasis mano asmeninis ir mūsų komandos apdovanojimas. Jis davė labai daug motyvacijos, šio apdovanojimo dėka įsisuko įdomių klientų ratas, mes užaugome kaip studija, tapome labiau matomi. Šis konkursas – tai tavo metų reziumė, jis atspindi, ką nuveikei per metus, kuo gali pasididžiuoti“, – sako G. Pažarskytė.

Reklama

Pasak dizainerės, nors konkursas laimėtas prieš devynerius metus, konkursiniu darbu domimasi iki šių dienų: „Neseniai gavau el. laišką iš tarptautinio blogerių portalo – jie nori šį projektą viešinti. Nors laimėjome taip seniai, jiems šis darbas vis dar įdomus, aktualus ir juo norima dalintis.“

Laimėjimas atvėrė daugybę kelių

„In Arch studio“ įkūrėja ir kūrybos vadovė Indrė Dorofėjūtė konkurse 2015-aisiais buvo įvertinta už profesionaliausią medienos panaudojimą interjere, jos darbą pastebėjo ir užsienio spauda.

„Iki šiol „Pinterest“ mirga nuotraukos, vaizduojančios miegamojo interjerus su ant lubų šviečiančiais tašeliais. Pamenu, tuomet tai buvo visiškai originalus sprendimas. Pagal tų laikų galimybes, tendencijas mums pavyko nustebinti, nors biudžetas buvo ganėtinai nedidelis. Prieš 10 metų tašeliai buvo tik ateinanti tendencija, tačiau matau, kad ji laikosi iki šių dienų“, – pastebi I. Dorofėjūtė.

Dizainerė atvirauja, kad konkursas atvėrė jai kelius į tarptautinius vandenis, padėjo būti labiau pastebėtai tiek potencialių klientų, tiek kolegų rate: „Labai vertinu ir be galo džiaugiuosi, kad toks konkursas egzistuoja. Manau, ta lengva konkurencija tarp kolegų irgi yra savotiškas variklis. Interjero dizaino lygis Lietuvoje yra labai aukštas ir mūsų dizaineriai tikrai verti būti pastebėti“, – sako I. Dorofėjūtė.

Filosofija ir braižas liko nepakitę

G. Pažarskytė pasakoja, kad nuo konkurso laimėjimo laikų jos interjero dizaino studijos filosofija nepasikeitė – kūrėjų komanda yra orientuota į natūralumą, tikrumą, vengia imituojančių medžiagų, jiems svarbu funkcija, patogumas ir ergonomika.

„Jau tuomet vadovavomės šia taisykle, ja vadovaujamės iki šiol. Jeigu sulaukiame užklausos, prašančios sukurti klasikinį ar provanso interjerą, atsisakome tą daryti – nesame šio stiliaus mėgėjai, o mūsų interjerai yra tvarūs, netendencingi, pasižymintys mūsų braižu“, – sako G. Pažarskytė.

Skandinaviškąjį interjerą užgožia Japonija

Aptardama, kaip kito dizaino tendencijos nuo konkurso laimėjimo laikų, G. Pažarskytė pastebi, kad tuo metu karaliavo skandinaviškasis interjeras, o dabar populiari japoniškoji kryptis: „Skandinaviškoji banga nuplaukia, ją užgožia Japonija, „japandi“ stilius. Tiesa, modernus skandinaviškasis interjeras liks, niekur neišnyks, nes jis taip pat yra apie paprastumą, tvarumą, geras, kokybiškas medžiagas, nedidelius kontrastus, patogius ir ramius namus.“

Pasak I. Dorofėjūtės, prieš dešimtmetį mūsų interjeruose dominavo ryškios, kontrastingos tiek medžio, tiek baldų spalvos, o dabar matome daugiau subtilumo, prislopintų spalvų. „Vienos tendencijos iš mados išeina, kitos ateina, – sako ji. – Išeina terazas, travertinas dar laikosi, bet greitu metu irgi nebebus toks aktualus. Ateina plienas, atsigręžiama į „mid-century“ interjerus, dominuoja „japandi“ stiliaus banga.“

G. Pažarskytės manymu, džiugu, jog konkursas „Auksinė paletė“ nėra orientuotas į tendencingus interjerus, atspindinčius tik tų metų madas. „Man patinka, kad šis konkursas turi savo braižą, kuris kalba apie originalumą, kūrybą ir tendencijų neieškojimą“, – sako ji ir pataria konkurse dalyvauti visiems dizaineriams, kurie jaučia, jog sukūrė darbą, kuriuo išties gali didžiuotis.

Konkursas kelia šalies dizaino lygį

Net 7 kartus konkurse triumfavęs architektūros studijos „Plazma“ vadovas Rytis Mikulionis teigia, kad „Auksinė paletė“ leidžia pasitikrinti savo paties jėgas ir, jei tavo darbas yra pripažįstamas vertu apdovanojimu, tai reiškia, kad eini teisingu keliu. Visgi jis pažymi, kad laimėti pirmus kartus buvo daug lengviau nei vėliau. Čla kaip sporte, laimėti medalį lengviau, nei išlaikyti pastovų aukštą lygį.

„Kiekvienas laimėjimas reiškia viešą projekto publikaciją ar projekto didesnį viešinimą. Tai atveda naujų klientų, nes tu, kaip kūrėjas, gauni didesnę sklaidą”, – „Auksinės paletės“ privalumus vardija R. Mikulionis.

Be to, pasak architekto, visada įdomu stebėti, kaip skiriasi profesionalų ir plačiosios visuomenės nuomonės apie vieną ar kitą interjerą ar dizainą. Pastebima ir neigiama tendencija – darbų supanašėjimas.

„Tokie konkursai visuomet ragina pasitempti. Juk norėdamas dalyvauti, tu turi ne tik sukurti kūrinį, jį sėkmlngi realizuoti tačiau ir tinkamai jį nufotografuoti, apgalvoti kampus, palyginti savo darbą su ankstesniais savo ir kolegų pasiekimais. Kuo daugiau stiprių dalyvių, tuo daugiau jėgų turi į visa tai įdėti. Tai akivaizdžiai kelia „Auksinės paletės“ prestižą”, – pasakoja R. Mikulionis, pabrėždamas, kad šis konkursas yra ir puiki aikštelė jauniems dizaineriams pasiekti savo auditoriją.

Vertindamas šalies architektūros ir dizaino lygį pašnekovas teigė, kad šiuo metu lietuvių kūrėjų lygis yra labai aukštas ir „Auksinė paletė” irgi yra viena iš to priežasčių.