Kaip sukurti sėkmingą verslą: trys žingsniai, kurie padėjo „Digiklasė“ (Memby) startuoliui

Lietuvoje vis daugiau jaunų verslininkų ieško būdų, kaip sukurti tvarų ir augantį verslą. Dažnas susiduria su ta pačia problema: nuo ko pradėti? Kaip išvengti brangiai kainuojančių klaidų? Kaip pritraukti investicijas? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo ir Eimantas Bekėža – švietimo technologijų startuolio „Digiklasė“ (Memby) bendraįkūrėjas, tarp daugybės veiklų randantis laiko mentorystei Inovacijų agentūros verslo mentorių tinkle.

Reklama

E. Bekėža savo karjerą pradėjo anksti ir dar mokykloje generavo pirmąsias verslo idėjas. Tačiau ilgainiui nuo mokyklos suolo toli nenuėjo – kartu su Silvestru Stonkumi yra žinomi kaip nuotolinio mokymosi platformos „Digiklasė“ bendraįkūrėjai. „Digiklasė“ greitai tapo viena didžiausių neformalaus ugdymo platformų Lietuvoje ir pritraukė 800 tūkst. eurų investiciją iš rizikos kapitalo fondų „Change Ventures“, „Brighteye Ventures“, MJJ fondo ir verslo angelų. Ši investicija buvo skirta plėtrai į užsienio rinkas, kur platforma veikia „Memby“ vardu.

Mentorystės nauda – abipusė

E. Bekėža pripažįsta, kad vienas svarbiausių jo karjeros lūžio taškų buvo darbas su mentoriais – labiau patyrusių verslininkų įžvalgos jam padėjo suformuoti savo veiklos augimo strategijas ir išvengti nereikalingų klaidų.

„Mano manymu, prie asmeninio augimo stipriai prisideda keturi dalykai: mentorystė, koučingas, psichologija ir mokymai. Mentorystė leidžia pasisemti patirties iš žmogaus, ėjusio tuo pat keliu, kuriuo ketini eiti pats, padeda suvokti, kaip veikti efektyviau, greičiau ir protingiau. Kiekvienas verslininkas gali viską bandyti atrasti pats, bet tam reikia laiko ir resursų, rizikuojama padaryti daug klaidų“, – patirtimi dalijasi E. Bekėža.

Mentoriaus pagalbą ypač vertinantis E. Bekėža ir pats norėjo padėti augantiems verslams, tad praėjusiais metais dalyvavo Inovacijų agentūros mentorystės programoje ir teikė pagalbą pradedančiajam verslui Plungėje, šiemet programoje taip pat dalyvaus.

„Vis dar labiau laikau save mentee (mokiniu) nei mentoriumi, bet stengiuosi suteikti kuo daugiau vertės remdamasis tuo pačiu principu, pagal kurį ir pats mokiausi iš savo mentorių. Praėjusiais metais mano mentee pirmiausia reikėjo išsikelti aiškius tikslus – ko tiksliai norima pasiekti per mentorystės laikotarpį, jos atveju tai buvo verslo rodiklių pagerinimas. Tokioje stadijoje yra daug jaunų verslų ir mentorystė jiems galėtų būti ypač naudinga“, – priduria E. Bekėža.

Vis dėlto, mentorystė yra dvipusis procesas – ji naudinga ne tik mokiniui, bet ir pačiam mentoriui. Dalindamasis savo patirtimi su kitais, verslininkas ne tik perduoda žinias, bet ir pats geriau supranta savo sprendimus bei verslo principus: „Kai padedi kitiems, pergalvoji savo patirtį, o gauti klausimai priverčia iš naujo įvertinti tai, kas tau atrodė savaime suprantama. Tai abipusis procesas, kuris ugdo abu.“

Lankstumas ar aiški kryptis?

Daugelis verslininkų tiki, kad norint pasiekti sėkmę, reikia laikytis vienos aiškios idėjos ir kryptingai judėti pirmyn, tačiau realybėje verslo situacija dažnai yra kur kas sudėtingesnė. Net geriausiai suplanuoti produktai ar paslaugos gali nepasiteisinti rinkoje, ir tuomet tenka rinktis – laikytis pirminio plano ar drąsiai keisti strategiją.

E. Bekėža puikiai žino, ką reiškia verslo transformacija, nes pats su tuo susidūrė: 2018 m. įkurta „Digiklasė“ (Memby) neturėjo nieko bendra su švietimo sektoriumi – tai buvo maisto technologijų sprendimas.

„Atėjus pandemijai supratome, kad tai nebėra ta kryptis, kurioje galime augti. Tada ir priėmėme sprendimą kardinaliai pakeisti verslo modelį ir pereiti į švietimo technologijas. Lankstumas yra svarbus, ypač kai dar nesate visiškai tikri, ar turite idėją, kuri pakeis rinką“, – sako E. Bekėža.

Investicijų pritraukimo menas – kodėl „duokit pinigų“ neveikia?

Vienas didžiausių jau ūgtelėjusių jaunų verslų iššūkių – investicijų pritraukimas. Klaidingai manoma, kad reikia tiesiog eiti pas investuotojus su „genialia idėja“ ir jie patys atvers piniginę, tačiau realybėje procesas atrodo visai kitaip. E. Bekėžos strategija buvo paprasta: kreiptis ne pinigų, o patarimo.

„Dažnai verslininkai galvoja, kad investuotojai ieško naujų idėjų, tačiau iš tikrųjų jiems svarbiausia yra tavo rezultatai. Jei ateini ir sakai „turiu idėją, duokit pinigų“, tavęs niekas nepriims rimtai. Aš pirmiausia eidavau pas investuotojus ne su prašymu investuoti, o su klausimu, pagalbos ar patarimo prašymu. Ir jei jiems idėja atrodydavo iš tikrųjų įdomi, jie patys pradėdavo galvoti, kaip galėtų prie to prisidėti“, – pataria E. Bekėža.

Jis pabrėžia, kad sėkmė šioje srityje priklauso ir nuo atkaklumo. Investuotojai retai priima sprendimus iš karto, todėl reikia būti pasiruošusiam daugybei „ne“ ir kantriai dirbti toliau.

„Atkaklumas – labai svarbus. Jei pirmą kartą gauni neigiamą atsakymą, tai nereiškia, kad idėja bloga – tiesiog reikia mokytis ir toliau bandyti. Be to, svarbu ne tik sakyti „aš padarysiu“, bet parodyti, kad jau padarei pirmus žingsnius ir turi aiškius rezultatus. Tai padeda investuotojams matyti realią vertę“, – priduria „Digiklasė“ (Memby) bendraįkūrėjas.

Regioninio verslo augimo galimybės ir iššūkiai

Verslo plėtra ir augimas dažnai priklauso ne tik nuo idėjos ar investicijų, bet ir nuo vietos, kurioje jis kuriamas. Vilniuje ir Kaune verslas turi didžiules galimybes, tačiau regioniniai verslai taip pat gali tapti reikšmingais ekonomikos varikliais.

„Vis tik regionuose didžiausias iššūkis – verslo bendruomenių trūkumas. Vilniuje labai lengva susitikti su kitais verslininkais, pasidalinti idėjomis, gauti patarimų, o regionuose tai sudėtingiau. Be to, dažnai regionuose verslai galvoja per siaurai, jie save mato tik vietinėje rinkoje ir kuria produktus, atitinkančius lokalius poreikius. Iš tiesų, reikėtų kelti platesnius klausimus – ko reikia ne tik, pavyzdžiui, Plungei, bet ir Lietuvai, Europai ar kitoms šalims“, – priduria pašnekovas.

„Kartais verslininkai pernelyg susitelkia į savo kasdienę veiklą ir pamiršta apie galimybę plėsti ryšius. Net paprastas apsilankymas kituose regionuose, verslo klubuose, Inovacijų agentūros bendradarbystės centrų „Spiečiaus“ renginiuose gali atverti naujas perspektyvas ir bendradarbiavimo galimybes“, – pataria E. Bekėža.

Dar vienas svarbus dalykas – technologijų ir rinkodaros išnaudojimas. Net maža regioninė įmonė gali turėti didelį poveikį, jei tinkamai išnaudoja internetinės prekybos ar socialinių tinklų galimybes. Elektroninės parduotuvės, tikslinės reklamos kampanijos bei aktyvus dalyvavimas socialinėse platformose padeda didinti prekės ženklo žinomumą, pritraukti naujų klientų ir stiprinti lojalumą.

Anot E. Bekėžos, šiuos iššūkius galima įveikti. Pirmiausia – keičiant požiūrį, neapsiribojant vietos rinka, o aktyviai ieškant galimybių bendradarbiauti su verslo tinklais ir organizacijomis visoje šalyje bei už jos ribų, dalyvauti verslo konferencijose, jungtis į nacionalinius tinklus.

Norite savo žiniomis padėti jauniems verslams augti? Prisijunkite prie Inovacijų agentūros verslo mentorių tinklo: https://forms.office.com/e/mUkg8K56Us

Ieškote naujų augimo galimybių savo verslui? Prisijunkite prie regioninio verslo plėtros programos „Verslo skrydis“: https://forms.office.com/e/PaqkS2YgXT